Įspūdingiausia Lietuvos saugoma egle išrinkta Raganų eglė

Įspūdingiausios Lietuvos saugomos eglės rinkimuose varžoves nurungė Rambyno regioniniame parke auganti Raganų eglė. Dalyvauti šiuose rinkimuose gamtos mylėtojus pakvietė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pasiūliusi šešias pretendentes, išsiskiriančias savo forma, šakotumu, aukščiu ir storiu.

Balsavime dalyvavo per tūkstantį žmonių. Raganų eglė surinko daugiau kaip pusę visų balsų. Antroji vieta atiteko Barklainių dvaro eglei, trečioji – Eglei Bobai.

Pagėgių savivaldybės teritorijoje Raganų eglė ne veltui pripažinta šių metų įspūdingiausia saugoma egle. Prieš dvejus metus ji buvo išrinkta gražiausiu Lietuvos medžiu ir pretendavo į gražiausio Europos medžio titulą.

Pagal rūšį tai vadinamoji paprastoji eglė. Ji jau beveik 200 metų auga Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje netoli Vilkyškių miestelio. Maždaug 1 metro aukštyje Raganų eglė šakojasi į septyniolika kamienų, jos aukštis – apie 34 metrus, o kamieno apimtis ties išsišakojimu – apie 5 metrus.

Dėl eglės išskirtinumo apie ją pasakojama keletas legendų. Pasak vienos iš jų, ant kalvos rinkdavosi Skalvių genties jaunuoliai. Šalia esančioje pelkėje buvusi laumių buveinė. Jos čia sulėkdavusios, susmeigdavusios šluotas ir eidavusios vilioti jaunuolių. Viena daili raganaitė įsimylėjo žavų jaunuolį ir pamiršo laiku sugrįžti. Kai ketino skristi – šluota jau buvo sužaliavusi. Nuo to laiko eglę imta vadinti Raganų egle.

Kartais ji vadinama ir Raganų šluota. Tokį vardą dėl formos panašumo į šluotą jai davė mokslininkė Eugenija Šimkūnaitė.

 

Hits: 106

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite