Iš tarptautinio poezijos festivalio Suomijoje sugrįžus

ePublisher – tai projektas, finansuojamas ES programos „Kūrybiška Europa/ Kultūra“, kuris prasidėjo 2015 m. liepos 1 d. ir tęsis iki 2017 m. birželio 30 d. Nuo 2015 m. kasmet tarptautiniai poezijos festivaliai vyksta viešosiose erdvėse plačiajai visuomenei partnerių šalyse: Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Suomijoje. Baigiamasis šių metų renginys vyks Portugalijoje. Gegužės mėnesį susitikimas – Lietuvoje, Vilniuje.

Pirmasis šių metų festivalis vyko Krokuvoje, o antrasis – Suomijoje, Turku mieste. Kokių įspūdžių paliko pastarasis festivalis?
Tokio masto renginyje dalyvavau ir tokiai gausiai bei įvairialypei klausytojų auditorijai savo kūrybą skaičiau pirmą kartą. Abejonės nekelia projekto įgyvendintojų noras puoselėti tarpkultūrinį poetų bendradarbiavimą ir tarptautinių ryšių palaikymą, naujų talentų, kuriančių eiles, ugdymą. Organizatoriai motyvuoja poetus mėgėjus dalintis savo kūryba.
Lietuvai atstovavome dviese – aš iš vilnietė Danutė Morkūnienė. Mus lydėjo dvi „Soros international house“ darbuotojos: direktorė Daiva Malinauskienė ir dėstytoja Aušra Nakas, projekto iniciatorės ir kuratorės.
Organizatoriai stengėsi, kad festivalio programa būtų įdomi, produktyvi, o susitikimai, vykę vis kitose erdvėse, leistų patirti neišdildomų įspūdžių. Pirmasis susitikimas vyko Turku miesto Krikščionių institute, įsikūrusiame 4 km nuo miesto centro, gražaus kraštovaizdžio apylinkėse. Institutas yra daugiakultūrinis, vienijantis apie 700 įvairaus amžiaus ir skirtingo išsilavinimo studentų iš daugiau nei 30 skirtingų šalių. Festivalio svečius pasitiko ir visur lydėjo šio instituto direktorius, suomių poetas Mika Lamminpää. Čia gausiai studentų imigrantų auditorijai skaitėme savo ir klausėmės jų kūrybos.
Popiet buvome pakviesti į kūrybinio rašymo dirbtuves. Dirbome grupėmis, kūrėme bendrą poemą. Užsiėmimą moderavo Suomijos poetas, žurnalistas, rašytojas ir pedagogas Tommi Parkko.
Kitą dieną aplankėme Turku žuvų turgų, nusidriekusį Auros upės krantine, su amatininkų dirbiniais ir įvairiausiais žuvies produktais.
Pagrindinis antrosios festivalio dienos renginys vyko Turku miesto centrinėje bibliotekoje. Bibliotekos pastatų ansamblį sudaro trys statiniai: senovinė biblioteka, pastatyta 1903 m. (renovuota 2008 m.), buvusi gubernatoriaus kanceliarija ir 2007 m. pastatytas naujasis bibliotekos priestatas. Čia vyksta koncertai, paskaitos. Nėra specialių salių renginiams: perstumdomi baldai ir sukuriamos naujos erdvės. Stengiamasi aukštąjį meną priartinti prie kiekvieno, todėl einant į koncertą bibliotekoje, nereikia ypatingo apsirengimo. Menininkai, koncertuodami bibliotekoje, ima mažesnį mokestį nei koncertų salėse. Rašytojai atvyksta nemokamai. Renginiai paprastai trunka 20-30 min., kad jiems pasibaigus lankytojai vėl galėtų laisvai naudotis įprasta erdve. Pradžioje Mika Lamminpää pakalbėjo apie šiuolaikinę suomių poeziją, po to festivalyje dalyvaujantys poetai iš Lenkijos, Portugalijos, Lietuvos ir Suomijos prisistatėme ir skaitėme savo kūrybą. Savo kūrybą taip pat skaitė ir imigrantai iš Rusijos, Irako.
Baigiamasis festivalio dalyvių atsisveikinimo renginys vyko Turku knygų namuose. Čia galėjome betarpiškai pabendrauti tarpusavyje, nebuvo ribojamas skaitomų eilėraščių kiekis. Kiekvienas skaitė tekstus originalo kalba, tad buvo įdomu klausytis intonacijos ir kalbos skambėjimo. Atsisveikinome neilgam, gegužės mėnesį laukdami susitikimo Vilniuje.
Šiek tiek apie mietą

Rašinio autorė Turku bibliotekoje.

