Išryškėjo 460 metrų ilgio estakados kontūrai

Sausio 17 d. Šilutės ir Rusnės gyventojams pristatytas valstybinės reikšmės krašto kelio Šilutė–Rusnė beveik 5 km ruožo rekonstravimo ir estakados statybos techninis darbo projektas. Šilutiškių susirinko kelios dešimtys, svečių – nemenkas būrelis.

Techninio projekto rengėjų šilutiškiai klausimais neužvertė.

Suprojektuota į Rusnę vedančio kelio beveik 5 km ilgio atkarpos nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki tilto per Atmatos upę rekonstukcija bei estakados per potvynio vandens apsemiamą ruožą statyba.
Bus iškirsta 290 senų pakelės medžių, augančių ant kelio sankasos, projekto rengėjai dėl to nerimaujantiems piliečiams atsakė, kad naujų pasodinti šalikelėje taip pat nenumatyta, nes palei kelią nėra laisvos žemės, pirkti privačią žemę visuomenės poreikiams užtrunka ne vienerius metus.
Visa beveik 5 km ilgio pakele bus įrengtas 2 m pločio pėsčiųjų ir dviratininkų takas su atitvaru, jis drieksis palei kairiąją praplatinto ir naujai sutvarkyto kelio į Rusnę pusę, palei miškelį. Kitoje kelio pusėje atitvaro nebus, prireikus ten galės sustoti automobiliai. Rekonstruoto kelio plotis – 11 m, iš to 7 m užims dviejų eismo juostų važiuojamoji dalis, bus du po 1,5 m kelkraščiaus, pusmetrio pločio saugos juostos. Suplanuotos 6 autobusų stotelės, 1 poilsio aikštelė pėstiesiems ir dviratininkams.
Vienam šilutiškiui parūpo, ar nebus kliuvinių patekti į pakelėje esantį Žalgirių pažintinį taką, kur bus galima palikti automobilį, gal kokią atskirą aikštelę tam įrengus? Atsakyta, kad viena kelio pusė bus laisva ir automobiliui palikti, o specialios aikštelės nebus, nes nėra tam būtinos laisvos žemės. Kita vertus, ar valstybės saugomoje teritorijoje būtų leistos naujos statybos?
Kai vyks darbai, kelyje bus pastatyti laikinieji šviesoforai, tad automobilių eismas gerokai sulėtės, reikės kantrybės, supratimo ir geranoriškumo.
Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda patikino rangovo „Kauno tiltų“ atstovą, kad rusniškiai bus kantrūs laikiniems nepatogumams, nes visi darbai skirti jų gerovei.

AB „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus patarėjas Petras Tekorius kalbėjo apie būsimus kelio rekonstravimo ir estakados statybos darbus.

Estakada
Siūloma įtemptai armuotos perdangos estakada ant gelžbetoninių atramų, atremtų ant polinių pamatų. Estakados prieigose numatytos gelžbetoninės atraminės sienos, atremtos ant polinių pamatų ir suveržtos plieninėmis templėmis, gelžbetoniniai techninės apžiūros laiptai su turėklais. Bendras perdangos ilgis – 409 m (bendras estakados ir atraminių sienų prieigose ilgis 460 m), plotis – 12 m. Bus apsauginiai aitvarai, pėstiesiems – plieniniai cinkuoti turėklai. Paviršinis ir lietaus vanduo nuo estakados bus surenkamas į vandens surinkimo šulinius, kurie sujungiami į lietaus nuotekų nuvedimo sistemą.
Visų šių darbų konkursą skelbė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Rangovo konkursą laimėjo AB „Kauno tiltai“ ir projektavę UAB „TEC Infastructure“ (buvęs Tiltų ekspertų centras). Sutartis pasirašyta gruodį, visi darbai kainuos 9,458 mln. eurų. Rangovas darbus įsipareigojo atlikti per 12 mėnesių – šiais metais.

„Pamario“ inf.

Vienas komentaras

  • Avinėlių Tylėjimas

    Rūpintojėliui atsakyta, kad jei taip labai Žalgirių pažintys rūpi, nuo Rupkalvių perbėgsi ir kelią ir dviračių taką.
    Kitaip nebus, nes nėra tam būtinos laisvės. Tvarka turi būti. Jei turi būti, tvarka bus. Kaip Aukštumaloj.
    Yr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti