Seimas priėmė Valstybės rezervo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės rezervo žemės ūkio ir maisto produktų atsargų įsigijimą Lietuvos valstybei palankiausiais būdais ir mažiausiais kaštais.

Įstatyme reglamentuota Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų rezervavimo sutartis – pirkimo sutartis, pagal kurią tiekėjas už sutartyje nustatytą atlyginimą rezervuos valstybės rezervo tvarkytojui materialinių išteklių atsargas ir prireikus jas perduos nuosavybės teise už sutartyje nustatytą kainą.

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, įtvirtinta lankstesnė priemonė – sudaryta galimybė fizinį rezervą pakeisti sutartimis, tačiau tai turi savo riziką: „Karo atveju sutartys gali būti nevykdomos dėl labai suprantamų objektyvių priežasčių, todėl fizinis rezervas yra daug saugesnis.“

Už Valstybės rezervo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIVP-846(2) balsavo 107, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė vienas Seimo narys. 

Ministro nomonė

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, fizinis valstybės rezervo formavimas maisto produktais, kai pati valstybė jų įsigyja ir saugo, bus efektyvesnis, kai atsargos bus kaupiamos ir privačiuose subjektuose.

„Šiuo metu maisto rezervą saugome valstybės valdomose įmonėse, tačiau nuo šiol papildomai  bus galima produktus kaupti ir privačiuose subjektuose.

Tai padaryti leis rezervavimo sutartys, kurios išplės galimybę Lietuvai turėti įvairesnį ir platesnį maisto rezervą. Tiekėjams bus atlyginama už maisto produktų saugojimą tam tikrą laiką, o produktų įsigyjama tik atsiradus realiam poreikiui. Tai – efektyvus ir ekonomiškai pagrįstas rezervo formavimo būdas“, – sako žemės ūkio ministras.

Kas keisis?

Iki šiol valstybės rezervui žemės ūkio produktai bei maisto prekės valstybės lėšomis perkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir saugomi tik valstybei priklausančiose įmonėse.

Nuo šiol paslaugos teikėjas, sudaręs rezervavimo sutartį su Žemės ūkio ministerija, turės užtikrinti, jog maisto produktai bus rezervuojami ir laikomi atskiruose statiniuose (atskirose patalpose) arba atskirtose jų patalpose Lietuvos Respublikos teritorijoje. Susidarius ekstremaliajai situacijai, krizės atveju, paskelbus mobilizaciją ir (arba) įvedus nepaprastąją padėtį ar karo padėtį, šie maisto produktai be Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos leidimo negalės būti naudojami jokiems kitiems tikslams.

Taip pat turės būti sudaryta galimybė ŽŪM įgaliotiems asmenims ne rečiau kaip du kartus per metus patikrinti, ar pardavėjas laikosi įsipareigojimų dėl produktų rezervavimo.

Rezervavimo sutartys bus sudaromos metams. Numatyta kas mėnesį tiekėjui mokėti rezervavimo mokestį už maisto produktų saugojimą ir sandėliavimą. Produktai, Vyriausybei priėmus sprendimą, bus įsigyjami tik esant poreikiui, ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

Tam įgyvendinti reikės apie 980 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų per metus.

Kas sudarytų rezervo maisto produktų krepšelį?

Maisto produktų krepšelį galės sudaryti įvairūs produktai: geriamasis vanduo, angliavandenių (pvz., makaronai, kruopos), baltymų (pvz., mėsos konservai) ir riebalų ( pvz., aliejus) šaltiniai, daržovių konservai ar ankštinės daržovės.

Produktai turės būti saugūs, nekenksmingi sveikatai ir aplinkai bei tikti ilgalaikiam saugojimui. Jų sąrašas derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos.

Valstybės saugomas rezervas nereiškia, kad kritinės situacijos atveju maistu bus aprūpinti visi žmonės. Gyventojai raginami namuose turėti savo rezervą pagal šias rekomendacijas.

 Parengta pagal  lrs.lt ir zum.lt inf.