Įspūdžiai iš Švėkšnoje vykusios moliūgų žibintų šventės „Mes už šviesą“

Danutės Gailiūnienės nuotr.

Praėjusį penktadienį ir šeštadienį Švėkšnos grafų Pliaterių dvaro parke vėl sužibo šimtai iš moliūgų išskaptuotų žibintų. Tokia šventė Švėkšnoje organizuota septintą kartą. Ar šventė pavyko?

Pasak Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, galima sakyti, kad šiųmetė šventė ar tik nebus geriausia iš visų buvusių. Renginys truko dvi dienas, bet svečių Švėkšnoje dar būta ir sekmadienį. Šiai šventei apibūdinti netinka žodis „šurmuliavo“ – šviesų šventė miestelio parke veikiau ramiai ošė. Paslaptingas švieseles  skleidžiančių įvairių formų moliūgų žibintų ir lazerių spindulių išryškintų grafų vilos ornamentų, parko tvenkinio vandens raibuliavimo atspindžių ir šešėlių fone gausybė žmonių vaikštinėjo po parką tyliai šnekučiuodamiesi tarpusavyje. Tik kai kur išgirsdavai garsesnę žemaičio šneką – anie garsiau už kitus reiškia savo mintis…

Žmonių tomis dienomis į Švėkšną privažiavo iš įvairių Lietuvos kampelių. Ir nebuvo jokio koncerto, jokių pramogų – vien šviesų žaismas, tarsi kviečiantis nusiteikti artėjančių Vėlinių rimčiai. Pasak seniūno, ankstesniais metais, kai būdavo paskelbta šventės pradžia, tuo metu susidarydavo didžiulės transporto spūstys į miestelį iš visų pusių. Dabar srautas pasiskirstė tolygiau. Tiesa, kai pirmieji svečiai jau suko iš miestelio namų linkui, keliuose nuo Gardamo ir Saugų į Švėkšną driekėsi nesibaigiančios automobilių šviesų upės…

Pagrindiniai šventės akcentai buvo skirti Lietuvos 100-mečio garbei. Vienas iš tokių – 12 metrų aukščio Šimtmečio medis, ant kurio šakų kabojo šimtas moliūgų. Pasirodo, tai Gargžduose įsikūrusio UAB „Liskandas“ geometrinė figūra, sumeistrauta iš medžio sijų, panaudojant šios bendrovės gaminamų karkasinių namų jungtis. 100-mečio medį konstravo minėtosios bendrovės meistras, beje, švėkšniškis Evaldas Venckus.

Danutės Gailiūnienės nuotr.

Didelės ryškiai šviečiančios raidės LIETUVAI 100 pusračiu žibėjo aplinkui medžioklės deivės Dianos skulptūrą tvenkinio saloje. „Saulės“ gimnazijos gimnazistai parinko valstybės jubiliejui tinkamų poezijos posmų, dainų ir muzikos – visa tai romantiškai ir nelabai garsiai skambėjo senajame miestelio parke.

Tiesa, dar buvo kalbantis moliūgas mutantas. Besifotografuojantieji prie jo galėjo su augalu ir pabendrauti…

Šių metų naujovė: naujasis Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios klebonas Julius Meškauskas pasirūpino, kad iki vėlumos būtų atidarytos garsiosios Švėkšnos šventovės durys. Lankytojų nepristigo. Beje, klebonas šviesos šventei parūpino ir 1500 žvakelių.

Strategine vadinamai Šilutės rajono šventei Savivaldybė skyrė 2500 eurų.

Genovaitės viloje buvo eksponuojamos Švėkšnos fotografijos meistrų Danutė Gailiūnienės, Vytauto Marcinkevičiaus, Stasio Raukčio ankstesnių metų šventės nuotraukos. Gretimoje salėje eksponuota Dianos Behm tapybos darbų paroda.

Iš Vilkų kampo radosi savanorė – gidė Agnė Savukynaitė pasisiūlė svečiams surengti ekskursijų po Švėkšną.

Seniūnas A. Šeputis sakė, kad žmonės dar skambino ir po šventės, teiravosi, ar begalės Visų Šventųjų proga atvažiavę į Švėkšną išvysti nors Šimtmečio medį. Šis medis dar stovės iki pirmadienio. O moliūgus paslaugiai savo gyvuliams išsigabeno vienas ūkininkas.

Dvi dešimtys įdomesnių šviečiančių moliūgų buvo padovanota Klaipėdai, kur moliūgų žibintų šventė vyko lapkričio 1 d.

Kas rengia šią garsiąją Švėkšnos šventę?

„Pagrindinės vadžios – seniūnijoje, – sakė seniūnas, – tačiau be „Saulės“ gimnazijos bendruomenės, kuri rūpinasi moliūgų skaptavimu, jų išdėstymu, žvakelių uždegimu ir surinkimu, ši šventė tikrai neįvyktų…“ Šventės talkininkų būrys didelis, visiems jiems Švėkšnos seniūnas A. Šeputis nuoširdžiai dėkoja savo feisbuko paskyroje.

Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų