Išgyvena patys ir duoda uždirbti kitiems

Žemės ūkio bendrovės „Agromanija“ specializacija: gyvulininkystė ir augalininkystė. Nors dirbantiems žemės ūkyje niekada lengva nebuvo, bendrovė sukūrė 13 darbo vietų ir dar suteikia galimybių užsidirbti aplinkiniams ūkininkams, nes kartu su technika samdo juos per šienapjūtę ir derliui nuimti.

Agronomas Albinas Bakutis žemės ūkio bendrovėje „Agromanija“ dirba nuo pat jos įkūrimo dienos.

ŽŪB „Agromanija“ įsikūrė prieš 5 metus vietoj buvusio agroserviso kooperatyvo „Juknaičių rapsas“. Įmonės vadovas Zigmas Misiukonis papasakoti apie ūkį pakvietė nuo pat pirmos dienos čia dirbantį agronomą Albiną Bakutį, kuris aprodė valdas.
Pasak Albino Bakučio, ŽŪB „Agromanija“ dirba apie 700 ha žemės. Dauguma naudmenų priklauso pačiai bendrovei arba nuomojama iš ūkininkų, ir tik nedidelis plotas nuomojamas iš valstybės. Pievoms ir ganykloms skirta apie 150 ha, pasėta apie 30 ha žieminių, apie 86 ha vasarinių rapsų, auga 106 ha žirnių. Bendrovė dar augina 175 ha žieminių kviečių ir apie 40 ha žieminių kvietrugių. Pasak Albino Bakučio, anksčiau auginti kviečius ir kvietrugius apsimokėjo labiau, dabar daugiausiai naudos duoda rapsai ir žirniai. Jeigu orai palankūs ir geria uždera žirniai, juos stengiamasi parduoti tiesiogiai per Klaipėdos uostą. Ir šiaip, nors esama ir išankstinių pardavimo sutarčių, daugiausia stengiamasi parduoti grūdus vengiant tarpininkų.

Žemės ūkio bendrovės „Agromanija“ laukuose pradeda žydėti vasariniai rapsai.

Deja, orai žemdirbų nelepina. Pernai derlių gadino lietus. Nepaisant blogų orų, derlių pernai pavyko išgelbėti, tačiau nukentėjo grūdų kokybė. Šiemet pavasaris buvo šaltas ir sausas. Kai kuriose vietose, kur lengvesnė dirva, vėjas išpustė pasėlius ir dalį jų teko atsėti iš naujo.
Pasak žemės ūkio bendrovės finansininkės Laimutės Dimšienės, išgyventi esant tokioms nepalankioms sąlygoms labai padeda išmokos. Viena iš galimų išeičių galėtų būti ekologinė žemdirbystė, tačiau, pasak A. Bakučio, tam trukdo prastos dirvos. Daugelis žemių pelkėtos, nenašios, su dribsmėliu.
Žemės ūkio bendrovėje laikoma mėsinių galvijų banda. Šiuo metu čia yra apie 100 Šarole veislės raguočių, kurių veislei buvo atsivežta tiesiai iš Vokietijos. Iš pradžių buvo 30 gyvulių. Dabar išlaikyti ir didinti bandą jau pajėgiama iš savo prieauglio, o iš agroserviso paveldėti mišrių veislių galvijai išparduoti.
ŽŪB „Argomanija“ finansininkė L. Dimšienė pasakojo, kad bendrovėje yra 13 nuolatinių darbuotojų. Jų atlyginimas priklauso nuo sezono. Žiemą būna ir minimalus, o vasarą siekia 700 eurų. Atlyginimai nėra dideli, tačiau darbo jėgos netrūksta. Į užsienį iš bendrovės išvyko tik vienas darbuotojas. Bendrovei reikėtų papildomos technikos, o kol jos nėra, samdomi talkininkai. Šienauti ir kulti samdomi aplinkui gyvenantys ūkininkai.
„Šiuo metu valstybės politika tokia, kad daugiau remiami pavieniai ūkininkai, o ne bendrovės, todėl jaučiame technikos stygių. Reikėtų naujo traktoriaus, kombaino, šieno vyniojimo įrangos, džiovyklos. Paskutinį kartą naujos technikos dalyvaudami paramos programoje įsigijome 2006 metais. Jau reikia naujos“, – pasakojo A. Bakutis.
ŽŪB „Agromanija“ kol kas naujose paramos programose nedalyvauja. Šie metai yra paskutiniai, kai dalyvaujama griovių priežiūros programoje. Albinas Bakutis sakė, kad ši programa jiems patogi, nes ir taip daug dėmesio tenka skirti melioracijos įrenginių priežiūrai. Už gautas paramos lėšas buvo iškirsti krūmai, išvalyti melioracijos griovių dugnai, atstatyti juose buvę melioracijos įrenginiai. „Užteko pašalinti medžius ir krūmus, išvalyti pralaidų žiotis ir iš karto pajutome, kad melioracijos sistemos ėmė geriau veikti. Dirvoje mažiau besikaupia perteklinės drėgmės.

ŽŪB „Agromanija“ šiuo metu auginami tik Šarole veislės mėsiniai galvijai.

Melioracijos grioviai – kaip žmogaus kraujagyslės. Patys žinote, kas atsitinka, kai jos užsikemša“, – kalbėjo A. Bakutis. Darbai buvo atliekami pasitelkiant nuosavą ir samdytą techniką. Agronomas juokavo, kad tvarka grioviuose nelabai patinka bebrams, kurie, statydami užtvankas, gadina melioracijos įrenginius. Išvalius griovius, šie gamtos „hidrotechnikai“ pamažu išsikrausto. Pasak A. Bakučio, dirbant tokias drėgnas dirvas prižiūrėti melioracinius įrenginius ypač svarbu, nes nepašalinus gedimų, tose vietose tuoj pradės kauptis vanduo. Drenažo sistemos priežiūrą ir remontą sunkina tai, kad jau sunku tapo surasti planus, pagal kuriuos buvo įrengtos šios sistemos. Bendrovė įsigijo specialų prietaisą, padedantį žemėje aptikti melioracinius įrenginius.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Artėja Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas

Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje organizuojamas vienuoliktasis Žuvienės virimo čempionatas. Pernai žuvienę ar žuvies sriubą istorinėje Šilutės Šilokarčemos aikštėje virė net 57 komandos. Koks bus tas vienuoliktasis Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas? Į šį „Pamario“ klausimą atsakė renginio sumanytojas ir pagrindinis organizatorius Marijus BUDRAITIS. „Datos nekeičiame – čempionatas vyksta pirmąjį rugsėjo šeštadienį. Šiemet žuvienės katilai kunkuliuos rugsėjo 7 dieną, – sakė Marijus, primindamas, –  kaip ir pernai, čempionatas vyks istorinėje Šilutės vietoje, Šilokarčemos aikštėje, kurios tvarkymo darbai dar

Žvilgsnis iš mero kabineto

Į Šilutės rajono savivaldybės tarybą Vytautas Laurinaitis buvo išrinktas 2003 m. Nuo 2014 m. liepos 2 d. – Savivaldybės meras: į šias pareigas pirmą kadenciją išrinko Taryba, praėjusią 4 metų kadenciją dirbo laimėjęs tiesioginius mero rinkimus, tokia pat sėkmė lydėjo ir per šių metų savivaldos rinkimus. „Pamarys“ kalbino merą Vytautą LAURINAITĮ apie švietimo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos reikalus, nes būtent šias sritis kuruoja meras, investicijos ir ūkio sritis jau antra kadencija tenka mero pavaduotojui. – Kai daugelis Savivaldybės darbuotojų dar

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar