Iš Tauragės regiono į tarnybą pakvies 1600 šauktinių

Trečiadienį internete paskelbti šauktinių sąrašai. Iš Tauragės regiono, kuriam priklauso Šilutė, Šilalė, Pagėgiai ir pati Tauragė, numatoma pakviesti 1600 šauktinių.

Tauragės regiono Karo prievolės ir komplektavimo poskyrio viršininkas Renatas Beržinis „Pamariui“ sakė, kad iš šio regiono į tarnybą Žemaičių apygardos 3-iojoje rinktinėje bus pašaukta 1600 jaunuolių nuo 19 iki 26 metų, kurie neturi pradinio karinio parengtumo arba neatlikę alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos. Į karinę tarnybą šiame regione užsiregistravo 43 savanoriai.
Pasak R. Beržinio, duomenų, kiek jaunuolių bus pašaukta iš Šilutės rajono, jis neturi, nes parengti tik bendri regiono duomenys. Iškilus klausimams, R. Beržinis patarė skambinti telefonu (8 446) 61 697 į Tauragės regiono Karo prievolės ir komplektavimo poskyrį, arba bendruoju nemokamu numeriu (8 800) 12 340.
Į bendrą Lietuvos šauktinių sąrašą įtraukti 36 825 jaunuoliai. Iš jų 1138 savanoriai. Norintys sužinoti, ar pateko į šaukiamųjų sąrašą, gali pasitikrinti internete http://sauktiniai.kam.lt . Teisingi sąrašai pateikti tik nuo gegužės 13 d., ankstesnieji buvo sudaryti sistemos išbandymui.
Pirmiausia bus šaukiami jaunuoliai, kurie patys raštu pareikš norą atlikti tarnybą. Tik nesurinkus nustatyto skaičiaus norą atlikti karo tarnybą pareiškusių jaunuolių, toliau trūkstamas kiekis karo prievolininkų bus pašauktas privaloma tvarka.
Bazinius karinius mokymus ir Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus baigusieji, kariai savanoriai, ištarnavę aktyviajame rezerve ne mažiau nei trejus metus, ir kitais būdais pagrindinį karinį parengtumą įgiję asmenys į nuolatinę privalomąją karo tarnybą šaukiami nebus.
Tarnybą pirmieji šauktiniai pradės rugpjūčio mėnesį. Šaukiamųjų asmenų sąrašai bus sudaromi atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant į juos karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir kurie iki tol dar nebus raštu pareiškę noro ją atlikti. Šaukimo skaidrumui užtikrinti, šaukimo sąrašų sudarymo procedūras stebės speciali Vyriausybės nustatyta tvarka sudaryta komisija. Šiemet ją sudarys atstovai iš septynių Lietuvos visuomeninių organizacijų: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos, Lietuvos skautijos, Atsargos karininkų sąjungos, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos ir Lietuvos šaulių sąjungos.
Karo prievolininkai, gavę šaukimo nurodymus, privalės per šaukime nurodytą laiką kreiptis į nurodytus regioninius Karo prievolės ir komplektavimo skyrius. Vėliau jie bus organizuotai siunčiami tikrintis sveikatą į Karo medicinos tarnybą. Karo prievolininkai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus skiriami tik Karo medicinos tarnybai nustačius, kad jų sveikata yra tinkama tarnybai.
Karo prievolės įstatyme numatyti atvejai, kai nuo privalomosios karinės tarnybos atleidžiama arba ji atidedama. Tarnyba bus atidedama moksleiviams ir studentams, asmenims auginantiems vaiką, dėl tam tikrų visuomeninių pareigų ir šeimos narių sveikatos būklės, įtariamiems ar kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę (iki kada teisės aktų nustatyt tvarka asmeniu išnyks ar bus panaikintas teistumas ir kada asmuo bus laikomas neteistu). Ir dar kai kuriais atvejais.

Vaidotas VILKAS

Hits: 88

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite