Iš tarptautinio poezijos festivalio Suomijoje sugrįžus

ePublisher – tai projektas, finansuojamas ES programos „Kūrybiška Europa/ Kultūra“, kuris prasidėjo 2015 m. liepos 1 d. ir tęsis iki 2017 m. birželio 30 d. Nuo 2015 m. kasmet tarptautiniai poezijos festivaliai vyksta viešosiose erdvėse plačiajai visuomenei partnerių šalyse: Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Suomijoje. Baigiamasis šių metų renginys vyks Portugalijoje. Gegužės mėnesį susitikimas – Lietuvoje, Vilniuje.

Pirmasis šių metų festivalis vyko Krokuvoje, o antrasis – Suomijoje, Turku mieste. Kokių įspūdžių paliko pastarasis festivalis?
Tokio masto renginyje dalyvavau ir tokiai gausiai bei įvairialypei klausytojų auditorijai savo kūrybą skaičiau pirmą kartą. Abejonės nekelia projekto įgyvendintojų noras puoselėti tarpkultūrinį poetų bendradarbiavimą ir tarptautinių ryšių palaikymą, naujų talentų, kuriančių eiles, ugdymą. Organizatoriai motyvuoja poetus mėgėjus dalintis savo kūryba.
Lietuvai atstovavome dviese – aš iš vilnietė Danutė Morkūnienė. Mus lydėjo dvi „Soros international house“ darbuotojos: direktorė Daiva Malinauskienė ir dėstytoja Aušra Nakas, projekto iniciatorės ir kuratorės.
Organizatoriai stengėsi, kad festivalio programa būtų įdomi, produktyvi, o susitikimai, vykę vis kitose erdvėse, leistų patirti neišdildomų įspūdžių. Pirmasis susitikimas vyko Turku miesto Krikščionių institute, įsikūrusiame 4 km nuo miesto centro, gražaus kraštovaizdžio apylinkėse. Institutas yra daugiakultūrinis, vienijantis apie 700 įvairaus amžiaus ir skirtingo išsilavinimo studentų iš daugiau nei 30 skirtingų šalių. Festivalio svečius pasitiko ir visur lydėjo šio instituto direktorius, suomių poetas Mika Lamminpää. Čia gausiai studentų imigrantų auditorijai skaitėme savo ir klausėmės jų kūrybos.
Popiet buvome pakviesti į kūrybinio rašymo dirbtuves. Dirbome grupėmis, kūrėme bendrą poemą. Užsiėmimą moderavo Suomijos poetas, žurnalistas, rašytojas ir pedagogas Tommi Parkko.
Kitą dieną aplankėme Turku žuvų turgų, nusidriekusį Auros upės krantine, su amatininkų dirbiniais ir įvairiausiais žuvies produktais.
Pagrindinis antrosios festivalio dienos renginys vyko Turku miesto centrinėje bibliotekoje. Bibliotekos pastatų ansamblį sudaro trys statiniai: senovinė biblioteka, pastatyta 1903 m. (renovuota 2008 m.), buvusi gubernatoriaus kanceliarija ir 2007 m. pastatytas naujasis bibliotekos priestatas. Čia vyksta koncertai, paskaitos. Nėra specialių salių renginiams: perstumdomi baldai ir sukuriamos naujos erdvės. Stengiamasi aukštąjį meną priartinti prie kiekvieno, todėl einant į koncertą bibliotekoje, nereikia ypatingo apsirengimo. Menininkai, koncertuodami bibliotekoje, ima mažesnį mokestį nei koncertų salėse. Rašytojai atvyksta nemokamai. Renginiai paprastai trunka 20-30 min., kad jiems pasibaigus lankytojai vėl galėtų laisvai naudotis įprasta erdve. Pradžioje Mika Lamminpää pakalbėjo apie šiuolaikinę suomių poeziją, po to festivalyje dalyvaujantys poetai iš Lenkijos, Portugalijos, Lietuvos ir Suomijos prisistatėme ir skaitėme savo kūrybą. Savo kūrybą taip pat skaitė ir imigrantai iš Rusijos, Irako.
Baigiamasis festivalio dalyvių atsisveikinimo renginys vyko Turku knygų namuose. Čia galėjome betarpiškai pabendrauti tarpusavyje, nebuvo ribojamas skaitomų eilėraščių kiekis. Kiekvienas skaitė tekstus originalo kalba, tad buvo įdomu klausytis intonacijos ir kalbos skambėjimo. Atsisveikinome neilgam, gegužės mėnesį laukdami susitikimo Vilniuje.
Šiek tiek apie mietą

Rašinio autorė Turku bibliotekoje.

