Iš vėjo jėgainių pinigai dar nebyra, o aistros dėl jų jau kaista

Piktupėnų, Kentrių ir Pagėgių bendruomenės iš vėjo jėgainių verslo kasmet gaus pinigų, Savivaldybės biudžetas – didelių įplaukų. Tokius susitarimus ir prognozes paviešino Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis susitikimuose su bendruomenėmis, kurioms atsiskaitė už praėjusių metų veiklą. Tačiau pagrindiniu rūpesčiu išlieka Pagėgių krašto tuštėjimas, daug tėvų pragertų ar pamestų vaikų, gausybė šelpiamų asmenų.

Ko gero, pirmą kartą Pagėgių kultūros centro salėje mero Virginijaus Komskio klausėsi vos keliolika žmonių…

Pagėgių savivaldybės vadovai atsiskaityti vyko į visas 5 seniūnijas – iš viso įvyko 10 susitikimų: Vilkyškiuose, Žukuose, Lumpėnuose, Panemunėje, Stoniškiuose, Šilgaliuose, Natkiškiuose, Kentriuose, Piktupėnuose ir Pagėgiuose. Tiesa, didžiojo penktadienio pavakarę į Pagėgių kultūros centrą atėjo tik keliolika žmonių. Tačiau ir tiek užteko, kad pradėjus kalbėti apie galimas pajamas iš vėjo jėgainių statytojų išsiveržtų klausimas: „O kas yra ta Pagėgių bendruomenė?“
Mat būtent ji, kaip paaiškino Savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė, pagal sutartį iš šio verslo dešimt metų gaus po 10 tūkst. Lt, Piktupėnų ir Kentrių bendruomenės – po 5000 Lt. Jėgainių statytojai taip pat dešimtmetį Pagėgiams skirs dar po 10 tūkst. Lt kalėdinės eglutės šventei, tariamasi, kad jie finansuos ir Pagėgiuose fontano statybą, kuriai galbūt skirs 150 tūkst. Lt. Kasmet iki birželio pabaigos bendruomenėms būtų pervesti šie sutarti pinigai.
Pagėgiškiai sujudo – kas ta jų bendruomenė, kuriai, pasirodo, vadovauja Edmundas Incius, kam panaudos gautus pinigus, ar atsiskaitys?
Meras V. Komskis akcentavo, kad tiek paramos gali būti iš tų 30 statomų vėjo jėgainių, o jeigu jų rasis iki 90? Tauragės savivaldybė, anot mero, už 18 vėjo jėgainių gauna 330 tūkst. Lt turto mokesčio, tad Pagėgiai ateityje irgi gali tikėtis gerokai didesnių įplaukų į biudžetą. Kita vertus, gavo naudos ir žemės valdytojai, susitarę su vėjo jėgainių statytojais.
Pagėgių bėdos
Pernai Algimanto Mackaus gimnazija ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio vidurinė mokykla buvo pripažintos pasienio mokyklomis, papildomai gauta 180 tūkst. Lt. Šiais metais Pagėgiai, anot mero, tikisi patekti į probleminių savivaldybių sąrašą, o tada galima tikėtis galbūt kokių 4 mln. Lt ES paramos. Jeigu tai pavyktų, Pagėgiai sulauktų ir dviračių tako, kurio pageidauta susitikime.

Piktupėnų pagrindinės mokyklos direktorė Loreta Zinovjevienė (pirma iš kairės) pasipiktino, kad mokykloje nebus remonto, o iš Savivaldybės girdimas tik vienas atsakymas, kad nėra pinigų.
Autorės nuotr.

