Išgyvena patys ir duoda uždirbti kitiems

Žemės ūkio bendrovės „Agromanija“ specializacija: gyvulininkystė ir augalininkystė. Nors dirbantiems žemės ūkyje niekada lengva nebuvo, bendrovė sukūrė 13 darbo vietų ir dar suteikia galimybių užsidirbti aplinkiniams ūkininkams, nes kartu su technika samdo juos per šienapjūtę ir derliui nuimti.

Agronomas Albinas Bakutis žemės ūkio bendrovėje „Agromanija“ dirba nuo pat jos įkūrimo dienos.

ŽŪB „Agromanija“ įsikūrė prieš 5 metus vietoj buvusio agroserviso kooperatyvo „Juknaičių rapsas“. Įmonės vadovas Zigmas Misiukonis papasakoti apie ūkį pakvietė nuo pat pirmos dienos čia dirbantį agronomą Albiną Bakutį, kuris aprodė valdas.
Pasak Albino Bakučio, ŽŪB „Agromanija“ dirba apie 700 ha žemės. Dauguma naudmenų priklauso pačiai bendrovei arba nuomojama iš ūkininkų, ir tik nedidelis plotas nuomojamas iš valstybės. Pievoms ir ganykloms skirta apie 150 ha, pasėta apie 30 ha žieminių, apie 86 ha vasarinių rapsų, auga 106 ha žirnių. Bendrovė dar augina 175 ha žieminių kviečių ir apie 40 ha žieminių kvietrugių. Pasak Albino Bakučio, anksčiau auginti kviečius ir kvietrugius apsimokėjo labiau, dabar daugiausiai naudos duoda rapsai ir žirniai. Jeigu orai palankūs ir geria uždera žirniai, juos stengiamasi parduoti tiesiogiai per Klaipėdos uostą. Ir šiaip, nors esama ir išankstinių pardavimo sutarčių, daugiausia stengiamasi parduoti grūdus vengiant tarpininkų.

Žemės ūkio bendrovės „Agromanija“ laukuose pradeda žydėti vasariniai rapsai.

Deja, orai žemdirbų nelepina. Pernai derlių gadino lietus. Nepaisant blogų orų, derlių pernai pavyko išgelbėti, tačiau nukentėjo grūdų kokybė. Šiemet pavasaris buvo šaltas ir sausas. Kai kuriose vietose, kur lengvesnė dirva, vėjas išpustė pasėlius ir dalį jų teko atsėti iš naujo.
Pasak žemės ūkio bendrovės finansininkės Laimutės Dimšienės, išgyventi esant tokioms nepalankioms sąlygoms labai padeda išmokos. Viena iš galimų išeičių galėtų būti ekologinė žemdirbystė, tačiau, pasak A. Bakučio, tam trukdo prastos dirvos. Daugelis žemių pelkėtos, nenašios, su dribsmėliu.
Žemės ūkio bendrovėje laikoma mėsinių galvijų banda. Šiuo metu čia yra apie 100 Šarole veislės raguočių, kurių veislei buvo atsivežta tiesiai iš Vokietijos. Iš pradžių buvo 30 gyvulių. Dabar išlaikyti ir didinti bandą jau pajėgiama iš savo prieauglio, o iš agroserviso paveldėti mišrių veislių galvijai išparduoti.
ŽŪB „Argomanija“ finansininkė L. Dimšienė pasakojo, kad bendrovėje yra 13 nuolatinių darbuotojų. Jų atlyginimas priklauso nuo sezono. Žiemą būna ir minimalus, o vasarą siekia 700 eurų. Atlyginimai nėra dideli, tačiau darbo jėgos netrūksta. Į užsienį iš bendrovės išvyko tik vienas darbuotojas. Bendrovei reikėtų papildomos technikos, o kol jos nėra, samdomi talkininkai. Šienauti ir kulti samdomi aplinkui gyvenantys ūkininkai.
„Šiuo metu valstybės politika tokia, kad daugiau remiami pavieniai ūkininkai, o ne bendrovės, todėl jaučiame technikos stygių. Reikėtų naujo traktoriaus, kombaino, šieno vyniojimo įrangos, džiovyklos. Paskutinį kartą naujos technikos dalyvaudami paramos programoje įsigijome 2006 metais. Jau reikia naujos“, – pasakojo A. Bakutis.
ŽŪB „Agromanija“ kol kas naujose paramos programose nedalyvauja. Šie metai yra paskutiniai, kai dalyvaujama griovių priežiūros programoje. Albinas Bakutis sakė, kad ši programa jiems patogi, nes ir taip daug dėmesio tenka skirti melioracijos įrenginių priežiūrai. Už gautas paramos lėšas buvo iškirsti krūmai, išvalyti melioracijos griovių dugnai, atstatyti juose buvę melioracijos įrenginiai. „Užteko pašalinti medžius ir krūmus, išvalyti pralaidų žiotis ir iš karto pajutome, kad melioracijos sistemos ėmė geriau veikti. Dirvoje mažiau besikaupia perteklinės drėgmės.

