Išgyvena patys ir duoda uždirbti kitiems

Žemės ūkio bendrovės „Agromanija“ specializacija: gyvulininkystė ir augalininkystė. Nors dirbantiems žemės ūkyje niekada lengva nebuvo, bendrovė sukūrė 13 darbo vietų ir dar suteikia galimybių užsidirbti aplinkiniams ūkininkams, nes kartu su technika samdo juos per šienapjūtę ir derliui nuimti.

Agronomas Albinas Bakutis žemės ūkio bendrovėje „Agromanija“ dirba nuo pat jos įkūrimo dienos.

ŽŪB „Agromanija“ įsikūrė prieš 5 metus vietoj buvusio agroserviso kooperatyvo „Juknaičių rapsas“. Įmonės vadovas Zigmas Misiukonis papasakoti apie ūkį pakvietė nuo pat pirmos dienos čia dirbantį agronomą Albiną Bakutį, kuris aprodė valdas.
Pasak Albino Bakučio, ŽŪB „Agromanija“ dirba apie 700 ha žemės. Dauguma naudmenų priklauso pačiai bendrovei arba nuomojama iš ūkininkų, ir tik nedidelis plotas nuomojamas iš valstybės. Pievoms ir ganykloms skirta apie 150 ha, pasėta apie 30 ha žieminių, apie 86 ha vasarinių rapsų, auga 106 ha žirnių. Bendrovė dar augina 175 ha žieminių kviečių ir apie 40 ha žieminių kvietrugių. Pasak Albino Bakučio, anksčiau auginti kviečius ir kvietrugius apsimokėjo labiau, dabar daugiausiai naudos duoda rapsai ir žirniai. Jeigu orai palankūs ir geria uždera žirniai, juos stengiamasi parduoti tiesiogiai per Klaipėdos uostą. Ir šiaip, nors esama ir išankstinių pardavimo sutarčių, daugiausia stengiamasi parduoti grūdus vengiant tarpininkų.

Žemės ūkio bendrovės „Agromanija“ laukuose pradeda žydėti vasariniai rapsai.

Deja, orai žemdirbų nelepina. Pernai derlių gadino lietus. Nepaisant blogų orų, derlių pernai pavyko išgelbėti, tačiau nukentėjo grūdų kokybė. Šiemet pavasaris buvo šaltas ir sausas. Kai kuriose vietose, kur lengvesnė dirva, vėjas išpustė pasėlius ir dalį jų teko atsėti iš naujo.
Pasak žemės ūkio bendrovės finansininkės Laimutės Dimšienės, išgyventi esant tokioms nepalankioms sąlygoms labai padeda išmokos. Viena iš galimų išeičių galėtų būti ekologinė žemdirbystė, tačiau, pasak A. Bakučio, tam trukdo prastos dirvos. Daugelis žemių pelkėtos, nenašios, su dribsmėliu.
Žemės ūkio bendrovėje laikoma mėsinių galvijų banda. Šiuo metu čia yra apie 100 Šarole veislės raguočių, kurių veislei buvo atsivežta tiesiai iš Vokietijos. Iš pradžių buvo 30 gyvulių. Dabar išlaikyti ir didinti bandą jau pajėgiama iš savo prieauglio, o iš agroserviso paveldėti mišrių veislių galvijai išparduoti.
ŽŪB „Argomanija“ finansininkė L. Dimšienė pasakojo, kad bendrovėje yra 13 nuolatinių darbuotojų. Jų atlyginimas priklauso nuo sezono. Žiemą būna ir minimalus, o vasarą siekia 700 eurų. Atlyginimai nėra dideli, tačiau darbo jėgos netrūksta. Į užsienį iš bendrovės išvyko tik vienas darbuotojas. Bendrovei reikėtų papildomos technikos, o kol jos nėra, samdomi talkininkai. Šienauti ir kulti samdomi aplinkui gyvenantys ūkininkai.
„Šiuo metu valstybės politika tokia, kad daugiau remiami pavieniai ūkininkai, o ne bendrovės, todėl jaučiame technikos stygių. Reikėtų naujo traktoriaus, kombaino, šieno vyniojimo įrangos, džiovyklos. Paskutinį kartą naujos technikos dalyvaudami paramos programoje įsigijome 2006 metais. Jau reikia naujos“, – pasakojo A. Bakutis.
ŽŪB „Agromanija“ kol kas naujose paramos programose nedalyvauja. Šie metai yra paskutiniai, kai dalyvaujama griovių priežiūros programoje. Albinas Bakutis sakė, kad ši programa jiems patogi, nes ir taip daug dėmesio tenka skirti melioracijos įrenginių priežiūrai. Už gautas paramos lėšas buvo iškirsti krūmai, išvalyti melioracijos griovių dugnai, atstatyti juose buvę melioracijos įrenginiai. „Užteko pašalinti medžius ir krūmus, išvalyti pralaidų žiotis ir iš karto pajutome, kad melioracijos sistemos ėmė geriau veikti. Dirvoje mažiau besikaupia perteklinės drėgmės.