Kalbėta apie kelią į kapines – nutiesus nuotekų magistrales, jis likęs dulkėtas, o po lietaus virsta purvynu. Į tai meras atsakė, kad Pagėgių krašto keliams prižiūrėti, tvarkyti, taisyti pernai gauta 830 tūkst. Lt, iš tos sumos beveik 230 tūkst. Lt panaudojama žvyrkeliams greideriuoti ir sniegui valyti. Visoms kitoms reikmėms belieka 600 tūkst. Lt.
Ketinama Pagėgiuose renovuoti 6 daugiabučius namus, kurių gyventojams pažadėta sutvarkyti kiemus. Vaikų globos namus perkėlus į dabartinio vaikų darželio teritoriją, teks tvarkyti ir jų aplinką. Tad meras pažadėjo ant dulkančio kelio papilti tik skaldos. Pagėgiškė Valentina Zdanevičienė pasidžiaugė, kad gražu Pagėgiuose, tačiau už geležinkelio – ne, o kelias į kapines labai duobėtas.
Nina Aleksandrovienė Vilniaus g. 19-ojo namo gyventojų vardu skundėsi gausiai iš visų pusių sunešamomis šiukšlėmis, kurios nesutelpa į du konteinerius, tad kraunamos šalia, prineša net pelenų, šakų… Meras nustebo, ar žmonės jau nežino, kas yra šiukšlės? Gal reikia kontrolieriaus, kuris šiukšlintojus, šunų laikytojus drausmintų?
Gyventojai priminė, kad reikia senus medžius išpjauti. Meras nuramino, kad ir medžius išpjaus, ir gėlių pasodins. Girdi, bažnyčios tris sienas pavyko pagražinti, o ketvirtai pinigų pritrūko…
Kada patylima?
„Žmonės nori šiandien ir dabar, bet taip nesidaro…“ – susitikimą užbaigė meras, jį pradėjęs tradiciniu skauduliu, kuris paprastai sulaukia tylos: iš 50 Pagėgių vaikų globos namuose augančių vaikų tik vienas tėra našlaitis… Tiek saviškių vaikų globos namuose turi ir kelis kartus už Pagėgius didesnės savivaldybės. Pernai neįvaikinta nė vieno vaiko. Globos namuose jau auga kai kurių šeimų trečioji karta…
Norima globotinius įkurdinti vaikų darželio pastate, šalia kurio pastatyti dar du, tačiau po 15 vaikų talpinant į kiekvieną, visi nesutilps, reikės, ko gero, ir ketvirto dviaukščio pastato. Tada vaikai gyventų šeimynomis, aplinka taptų labai panaši į šeimos namus. Anot mero, viskam trūksta pinigų. Kai šiais metais savivaldybės gavo skirstyti pašalpas, rodos, per mėnesį pavyksta sutaupyti iki 20 tūkst. Lt. Per metus pavyktų šiek tiek sutaupyti. Tačiau Savivaldybė suplanavo atlyginimus tik dešimčiai mėnesių. Verslų Pagėgių krašte nėra, trečdalis gimusiųjų lieka augti užsienyje, mirtingumas – didelis, kasmet mokyklose sumažėja 80 vaikų. Dėl šios priežasties teko Lumpėnų mokyklą reorganizuoti į Vilkyškių vidurinės mokyklos skyrių.
Naujasis UAB Pagėgių komunalinio ūkio direktorius Saugintas Vaičiūnas bandė aiškinti, kodėl bendrovė praėjusius metus užbaigė su milijono Lt skola. Stulbina išvada, kad patiekusi 220 tūkst. kubų vandens už 884 tūkst. Lt, bendrovė dėl avarijų ir vogimo patiria net 600 tūkst. Lt nuostolių. Pagėgiuose šie nuostoliai sudaro iki 12 proc. Tai esą puiku, nes kaimo vietovėse nuostoliai siekia 75 proc., krašto vidurkis – 45 proc. Direktorius įsitikinęs, kad 60 proc. tiekiamo vandens pavagiama. Meras įsiterpė, kad skirta ir dar būsią didelių baudų.
Piktupėnuose susikibo
Piktupėnuose patiekus vandens už 18,5 tūkst. Lt, vartotojai sumoka 6600 Lt. Du trečdaliai vandens „dingsta“, nors susitikime pasakyta tiesmukiškai – išvogta. Lina Čepaitienė atsiliepė, kad trūkinėja senos vandentiekio trasos, kasa ir kasa, tačiau šiek tiek toliau nuo gedimo nepatvarko, todėl kasti aplinkui prireikę penkis kartus, suniokojo pievelę.
Panašu, kad naujajam Pagėgių komunalininkų vadovui rūpesčių bus per akis. Mokytoja Eugenija Budvytienė stebėjosi šiukšlių surinkimo mokesčiais. Meras patikino, kad ši paslauga tik brangs, nes ir Šilutėje, kai surinktas šiukšles ėmė deginti, mokesčiai šoktelėjo labai stipriai. Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras pernai gavo 245 tūkst. Lt pelno. Šios lėšos paliktos ir bus panaudotos investicijoms, kad savivaldybėms nereikėtų prisidėti.
Valdas Vytuvis atkreipė dėmesį, kad asfaltą gadina sunkiasvorė technika. Nijolė Kiupelienė, beturinti mokykloje nepilną valdytojos etatą, skundėsi tegaunanti 600 Lt atlygį. Moteris klausė, kada valytojoms bus sugrąžinti etatai ir jos galės uždirbti daugiau. Į tai meras atsakė, kad vieni mažinosi atlyginimus, kiti atleido valytojų, nes lėšų skirta tik tiek.
„Dirbame kaip patriotai, o gauname kaip idiotai… Sakėte, kad taip bus metus, o jau ketvirti eina…“ – tebepyko valytoja, neįtikinta mero, kad pinigų mokyklos gavo vienodai. Merui pagraudenus, kad pinigų algoms trūksta ir savivaldybei, Lina Čepaitienė potyliai komentavo: „Tai valdžioje nėra tvarkos, jeigu taip…“ Šios moters nepradžiugino ir būsimos Piktupėnų bendruomenės pajamos iš vėjo jėgainių verslo. „Paprasti žmonės tų pinigų nematys“, – pareiškė ji.
Kritikos pažėrė Piktupėnų pagrindinės mokyklos direktorė Loreta Zinovjevienė, nes mokykla nesulauks remonto, mat mažėja vaikų. Gal vertėtų Piktupėnuose rasti butų ir juose įkurdinti motinas su vaikais iš krizių centro, tada jų vaikai ateitų į vietos mokyklą. Esą atvyko motina iš Katyčių su trimis vaikais, jeigu būtų kur prisiglausti, jos vaikai pusmetį ateitų į mokyklą.
Tačiau meras tepriminė, kad socialiniam būstui gauti yra eilės, o kitokių būstų nėra. „Jeigu pinigų būtų, tai valytojoms pridėčiau, nesmagu stovėt čia taip dėl kelių etatų…“ – sakė V. Komskis. Direktorė papriekaištavo ir dėl jungiamų klasių mokinių skaičiaus, o išgirdusi, kad reikia tartis, tegul užsuka į Savivaldybę, galiausiai drėbtelėjo: „Pas jus vienas atsakymas – nėra pinigų, tai ko eiti?“ Meras tikino, kad visi iš tų pačių pinigų gyvena, o direktorė atkirto: „Tik ne iš jūsų…“ Valytoja pratrūko, kad tos pačios jos rankos yra ir valytojos, ir mūrininkės, ir dažytojos, o algų didinti nenorima. Lina Čepaitienė įsiterpė, jog mokykloje ėmus jungti mokinių klases, jos vaikai čia nesimokys, nors ji labai vertinanti šią mokyklą ir jos mokytojus.
Direktorė dar priminė, kad aplinkai tvarkyti nei pernai, nei šiemet mokykla negavusi nė lito, todėl pasinaudota proga ir padėkota Pagėgių seniūnui Dainiui Maciukevičiui už atidirbti atsiųstus pašalpų gavėjus.