Turku – tai Suomijos pietvakariuose esantis uostamiestis, kuris valdant Švedijai buvo pagrindinis Suomijos miestas. Čia XVII a. buvo įkurtas pirmasis šalies universitetas. įkurtas XIII a. Turku laikomas seniausiu Suomijos miestu ir iki XIX a. buvo Suomijos, kuri priklausė Švedijai, sostinė. Miesto pavadinimo kilmė siejama su slavišku žodžiu, reiškiančiu turgų. Po 1812 m. šaliai patekus Rusijos įtakon, sostinė buvo perkelta į Helsinkį. Per miestą teka Auros upė, Aura, tad visi įdomiausi objektai yra išsidėstę abipus jos. 1300 m. pastatyta Turku katedra – pagrindinė Suomijos liuteronų bažnyčia, svarbiausias religinis šios šalies statinys. Šalia jos – suomių rašomosios kalbos kūrėju laikomam vyskupui Mikael Agricola (1508-57m.) pastatytas paminklas. Vyskupo mintį sudaryti rašomąją kalbą, pagrindu imant Turku miesto tarmę su rytinių tarmių priemaišomis, įgyvendino Elias Lonnrot (1802-84m.) – antrasis suomių kalbos tėvas. 1542 m. Turku vyskupijoje išleista Mikael Agricolos abėcėlė laikoma pirmąja suomiškai spausdinta knyga.
Dešiniajame Aurajoki upės krante stovi seniausia (nuo 1280 m.) Suomijos pilis. Daug kartų perstatyta, kol XVI a. įgavo renesansinių bruožų, išlikusių iki šiandien. 1562 m. Suomijos kunigaikštis Jonas (vėliau Švedijos karalius Jonas III) Vilniuje vedė Žygimanto Senojo dukrą Kotryną Jogailaitę ir su ja apsigyveno Turku pilyje. Ši pilis, stovinti ant Auros upės kranto, yra vienas iš lankomiausių turistinių objektų Suomijoje. Tai yra didžiausias išlikęs viduramžių statinys visoje Suomijoje. Apsilankymas pilyje paliko neišblėstančių įspūdžių apie šalies ir miesto istoriją. Pilies kieme – Turku istorijos muziejus. Dėl laiko stokos į jį neužėjome.
Pasivaikščiojome ir po Luostarinmaki – seniausią miesto kvartalą, kuris išliko nepaliestas 1827 m. visą Turku miestą nusiaubusio gaisro.

Violeta Astrauskienė,
tarptautinio poezijos festivalio Suomijoje dalyvė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įamžinama seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje

2023 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „Šv. Jokūbo festivalis Švėkšnoje: seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje“. Projekto tikslas – įamžinti vienuolės Antaninos Žemgulytės-Bonitos bei seserų elzbietiečių veiklą Lietuvoje ir Švėkšnoje. Po Pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos augti vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės. 1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu,

Kaip tinkamai laikyti nusipirktą pieną

Pienas – vienas perkamiausių lietuvių maisto produktų. Kad jis išlaikytų savo skonį ir maistines savybes iki pat galiojimo laiko pabaigos, jį parsinešę namo turėtume laikytis tam tikrų taisyklių. Dalis iš jų, ko gero, yra žinomos daugeliui, tačiau kai kurios gali nustebinti. Apie tai, kokių klaidų vengti nusipirkus pieno, pasakoja prekės ženklą „Dvaro“ valdančios bendrovės „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė. Pienas turi būti laikomas šaldytuve. Tad įsipylę pieno, visuomet stenkitės kuo greičiau jį padėti atgal į šaldytuvą. Taip pat visuomet

Gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų už suteiktas paslaugas, medikai – didesnius atlyginimus

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d. „Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius

Su patyčiomis mokyklose vaikai kovoja pasitelkę piešinius

Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra viena opiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, patyčias patiria vidutiniškai 42 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių 40-yje labiausiai išsivysčiusių šalių. Pasipriešinti patyčioms nusiteikę ir Lietuvos vaikai, pasitelkę tam kūrybingas idėjas. „Su patyčiomis susidurti gali ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji. Tačiau, jei suaugusieji gali apsiginti, labai dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai prieš juos emociškai, o kartais net fiziškai žalojantį elgesį. Galime pasidžiaugti, kad patyčios mokyklose nebėra tabu – ši problema ne

Taip pat skaitykite