Įsivyravus sausrai, miškuose didėja gaisrų pavojus

Nusistovėję sausi orai kelia didelį gaisrų pavojų miškuose. 

Birželio 5 d. šalies ugniagesiams teko kelis kartus talkinti Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms pajėgoms, gesinant miškuose įsiplieskusius gaisrus.

Birželio 5  d. vidudienį, Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje, Daržinėlių kaime esančiame miške šėlo ugnis – degė medžiai ir miško paklotė. Gaisras nusiaubė 1,4 ha plotą.

Tą pačią dieną, vidurdienį, ugniagesiai skubėjo gesinti ir Kretingos rajone, Rūdaičių kaime esančio Joskaudų miško. Atvykus ugniagesiams, jau degė miško paklotė ir jaunuolynas. Beje, atliekant gesinimo darbus buvo rasti du karo laikų sprogmenys. Apie tai buvo informuoti išminuotojai, kurie vėliau palydėti į Kairių poligoną sprogmenims sunaikinimui. Gaisro metu išdegė 40 arų miško paklotės.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet ugniagesiai gelbėtojai gesino 110 miško ir miško paklotės gaisrų, o per 2022 metus buvo gesinti 134 tokie gaisrai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad  birželio 6-7 d. Lietuvoje vyraus ketvirtos (didelis gaisrų pavojus), o Panevėžio urėdijoje – penktos klasės miškų gaisringumas (labai didelis  miškų gaisrų pavojus).

Ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų būti atsakingais ir itin budriais lankantis miškuose. Ugnis gali įsiplieksti ir nuo neužgesintos nuorūkos, rusenančio laužo ar išpiltų iš kepsninių smilkstančių anglių.

Pastebėję miške gaisrą skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite