Išgyvena patys ir duoda uždirbti kitiems

Žemės ūkio bendrovės „Agromanija“ specializacija: gyvulininkystė ir augalininkystė. Nors dirbantiems žemės ūkyje niekada lengva nebuvo, bendrovė sukūrė 13 darbo vietų ir dar suteikia galimybių užsidirbti aplinkiniams ūkininkams, nes kartu su technika samdo juos per šienapjūtę ir derliui nuimti.

Agronomas Albinas Bakutis žemės ūkio bendrovėje „Agromanija“ dirba nuo pat jos įkūrimo dienos.

ŽŪB „Agromanija“ įsikūrė prieš 5 metus vietoj buvusio agroserviso kooperatyvo „Juknaičių rapsas“. Įmonės vadovas Zigmas Misiukonis papasakoti apie ūkį pakvietė nuo pat pirmos dienos čia dirbantį agronomą Albiną Bakutį, kuris aprodė valdas.
Pasak Albino Bakučio, ŽŪB „Agromanija“ dirba apie 700 ha žemės. Dauguma naudmenų priklauso pačiai bendrovei arba nuomojama iš ūkininkų, ir tik nedidelis plotas nuomojamas iš valstybės. Pievoms ir ganykloms skirta apie 150 ha, pasėta apie 30 ha žieminių, apie 86 ha vasarinių rapsų, auga 106 ha žirnių. Bendrovė dar augina 175 ha žieminių kviečių ir apie 40 ha žieminių kvietrugių. Pasak Albino Bakučio, anksčiau auginti kviečius ir kvietrugius apsimokėjo labiau, dabar daugiausiai naudos duoda rapsai ir žirniai. Jeigu orai palankūs ir geria uždera žirniai, juos stengiamasi parduoti tiesiogiai per Klaipėdos uostą. Ir šiaip, nors esama ir išankstinių pardavimo sutarčių, daugiausia stengiamasi parduoti grūdus vengiant tarpininkų.

Žemės ūkio bendrovės „Agromanija“ laukuose pradeda žydėti vasariniai rapsai.

Deja, orai žemdirbų nelepina. Pernai derlių gadino lietus. Nepaisant blogų orų, derlių pernai pavyko išgelbėti, tačiau nukentėjo grūdų kokybė. Šiemet pavasaris buvo šaltas ir sausas. Kai kuriose vietose, kur lengvesnė dirva, vėjas išpustė pasėlius ir dalį jų teko atsėti iš naujo.
Pasak žemės ūkio bendrovės finansininkės Laimutės Dimšienės, išgyventi esant tokioms nepalankioms sąlygoms labai padeda išmokos. Viena iš galimų išeičių galėtų būti ekologinė žemdirbystė, tačiau, pasak A. Bakučio, tam trukdo prastos dirvos. Daugelis žemių pelkėtos, nenašios, su dribsmėliu.
Žemės ūkio bendrovėje laikoma mėsinių galvijų banda. Šiuo metu čia yra apie 100 Šarole veislės raguočių, kurių veislei buvo atsivežta tiesiai iš Vokietijos. Iš pradžių buvo 30 gyvulių. Dabar išlaikyti ir didinti bandą jau pajėgiama iš savo prieauglio, o iš agroserviso paveldėti mišrių veislių galvijai išparduoti.
ŽŪB „Argomanija“ finansininkė L. Dimšienė pasakojo, kad bendrovėje yra 13 nuolatinių darbuotojų. Jų atlyginimas priklauso nuo sezono. Žiemą būna ir minimalus, o vasarą siekia 700 eurų. Atlyginimai nėra dideli, tačiau darbo jėgos netrūksta. Į užsienį iš bendrovės išvyko tik vienas darbuotojas. Bendrovei reikėtų papildomos technikos, o kol jos nėra, samdomi talkininkai. Šienauti ir kulti samdomi aplinkui gyvenantys ūkininkai.
„Šiuo metu valstybės politika tokia, kad daugiau remiami pavieniai ūkininkai, o ne bendrovės, todėl jaučiame technikos stygių. Reikėtų naujo traktoriaus, kombaino, šieno vyniojimo įrangos, džiovyklos. Paskutinį kartą naujos technikos dalyvaudami paramos programoje įsigijome 2006 metais. Jau reikia naujos“, – pasakojo A. Bakutis.
ŽŪB „Agromanija“ kol kas naujose paramos programose nedalyvauja. Šie metai yra paskutiniai, kai dalyvaujama griovių priežiūros programoje. Albinas Bakutis sakė, kad ši programa jiems patogi, nes ir taip daug dėmesio tenka skirti melioracijos įrenginių priežiūrai. Už gautas paramos lėšas buvo iškirsti krūmai, išvalyti melioracijos griovių dugnai, atstatyti juose buvę melioracijos įrenginiai. „Užteko pašalinti medžius ir krūmus, išvalyti pralaidų žiotis ir iš karto pajutome, kad melioracijos sistemos ėmė geriau veikti. Dirvoje mažiau besikaupia perteklinės drėgmės.

ŽŪB „Agromanija“ šiuo metu auginami tik Šarole veislės mėsiniai galvijai.

Melioracijos grioviai – kaip žmogaus kraujagyslės. Patys žinote, kas atsitinka, kai jos užsikemša“, – kalbėjo A. Bakutis. Darbai buvo atliekami pasitelkiant nuosavą ir samdytą techniką. Agronomas juokavo, kad tvarka grioviuose nelabai patinka bebrams, kurie, statydami užtvankas, gadina melioracijos įrenginius. Išvalius griovius, šie gamtos „hidrotechnikai“ pamažu išsikrausto. Pasak A. Bakučio, dirbant tokias drėgnas dirvas prižiūrėti melioracinius įrenginius ypač svarbu, nes nepašalinus gedimų, tose vietose tuoj pradės kauptis vanduo. Drenažo sistemos priežiūrą ir remontą sunkina tai, kad jau sunku tapo surasti planus, pagal kuriuos buvo įrengtos šios sistemos. Bendrovė įsigijo specialų prietaisą, padedantį žemėje aptikti melioracinius įrenginius.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.