ŽŪB „Agromanija“ šiuo metu auginami tik Šarole veislės mėsiniai galvijai.

Melioracijos grioviai – kaip žmogaus kraujagyslės. Patys žinote, kas atsitinka, kai jos užsikemša“, – kalbėjo A. Bakutis. Darbai buvo atliekami pasitelkiant nuosavą ir samdytą techniką. Agronomas juokavo, kad tvarka grioviuose nelabai patinka bebrams, kurie, statydami užtvankas, gadina melioracijos įrenginius. Išvalius griovius, šie gamtos „hidrotechnikai“ pamažu išsikrausto. Pasak A. Bakučio, dirbant tokias drėgnas dirvas prižiūrėti melioracinius įrenginius ypač svarbu, nes nepašalinus gedimų, tose vietose tuoj pradės kauptis vanduo. Drenažo sistemos priežiūrą ir remontą sunkina tai, kad jau sunku tapo surasti planus, pagal kuriuos buvo įrengtos šios sistemos. Bendrovė įsigijo specialų prietaisą, padedantį žemėje aptikti melioracinius įrenginius.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Gėlių pristatymas – populiari ir patogi paslauga

Kai tiek daug užduočių šiomis dienomis atliekame naudodamiesi internetu, tad visiškai nenuostabu, kad ir gėles šiandien galime įsigyti nuotoliniu būdu. Tai ypač populiaru sostinėje. Dabar gėlių pristatymas Vilniuje yra gerokai populiaresnė paslauga nei anuomet. Tiesą sakant, anksčiau buvo galima tokių paslaugų teikėjus suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tuo tarpu dabartinė situacija rinkoje yra visiškai pasikeitusi – šiandien vartotojai gali rinktis iš labai plataus gėlių pristatymo į namus paslaugų teikėjų asortimento. Nepaisant didelės technologinės pažangos, vis dar yra nemažai vartotojų, kurie

Ilgasis savaitgalis keliuose: pusšimtis sužeistųjų, žuvo 19-metis vairuotojas ir 78 metų pėsčioji

Praėjusį ilgąjį Joninių savaitgalį, birželio 21-24 dienomis, Lietuvos keliuose įvyko 51 eismo įvykis, sužeisti 65 žmonės, žuvo du žmonės: 19-metis automobilio vairuotojas ir 78 metų pėsčioji. Lietuvos kelių policijos tarnybos pirminiais duomenimis, savaitgalį kas penktas tarp eismo įvykiuose sužeistų žmonių buvo nepilnametis.Dėl neblaivių eismo dalyvių 5 įvykių metu sužeisti 6 žmonės: du neblaivūs vairuotojai nesuvaldė vairuojamų automobilių ir nuvažiavo nuo kelio, neblaivus motociklo vairuotojas atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį, neblaivus dviratininkas kliudė policijos automobilį, neblaivi pėsčioji įbėgo į kelią degant

Tyrimais nustatyta ideali temperatūra biure

Moksliniai tyrimai rodo, kad pakanka netinkamos temperatūros įstaigoje, kad būtų sukurtas reikšmingas poveikis darbuotojų veiklos efektyvumui ir jų užtikrinamiems verslo rezultatams. Šiluma kaulų nelaužo, bet atmintį blogina Per didelė šiluma gal kaulų ir nelaužo, bet gebėjimą įveikti darbo užduotis gali gerokai sumažinti. Taip teigia mokslo darbe „Biuro aplinkos įtaka darbuotojų gerovei ir veiklos rezultatams“  visapusiškai daugybę tyrimų išanalizavusios ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkės prof. dr. Rūta Kazlauskaitė ir doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė. „Įvairiais laikotarpiais ir skirtingomis aplinkybėmis atlikti tyrimai

Ar Šilutė taps gražiausiu Lietuvos miestu?

Po naujos autobusų stoties, autobusų parko ir kelių prekybos centrų atidarymo švenčių šilutiškiai negailėjo pagyrų Šilutės r. valdžiai. Nors iki tol būta visko… Atvykėliai iki šiol liaupsina Šilutės miestą. Kai kas pastebi, kad Šilutės rajono valdžia užsimojo pasiekti, kad Šilutė taptų gražiausiu Lietuvos miestu. Pokalbio metu tai patvirtino Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, su kurio kalbėjomės apie vykdomus projektus ir ateities planus. Šilokarčemos kvartalas ir stadionas Planuojama sutvarkyti istorinį Šilokarčemos kvartalą, nuo kurio prasidėjo Šilutės istorija, sudaryti palankias