Išryškėjo 460 metrų ilgio estakados kontūrai

Sausio 17 d. Šilutės ir Rusnės gyventojams pristatytas valstybinės reikšmės krašto kelio Šilutė–Rusnė beveik 5 km ruožo rekonstravimo ir estakados statybos techninis darbo projektas. Šilutiškių susirinko kelios dešimtys, svečių – nemenkas būrelis.

Techninio projekto rengėjų šilutiškiai klausimais neužvertė.

Suprojektuota į Rusnę vedančio kelio beveik 5 km ilgio atkarpos nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki tilto per Atmatos upę rekonstukcija bei estakados per potvynio vandens apsemiamą ruožą statyba.
Bus iškirsta 290 senų pakelės medžių, augančių ant kelio sankasos, projekto rengėjai dėl to nerimaujantiems piliečiams atsakė, kad naujų pasodinti šalikelėje taip pat nenumatyta, nes palei kelią nėra laisvos žemės, pirkti privačią žemę visuomenės poreikiams užtrunka ne vienerius metus.
Visa beveik 5 km ilgio pakele bus įrengtas 2 m pločio pėsčiųjų ir dviratininkų takas su atitvaru, jis drieksis palei kairiąją praplatinto ir naujai sutvarkyto kelio į Rusnę pusę, palei miškelį. Kitoje kelio pusėje atitvaro nebus, prireikus ten galės sustoti automobiliai. Rekonstruoto kelio plotis – 11 m, iš to 7 m užims dviejų eismo juostų važiuojamoji dalis, bus du po 1,5 m kelkraščiaus, pusmetrio pločio saugos juostos. Suplanuotos 6 autobusų stotelės, 1 poilsio aikštelė pėstiesiems ir dviratininkams.
Vienam šilutiškiui parūpo, ar nebus kliuvinių patekti į pakelėje esantį Žalgirių pažintinį taką, kur bus galima palikti automobilį, gal kokią atskirą aikštelę tam įrengus? Atsakyta, kad viena kelio pusė bus laisva ir automobiliui palikti, o specialios aikštelės nebus, nes nėra tam būtinos laisvos žemės. Kita vertus, ar valstybės saugomoje teritorijoje būtų leistos naujos statybos?
Kai vyks darbai, kelyje bus pastatyti laikinieji šviesoforai, tad automobilių eismas gerokai sulėtės, reikės kantrybės, supratimo ir geranoriškumo.
Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda patikino rangovo „Kauno tiltų“ atstovą, kad rusniškiai bus kantrūs laikiniems nepatogumams, nes visi darbai skirti jų gerovei.

AB „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus patarėjas Petras Tekorius kalbėjo apie būsimus kelio rekonstravimo ir estakados statybos darbus.

Estakada
Siūloma įtemptai armuotos perdangos estakada ant gelžbetoninių atramų, atremtų ant polinių pamatų. Estakados prieigose numatytos gelžbetoninės atraminės sienos, atremtos ant polinių pamatų ir suveržtos plieninėmis templėmis, gelžbetoniniai techninės apžiūros laiptai su turėklais. Bendras perdangos ilgis – 409 m (bendras estakados ir atraminių sienų prieigose ilgis 460 m), plotis – 12 m. Bus apsauginiai aitvarai, pėstiesiems – plieniniai cinkuoti turėklai. Paviršinis ir lietaus vanduo nuo estakados bus surenkamas į vandens surinkimo šulinius, kurie sujungiami į lietaus nuotekų nuvedimo sistemą.
Visų šių darbų konkursą skelbė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Rangovo konkursą laimėjo AB „Kauno tiltai“ ir projektavę UAB „TEC Infastructure“ (buvęs Tiltų ekspertų centras). Sutartis pasirašyta gruodį, visi darbai kainuos 9,458 mln. eurų. Rangovas darbus įsipareigojo atlikti per 12 mėnesių – šiais metais.

„Pamario“ inf.

patalynė

Vienas komentaras

  • Avinėlių Tylėjimas

    Rūpintojėliui atsakyta, kad jei taip labai Žalgirių pažintys rūpi, nuo Rupkalvių perbėgsi ir kelią ir dviračių taką.
    Kitaip nebus, nes nėra tam būtinos laisvės. Tvarka turi būti. Jei turi būti, tvarka bus. Kaip Aukštumaloj.
    Yr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu kūrėsi ir

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite