Danutės Gailiūnienės nuotr.

Praėjusį penktadienį ir šeštadienį Švėkšnos grafų Pliaterių dvaro parke vėl sužibo šimtai iš moliūgų išskaptuotų žibintų. Tokia šventė Švėkšnoje organizuota septintą kartą. Ar šventė pavyko?

Pasak Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, galima sakyti, kad šiųmetė šventė ar tik nebus geriausia iš visų buvusių. Renginys truko dvi dienas, bet svečių Švėkšnoje dar būta ir sekmadienį. Šiai šventei apibūdinti netinka žodis „šurmuliavo“ – šviesų šventė miestelio parke veikiau ramiai ošė. Paslaptingas švieseles  skleidžiančių įvairių formų moliūgų žibintų ir lazerių spindulių išryškintų grafų vilos ornamentų, parko tvenkinio vandens raibuliavimo atspindžių ir šešėlių fone gausybė žmonių vaikštinėjo po parką tyliai šnekučiuodamiesi tarpusavyje. Tik kai kur išgirsdavai garsesnę žemaičio šneką – anie garsiau už kitus reiškia savo mintis…

Žmonių tomis dienomis į Švėkšną privažiavo iš įvairių Lietuvos kampelių. Ir nebuvo jokio koncerto, jokių pramogų – vien šviesų žaismas, tarsi kviečiantis nusiteikti artėjančių Vėlinių rimčiai. Pasak seniūno, ankstesniais metais, kai būdavo paskelbta šventės pradžia, tuo metu susidarydavo didžiulės transporto spūstys į miestelį iš visų pusių. Dabar srautas pasiskirstė tolygiau. Tiesa, kai pirmieji svečiai jau suko iš miestelio namų linkui, keliuose nuo Gardamo ir Saugų į Švėkšną driekėsi nesibaigiančios automobilių šviesų upės…

Pagrindiniai šventės akcentai buvo skirti Lietuvos 100-mečio garbei. Vienas iš tokių – 12 metrų aukščio Šimtmečio medis, ant kurio šakų kabojo šimtas moliūgų. Pasirodo, tai Gargžduose įsikūrusio UAB „Liskandas“ geometrinė figūra, sumeistrauta iš medžio sijų, panaudojant šios bendrovės gaminamų karkasinių namų jungtis. 100-mečio medį konstravo minėtosios bendrovės meistras, beje, švėkšniškis Evaldas Venckus.

Danutės Gailiūnienės nuotr.

Didelės ryškiai šviečiančios raidės LIETUVAI 100 pusračiu žibėjo aplinkui medžioklės deivės Dianos skulptūrą tvenkinio saloje. „Saulės“ gimnazijos gimnazistai parinko valstybės jubiliejui tinkamų poezijos posmų, dainų ir muzikos – visa tai romantiškai ir nelabai garsiai skambėjo senajame miestelio parke.

Tiesa, dar buvo kalbantis moliūgas mutantas. Besifotografuojantieji prie jo galėjo su augalu ir pabendrauti…

Šių metų naujovė: naujasis Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios klebonas Julius Meškauskas pasirūpino, kad iki vėlumos būtų atidarytos garsiosios Švėkšnos šventovės durys. Lankytojų nepristigo. Beje, klebonas šviesos šventei parūpino ir 1500 žvakelių.

Strategine vadinamai Šilutės rajono šventei Savivaldybė skyrė 2500 eurų.

Genovaitės viloje buvo eksponuojamos Švėkšnos fotografijos meistrų Danutė Gailiūnienės, Vytauto Marcinkevičiaus, Stasio Raukčio ankstesnių metų šventės nuotraukos. Gretimoje salėje eksponuota Dianos Behm tapybos darbų paroda.

Iš Vilkų kampo radosi savanorė – gidė Agnė Savukynaitė pasisiūlė svečiams surengti ekskursijų po Švėkšną.

Seniūnas A. Šeputis sakė, kad žmonės dar skambino ir po šventės, teiravosi, ar begalės Visų Šventųjų proga atvažiavę į Švėkšną išvysti nors Šimtmečio medį. Šis medis dar stovės iki pirmadienio. O moliūgus paslaugiai savo gyvuliams išsigabeno vienas ūkininkas.

Dvi dešimtys įdomesnių šviečiančių moliūgų buvo padovanota Klaipėdai, kur moliūgų žibintų šventė vyko lapkričio 1 d.

Kas rengia šią garsiąją Švėkšnos šventę?

„Pagrindinės vadžios – seniūnijoje, – sakė seniūnas, – tačiau be „Saulės“ gimnazijos bendruomenės, kuri rūpinasi moliūgų skaptavimu, jų išdėstymu, žvakelių uždegimu ir surinkimu, ši šventė tikrai neįvyktų…“ Šventės talkininkų būrys didelis, visiems jiems Švėkšnos seniūnas A. Šeputis nuoširdžiai dėkoja savo feisbuko paskyroje.

Petras Skutulas