Stasė SKUTULIENĖ

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

5 komentarai

  • geda

    o paciu atlyginimai po 5 000 tukstancius litu….po kokiu 5 metu gyventoju sumazes dar kokiais 2 tukstanciais…ateityje bus tik viena Pagegiu gimnazija…ir 140 visokiu valdininku…gedinga tendencija….

  • Pamokslininkas

    Už ką balsuojate, tą ir turite.

  • asa

    Musu lietuviu vienadieniai verslininkai dirba viska atvirksciai. Jie nesitenkino pastoviu
    ir tolygiu firmos pletimusi, jiems masina turejo duoti 30-50 proc. pelno minimum. Kitaip
    sakant ne ilgiau kaip per du metus jie norejo ,kad nauja masina visiskai atsipirktu ir
    toliau nestu vien pelna. Todel buvo keiciamos ekspedicijos viena po kitos (kuri tik moka
    nors truputeli daugiau tai dienai) , daug kur uzsirekomendavo kaip nelabai patikimi
    vezejai is rytu saliu ir todel teko rankioti visokius atsitiktinius uzsakymus is
    internetiniu portalu. Vakarieciai jau atsisako toki krovini vezti,nes mato ,kad neuztenka
    laiko…tuomet ji stveria musiskiai. Musiskiu pozicija paprasta: cia truputi pajuodinsim
    ,ten pramonineje zonoje pavazinesime uzsideje magnetus ,jei niekas nepagaus ,tai gal ir
    suspesime ivykdyti uzsakyma. Jei kas-puse baudos nurasysime ant vairuotojo:-))) O paskui
    jau tik ziuri uz ka mazesnes baudos ir mazesne tikimybe papulti kontrolei. Galima
    sutrumpinti savaitini atstoju,gal kai tikrins nepasiziures pora savaiciu atgal, gal dar ka
    nors ir pan.
    Bet pati esme yra tame,kad “juodas“ vaziavimas atsiranda tik del
    vadybininku ir sefu nesigaudymo ,nekompetencijos ir nemokejimo skaiciuoti. Galu gale jiems
    ir sunku orientuotis,nes jie patys nera buve daznai uzsienyje,todel is ju galima isgirsti
    tokiu perliuku: padaryk atstoju prie issikrovimo Londono centre (kur nera kur stoveti) ,
    ivaziuok i koki Hamburga ar Paryziu,nes tu juk turi dar 30 minuciu laiko ( jie
    neisivaizduoja miestu dydzio ir transporto kamsciu), padaryk savaitini atstoju anglijos
    nacionalinio kelio nemokamose “kisenese“ ( kur nera nei wc, nei duso), padaryk savaitini
    kokioj pramoninej zonoj,kur velgi tos pacios problemos (nera wc ,duso,vandens) ir panasiu
    perliuku. Visos bedos ir problemos transporte didziaja dalimi susidaro tik del vadybininku
    neismanymo. Del vairuotoju kaltes (gerimo ir pan.) manyciau,kad ne daugiau kaip 10 proc.
    nesusipratimu is viso skaiciaus butu kiska tonka

  • Sara

    Vargšas Asa šoperiukas… Geriau eitum darbuotis į Pagėgių savivaldybės kokį deptartamentą.

  • ne i tema :)

    prie ko cia tas transportas? 😀 😀 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite