Įspūdžiai iš Švėkšnoje vykusios moliūgų žibintų šventės „Mes už šviesą“

Danutės Gailiūnienės nuotr.

Praėjusį penktadienį ir šeštadienį Švėkšnos grafų Pliaterių dvaro parke vėl sužibo šimtai iš moliūgų išskaptuotų žibintų. Tokia šventė Švėkšnoje organizuota septintą kartą. Ar šventė pavyko?

Pasak Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, galima sakyti, kad šiųmetė šventė ar tik nebus geriausia iš visų buvusių. Renginys truko dvi dienas, bet svečių Švėkšnoje dar būta ir sekmadienį. Šiai šventei apibūdinti netinka žodis „šurmuliavo“ – šviesų šventė miestelio parke veikiau ramiai ošė. Paslaptingas švieseles  skleidžiančių įvairių formų moliūgų žibintų ir lazerių spindulių išryškintų grafų vilos ornamentų, parko tvenkinio vandens raibuliavimo atspindžių ir šešėlių fone gausybė žmonių vaikštinėjo po parką tyliai šnekučiuodamiesi tarpusavyje. Tik kai kur išgirsdavai garsesnę žemaičio šneką – anie garsiau už kitus reiškia savo mintis…

Žmonių tomis dienomis į Švėkšną privažiavo iš įvairių Lietuvos kampelių. Ir nebuvo jokio koncerto, jokių pramogų – vien šviesų žaismas, tarsi kviečiantis nusiteikti artėjančių Vėlinių rimčiai. Pasak seniūno, ankstesniais metais, kai būdavo paskelbta šventės pradžia, tuo metu susidarydavo didžiulės transporto spūstys į miestelį iš visų pusių. Dabar srautas pasiskirstė tolygiau. Tiesa, kai pirmieji svečiai jau suko iš miestelio namų linkui, keliuose nuo Gardamo ir Saugų į Švėkšną driekėsi nesibaigiančios automobilių šviesų upės…

Pagrindiniai šventės akcentai buvo skirti Lietuvos 100-mečio garbei. Vienas iš tokių – 12 metrų aukščio Šimtmečio medis, ant kurio šakų kabojo šimtas moliūgų. Pasirodo, tai Gargžduose įsikūrusio UAB „Liskandas“ geometrinė figūra, sumeistrauta iš medžio sijų, panaudojant šios bendrovės gaminamų karkasinių namų jungtis. 100-mečio medį konstravo minėtosios bendrovės meistras, beje, švėkšniškis Evaldas Venckus.

Danutės Gailiūnienės nuotr.

Didelės ryškiai šviečiančios raidės LIETUVAI 100 pusračiu žibėjo aplinkui medžioklės deivės Dianos skulptūrą tvenkinio saloje. „Saulės“ gimnazijos gimnazistai parinko valstybės jubiliejui tinkamų poezijos posmų, dainų ir muzikos – visa tai romantiškai ir nelabai garsiai skambėjo senajame miestelio parke.

Tiesa, dar buvo kalbantis moliūgas mutantas. Besifotografuojantieji prie jo galėjo su augalu ir pabendrauti…

Šių metų naujovė: naujasis Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios klebonas Julius Meškauskas pasirūpino, kad iki vėlumos būtų atidarytos garsiosios Švėkšnos šventovės durys. Lankytojų nepristigo. Beje, klebonas šviesos šventei parūpino ir 1500 žvakelių.

Strategine vadinamai Šilutės rajono šventei Savivaldybė skyrė 2500 eurų.

Genovaitės viloje buvo eksponuojamos Švėkšnos fotografijos meistrų Danutė Gailiūnienės, Vytauto Marcinkevičiaus, Stasio Raukčio ankstesnių metų šventės nuotraukos. Gretimoje salėje eksponuota Dianos Behm tapybos darbų paroda.

Iš Vilkų kampo radosi savanorė – gidė Agnė Savukynaitė pasisiūlė svečiams surengti ekskursijų po Švėkšną.

Seniūnas A. Šeputis sakė, kad žmonės dar skambino ir po šventės, teiravosi, ar begalės Visų Šventųjų proga atvažiavę į Švėkšną išvysti nors Šimtmečio medį. Šis medis dar stovės iki pirmadienio. O moliūgus paslaugiai savo gyvuliams išsigabeno vienas ūkininkas.

Dvi dešimtys įdomesnių šviečiančių moliūgų buvo padovanota Klaipėdai, kur moliūgų žibintų šventė vyko lapkričio 1 d.

Kas rengia šią garsiąją Švėkšnos šventę?

„Pagrindinės vadžios – seniūnijoje, – sakė seniūnas, – tačiau be „Saulės“ gimnazijos bendruomenės, kuri rūpinasi moliūgų skaptavimu, jų išdėstymu, žvakelių uždegimu ir surinkimu, ši šventė tikrai neįvyktų…“ Šventės talkininkų būrys didelis, visiems jiems Švėkšnos seniūnas A. Šeputis nuoširdžiai dėkoja savo feisbuko paskyroje.

Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Žemės ūkis: paverskite savo darbą ekologiškesniu su nauja elektronine įranga

Šalies ūkininkai nėjo ilgą kelią tobulindami ūkininkavimą, ieškodami ekologiškų sprendimų ir geros įrangos. Pagrindinė ir sunkiausia užduotis – palengvinti ūkininkavimą ir ekonomiškiau dirbti.  Šią tinkamo ūkininkavimo užduotį puikiai vykdo UAB „Audrokesta“. Įmonės būstinė yra Šakiuose, su atsarginių detalių parduotuve, eksponuojama nauja ir sena žemės ūkio technika, naujausios gręžimo mašinos, purkštuvai, žemės dirbimo mašinos ir kt. Teikiamos ir logistikos paslaugos. UAB „Audrokesta“ atidarė atsarginių detalių parduotuvę Šiauliuose ir turi tolesnių plėtros planų-su filialais kituose regionuose. UAB „Audrokesta“ taip pat yra vienintelis

Kryžius primins KGB nukankintas aukas

Vakar (spalio 24 d.) Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamaldų šventoriuje buvo pašventintas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas šios bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti.  Aukštąjį kryžių sumeistravo Plungės krašto kryždirbys Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime. Tinklaraščiui bernardinai.lt jis pasakęs: „Aš darau taip, kaip mūsų patriarchas Svirskis įvedė madą, kai kryžius, koplytstulpis ir skulptūra drožiami iš to paties medžio gabalo. Dauguma meistrų jau dirbame tokiu principu. Nes ir darbai dabar

Šiandien – Lietuvos Konstitucijos diena

Konstitucijos

Šiandien, spalio 25-ąją minime 29-ąsias Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos metines, jau penkioliktą kartą surengtas Konstitucijos egzaminas.  Nugalėtojų laukia specialus Prezidento Gitano Nausėdos įsteigtas prizas, taip pat jie bus apdovanoti Teisingumo ministerijos prizais. Per keturiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 400 tūkst. žmonių – maždaug kas septintas Lietuvos pilietis. Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.  Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos

Taip pat skaitykite