Įsibėgėja mandarinų sezonas: 7 įdomūs faktai apie šiuos vaisius

Pirkėjų krepšeliuose lapkritį vis dažniau atsiduria mandarinai, o gruodį mandarinai tampa pačiu populiariausiu vaisiumi Lietuvoje ir net pralenkia ištisus metus dažniausiai perkamus bananus. Mandarinų tiekėjai daugiausia darbo turi būtent nuo lapkričio iki sausio – šiuo laikotarpiu į parduotuves iškeliauja daugiausia šių sultingų ir kvapnių vaisių. O švenčių laukiantys lietuviai lukštena juos biuruose ir namuose – tuomet staiga pakvimpa Kalėdomis.

„Iš anksto planuojame pasiruošimo šventėms laikotarpį ir rūpinamės, kad Kalėdų laukiantys pirkėjai jau nuo lapkričio galėtų mėgautis naujo sezono vaisiais – tuomet jie ir kvapniausi, ir maistingiausi. Bendraujame su tiekėjais, kad žinotume, koks bus mandarinų derlius, ir galėtume patenkinti paklausą. Ji stipriai suaktyvėja šaltuoju metų laikotarpiu, o artėjant Kalėdoms pasiekia piką“, – dalinasi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

„Maximos“ duomenimis, artėjant šaltajam sezonui, lapkričio mėnesį, mandarinų paklausa pradeda pastebimai augti. O jau netrukus, gruodžio viduryje, stiprėjant kalėdinėms nuotaikoms, pasieks piką – įprastai tuo metu mandarinų paklausa padidėja apie 3 kartus. Praėjusiais metais „Maxima“ pardavė beveik 5 tūkst. tonų mandarinų – daugiau negu pusę šio kiekio pirkėjai įsigijo būtent vadinamuoju mandarinų sezono metu – lapkričio–sausio mėnesiais.

Šiuo metu „Maximos“ parduotuvėse parduodami mandarinai atkeliavo iš saulėtosios Ispanijos. Sezonui įsibėgėjus į „Maximas“ ima važiuoti mandarinai ir iš kitų saulėtų šalių – Maroko, Turkijos, Albanijos, –siekiant užtikrinti geriausią skonį prekybos tinklas juos perka ir atveža iš ten, kur šie vaisiai saldžiausi ir sultingiausi tą sezoną.

V. Drulienė pastebi, kad pirkėjai yra labiau linkę patys prisikrauti maišelį mandarinų, o fasuotus perka rečiau. Daugiausia nuperkama nefasuotų mandarinų – jų kilogramas šiuo metu kainuoja 1,49 euro. Pakuoti mandarinai – dėžutėse ar fasuoti – šiuo metu be akcijų kainuoja 1,99 euro už kilogramą.

Įdomu tai, kad mandarinus dovanoti ir valgyti per šventes mėgsta ne tik lietuviai, skirtingose šalyse šie populiarūs vaisiai turi įvairių, net ir simbolinių prasmių. O tam, kad dalytis mandarinais su šeimos nariais būtų smagu ir įdomu, lietuviškas prekybos tinklas siūlo susipažinti su septyniais įdomiais faktais:

  • Mandarinuose yra daug natūralaus cukraus, taip pat vitaminų B1, B2 ir provitamino A. Suvalgęs vos vieną mandariną per dieną žmogus gauna net trečdalį rekomenduojamos paros vitamino C normos. Todėl šaltuoju metų laiku Lietuvą ir kitas Šiaurės Europos šalis pasiekiantis mandarinų derlius nuo seno buvo laikomas svarbiu natūralių vitaminų šaltiniu.
  • Manoma, kad mandarinai po pasaulį pasklido iš Kinijos ir Japonijos – Azijos šalyse šie citrusai auginami kone 3 tūkst. metų. Senovės Kinijoje mandarinų medžiai augo tik kilmingų didikų soduose. Į Europą mandarinai buvo atgabenti devynioliktojo amžiaus pradžioje.
  • Mandarinas iki šiol turi simbolinę reikšmę kinų tradicijose. Citrusinius vaisius kinai vieni kitiems dovanoja per šventes, taip linkėdami turtų ir sėkmės savo šeimos nariams, draugams ar verslo partneriams.
  • Jau daugiau kaip šimtmetį mandarinai yra Kalėdų palydovas JAV. Į žalią popierių suvynioti vaisiai dažnai atsiduria Kalėdų kojinėse. Teigiama, kad tradiciją mandarinus dovanoti per Kalėdas amerikiečiai perėmė iš japonų imigrantų, kurie per žiemos šventes visada sulaukdavo kvapnių oranžinių siuntinių iš tekančios saulės šalies.
  • Pasaulyje suskaičiuojama daugiau negu 50 mandarinų rūšių – gali skirtis vaisių skonis, forma ir net spalva. Dalis mandarinų yra dekoratyviniai – nevalgomi. O didžiausio populiarumo pasaulyje sulaukia saldūs besėkliai vaisiai.
  • Žmonės mėgsta mandarinus ne tik dėl malonaus skonio, bet ir dėl to, kad šiuos vaisius labai lengva nulupti. Todėl mandarinai dažniausiai valgomi švieži. Vaisiaus skiltelės taip pat tinka salotoms paskaninti, desertams ar džemams gaminti.
  • Didžiausia mandarinų augintoja yra Kinija – šioje šalyje nuskinama beveik pusė viso pasaulio derliaus.
  • Antra pagal užauginamų mandarinų kiekį pasaulyje rikiuojasi Ispanija. Dauguma mandarinų į „Maximos“ prekybos tinklą atkeliauja būtent iš vaisių augintojų šioje šalyje.

„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Rekomendacijos Šilutės centre esančiai „Maximai“

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) išnagrinėjo parduotuvės su vaistine Lietuvininkų g. 58, Šilutėje projektinių pasiūlymų atitikimą architektūros kokybės kriterijams ir pateikė išvadas bei rekomendacijas. Rekonstruojamas pastatas patenka į registruotos kultūros vertybės – Šilutės miesto istorinės dalies – teritoriją. Projekto autorius architektas Osvaldas Jankauskas akcentavo, kad numatoma rekonstruoti dabar funkcionuojančią parduotuvę „Maxima“, mažinant pastarosios apimtį ir keičiant užstatymo liniją. Pateiktame pasiūlyme pastatas planuojamas galu į Lietuvininkų gatvę, atstatant autentišką gatvės užstatymo liniją (šiuo metu parduotuvės pastatas yra atitrauktas į sklypo gilumą).

Situacija Vakarų Lietuvos upėse: vandens lygis kilo Gėgės upėje

Sausio 18 d. Vakarų Lietuvoje dėl gausių kritulių vandens lygis upėse per parą pakilo 33–151 cm. Gėgėje ties Plaškiais stichinis vandens lygis buvo viršytas 19 cm. Artimiausiu metu daugiau gausių kritulių nelaukiama, tad vandens lygis stabilizuosis. Nepaisant to, vandens lygio svyravimai dar galimi dėl ledo darinių. Kuršių mariose pastovios ledo dangos nėra, ties Vente ledas dreifuoja. Tauragno ežero ledo storis yra 5 cm, tad lipti ant ledo nėra saugu. Varėnos rajone esančio Glėbo ežere ledo storis siekia 14 cm. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos

Trys išbandymai valdžiai: kokie pokyčiai neįgaliųjų laukia 2019-aisiais

Praėjusius metus Lietuvos neįgalieji prisimins kaip tuos, kuriuos ženklino svarbios pergalės, tačiau netrūko ir naujų planų bei skambių valdžios pažadų. Tačiau kas šiemet laukia negalią turinčių žmonių ir ar integracijos skatinimo egzaminas bus išlaikytas pasitikrinti galėsime jau visai greitai, per savivaldos rinkimus kovo mėnesį. Pirmasis išbandymas – rinkimai Pirmasis išbandymas, aiškiai parodysiantis, kaip keičiasi neįgalių žmonių situacija šalyje bei jų galimybės dalyvauti valstybės gyvenime bus net treji šalyje vyksiantys rinkimai. Kaip dar balandžio mėnesį konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, iki

NAUJIENOS

VYRIAUSIOJI rinkimų komisija apsvarstė Vilniaus mero R. Šimašiaus elgesį dėl feisbuke viešintų veiklos ataskaitų. Pasirodo, politikams, kurie jau įsitraukė į artėjančių rinkimų agitaciją, net feisbuko asmeninėje paskyroje negalima skleisti politinės agitacijos. Savivaldybių vadovai negali naudotis pavaldinių pagalba jų informacijai asmeninėje feisbuko paskyroje tvarkyti. ŠVĖKŠNOJE nuo sausio 2 d. atidaryta UAB „Švėkšnos ambulatorija“, įsikūrusi Liepų a. 22. Čia dirba ne tik šeimos gydytojai, bet ir teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos. KRAŠTO apsaugos ministerija primena, kad sausio 10 d. sudaryti šių