ŽŪB „Agromanija“ šiuo metu auginami tik Šarole veislės mėsiniai galvijai.

Melioracijos grioviai – kaip žmogaus kraujagyslės. Patys žinote, kas atsitinka, kai jos užsikemša“, – kalbėjo A. Bakutis. Darbai buvo atliekami pasitelkiant nuosavą ir samdytą techniką. Agronomas juokavo, kad tvarka grioviuose nelabai patinka bebrams, kurie, statydami užtvankas, gadina melioracijos įrenginius. Išvalius griovius, šie gamtos „hidrotechnikai“ pamažu išsikrausto. Pasak A. Bakučio, dirbant tokias drėgnas dirvas prižiūrėti melioracinius įrenginius ypač svarbu, nes nepašalinus gedimų, tose vietose tuoj pradės kauptis vanduo. Drenažo sistemos priežiūrą ir remontą sunkina tai, kad jau sunku tapo surasti planus, pagal kuriuos buvo įrengtos šios sistemos. Bendrovė įsigijo specialų prietaisą, padedantį žemėje aptikti melioracinius įrenginius.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pametėte telefoną: žingsniai, kuriuos turite padaryti iš karto

Vasarą daug laiko leidžiame gamtoje, išvykose, šventėse ar koncertuose, tad tikimybė pamesti savo telefoną išauga. Jį praradus, svarbiausia kuo greičiau atlikti keletą svarbių žingsnių, pasitelkiant išmanius įrankius. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi patarimais ir prevencinėmis priemonėmis, kaip elgtis pradingus jūsų išmaniajam telefonui. Pamesto „Android“ telefono ieškos „Google“ Naujausiuose „Android“ gamintojų telefonuose yra funkcija „Find My Device“ (liet. Surasti mano įrenginį) – ji savaime fiksuoja jūsų telefono buvimo vietą, todėl visuomet žinosite kur jo ieškoti, o

Renkantis krūmapjovę reikia įvertinti 5 kriterijus

Norite, kad sodo priežiūra būtų malonumas, o ne darbas? Tuomet siūlome įsigyti specializuotą techniką, kuri padės ir gana sudėtingus, daug laiko laiko ir pastangų reikalaujančius darbus atlikti greitai ir be jokio vargo. Platų sodo technikos įrangos asortimentą siūlo parkutechnika.lt. Susipažinkite su pasiūlymais, kurie pakeis jūsų požiūrį į sodo priežiūrą. Vienas reikalingiausių įrankių savoms reikmėms yra krūmapjovės, kurios padeda pasirūpinti ne tik krūmais, tačiau ir mažesniais medžiais, kitais sumedėjusiais augalais, kuriuos sudėtinga tvarkyti rankomis. Kadangi šiuo metu rinkoje tokių įrankių gausybė,

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa