Įsibėgėja mandarinų sezonas: 7 įdomūs faktai apie šiuos vaisius

Pirkėjų krepšeliuose lapkritį vis dažniau atsiduria mandarinai, o gruodį mandarinai tampa pačiu populiariausiu vaisiumi Lietuvoje ir net pralenkia ištisus metus dažniausiai perkamus bananus. Mandarinų tiekėjai daugiausia darbo turi būtent nuo lapkričio iki sausio – šiuo laikotarpiu į parduotuves iškeliauja daugiausia šių sultingų ir kvapnių vaisių. O švenčių laukiantys lietuviai lukštena juos biuruose ir namuose – tuomet staiga pakvimpa Kalėdomis.

„Iš anksto planuojame pasiruošimo šventėms laikotarpį ir rūpinamės, kad Kalėdų laukiantys pirkėjai jau nuo lapkričio galėtų mėgautis naujo sezono vaisiais – tuomet jie ir kvapniausi, ir maistingiausi. Bendraujame su tiekėjais, kad žinotume, koks bus mandarinų derlius, ir galėtume patenkinti paklausą. Ji stipriai suaktyvėja šaltuoju metų laikotarpiu, o artėjant Kalėdoms pasiekia piką“, – dalinasi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

„Maximos“ duomenimis, artėjant šaltajam sezonui, lapkričio mėnesį, mandarinų paklausa pradeda pastebimai augti. O jau netrukus, gruodžio viduryje, stiprėjant kalėdinėms nuotaikoms, pasieks piką – įprastai tuo metu mandarinų paklausa padidėja apie 3 kartus. Praėjusiais metais „Maxima“ pardavė beveik 5 tūkst. tonų mandarinų – daugiau negu pusę šio kiekio pirkėjai įsigijo būtent vadinamuoju mandarinų sezono metu – lapkričio–sausio mėnesiais.

Šiuo metu „Maximos“ parduotuvėse parduodami mandarinai atkeliavo iš saulėtosios Ispanijos. Sezonui įsibėgėjus į „Maximas“ ima važiuoti mandarinai ir iš kitų saulėtų šalių – Maroko, Turkijos, Albanijos, –siekiant užtikrinti geriausią skonį prekybos tinklas juos perka ir atveža iš ten, kur šie vaisiai saldžiausi ir sultingiausi tą sezoną.

V. Drulienė pastebi, kad pirkėjai yra labiau linkę patys prisikrauti maišelį mandarinų, o fasuotus perka rečiau. Daugiausia nuperkama nefasuotų mandarinų – jų kilogramas šiuo metu kainuoja 1,49 euro. Pakuoti mandarinai – dėžutėse ar fasuoti – šiuo metu be akcijų kainuoja 1,99 euro už kilogramą.

Įdomu tai, kad mandarinus dovanoti ir valgyti per šventes mėgsta ne tik lietuviai, skirtingose šalyse šie populiarūs vaisiai turi įvairių, net ir simbolinių prasmių. O tam, kad dalytis mandarinais su šeimos nariais būtų smagu ir įdomu, lietuviškas prekybos tinklas siūlo susipažinti su septyniais įdomiais faktais:

  • Mandarinuose yra daug natūralaus cukraus, taip pat vitaminų B1, B2 ir provitamino A. Suvalgęs vos vieną mandariną per dieną žmogus gauna net trečdalį rekomenduojamos paros vitamino C normos. Todėl šaltuoju metų laiku Lietuvą ir kitas Šiaurės Europos šalis pasiekiantis mandarinų derlius nuo seno buvo laikomas svarbiu natūralių vitaminų šaltiniu.
  • Manoma, kad mandarinai po pasaulį pasklido iš Kinijos ir Japonijos – Azijos šalyse šie citrusai auginami kone 3 tūkst. metų. Senovės Kinijoje mandarinų medžiai augo tik kilmingų didikų soduose. Į Europą mandarinai buvo atgabenti devynioliktojo amžiaus pradžioje.
  • Mandarinas iki šiol turi simbolinę reikšmę kinų tradicijose. Citrusinius vaisius kinai vieni kitiems dovanoja per šventes, taip linkėdami turtų ir sėkmės savo šeimos nariams, draugams ar verslo partneriams.
  • Jau daugiau kaip šimtmetį mandarinai yra Kalėdų palydovas JAV. Į žalią popierių suvynioti vaisiai dažnai atsiduria Kalėdų kojinėse. Teigiama, kad tradiciją mandarinus dovanoti per Kalėdas amerikiečiai perėmė iš japonų imigrantų, kurie per žiemos šventes visada sulaukdavo kvapnių oranžinių siuntinių iš tekančios saulės šalies.
  • Pasaulyje suskaičiuojama daugiau negu 50 mandarinų rūšių – gali skirtis vaisių skonis, forma ir net spalva. Dalis mandarinų yra dekoratyviniai – nevalgomi. O didžiausio populiarumo pasaulyje sulaukia saldūs besėkliai vaisiai.
  • Žmonės mėgsta mandarinus ne tik dėl malonaus skonio, bet ir dėl to, kad šiuos vaisius labai lengva nulupti. Todėl mandarinai dažniausiai valgomi švieži. Vaisiaus skiltelės taip pat tinka salotoms paskaninti, desertams ar džemams gaminti.
  • Didžiausia mandarinų augintoja yra Kinija – šioje šalyje nuskinama beveik pusė viso pasaulio derliaus.
  • Antra pagal užauginamų mandarinų kiekį pasaulyje rikiuojasi Ispanija. Dauguma mandarinų į „Maximos“ prekybos tinklą atkeliauja būtent iš vaisių augintojų šioje šalyje.

„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,