Turku – tai Suomijos pietvakariuose esantis uostamiestis, kuris valdant Švedijai buvo pagrindinis Suomijos miestas. Čia XVII a. buvo įkurtas pirmasis šalies universitetas. įkurtas XIII a. Turku laikomas seniausiu Suomijos miestu ir iki XIX a. buvo Suomijos, kuri priklausė Švedijai, sostinė. Miesto pavadinimo kilmė siejama su slavišku žodžiu, reiškiančiu turgų. Po 1812 m. šaliai patekus Rusijos įtakon, sostinė buvo perkelta į Helsinkį. Per miestą teka Auros upė, Aura, tad visi įdomiausi objektai yra išsidėstę abipus jos. 1300 m. pastatyta Turku katedra – pagrindinė Suomijos liuteronų bažnyčia, svarbiausias religinis šios šalies statinys. Šalia jos – suomių rašomosios kalbos kūrėju laikomam vyskupui Mikael Agricola (1508-57m.) pastatytas paminklas. Vyskupo mintį sudaryti rašomąją kalbą, pagrindu imant Turku miesto tarmę su rytinių tarmių priemaišomis, įgyvendino Elias Lonnrot (1802-84m.) – antrasis suomių kalbos tėvas. 1542 m. Turku vyskupijoje išleista Mikael Agricolos abėcėlė laikoma pirmąja suomiškai spausdinta knyga.
Dešiniajame Aurajoki upės krante stovi seniausia (nuo 1280 m.) Suomijos pilis. Daug kartų perstatyta, kol XVI a. įgavo renesansinių bruožų, išlikusių iki šiandien. 1562 m. Suomijos kunigaikštis Jonas (vėliau Švedijos karalius Jonas III) Vilniuje vedė Žygimanto Senojo dukrą Kotryną Jogailaitę ir su ja apsigyveno Turku pilyje. Ši pilis, stovinti ant Auros upės kranto, yra vienas iš lankomiausių turistinių objektų Suomijoje. Tai yra didžiausias išlikęs viduramžių statinys visoje Suomijoje. Apsilankymas pilyje paliko neišblėstančių įspūdžių apie šalies ir miesto istoriją. Pilies kieme – Turku istorijos muziejus. Dėl laiko stokos į jį neužėjome.
Pasivaikščiojome ir po Luostarinmaki – seniausią miesto kvartalą, kuris išliko nepaliestas 1827 m. visą Turku miestą nusiaubusio gaisro.

Violeta Astrauskienė,
tarptautinio poezijos festivalio Suomijoje dalyvė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Muziejų naktis Bitėnuose

Šeštadienį, gegužės 14 d., Bitėnus apgobė Tarptautinė muziejų naktis. Nepaisant žvarbos, Martyno Jankaus muziejuje susirinko nemažas būrys svečių. Jaukiai įsitaisę muziejaus edukacinio centro antrame aukšte, žiūrovai stebėjo paruoštą Martyno Jankaus muziejaus programą.   Vakaras prasidėjo grafikės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių parodos pristatymu iš ciklo „Dainavo klodai“ ir „Brangiausios vietos“. Pristatyme dalyvavo menininkės kūrybinių teisių paveldėtojas, jos darbų skleidėjas ir atminimo puoselėtojas prof. Vygandas Čaplikas, kartu su parodos kuratore Vida Korn. Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai sukurti jai apsigyvenus Dzūkijoje, Rūdnelės

Įgyvendintas iš ES Socialinio fondo finansuojamas socialinės gerovės projektas      

Asociacija Šilutės Soroptimos klubas ir partneriai Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras bei Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės Viltis“ įgyvendino Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Socialinę gerovę kuriame drauge“ Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0433. Projekto tikslas-ugdyti savipagalbos ir socialinius įgūdžius socialinę atskirtį patiriantiems Šilutės gyventojams, kartu ugdant bendruomeniškumą ir savanorystę.  Šiam tikslui pasiekti suorganizuoti 108 užsiėmimai asmenims su negalia, jų šeimų nariams, vyresnio amžiaus Šilutės miesto gyventojams. Įgyvendinant projektą vyko įvadinis seminaras, 5 bendrųjų įgūdžių mokymai, 61 seminaras-praktikumas, 40 lavinamųjų užsiėmimų,

Tarp piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojų – ir ketvirtokė iš Žemaičių Naumiesčio

Paskelbti piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: viena iš jų – Ugnė Barakauskaitė, Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė. Paaiškėjo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos surengto piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: Šakių „Varpo“ mokyklos penktos klasės mokinė Austėja Pužauskaitė, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos septintos klasės mokinys Grantas Grudzinskas, Tauragės „Versmės“ gimnazijos pirmos gimnazinės klasės mokinė Kamilė Savickaitė, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė Ugnė Barakauskaitė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos aštuntokė Marija Šmakotinaitė ir Visagino edukacijų centro

Kas yra debesijos ekosistema ir ką turėtumėte apie ją žinoti?

Ko gero, daugelis verslininkų, jei patys nesinaudoja debesų kompiuterija (angl. cloud computing), arba kitaip debesija, tai bent yra apie ją girdėję. Šis IT sprendimas leidžia greitai prisitaikyti ir patenkinti nuolat kintančius įmonės poreikius. Debesų kompiuterija įgalina kurti naujoviškesnius ir dinamiškesnius darbo būdus, kurie skatina verslo augimą ir suteikia konkurencinį pranašumą. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosime apie tai, kas yra debesijos ekosistema, kaip ji veikia ir kokiais privalumais pasižymi. Debesijos ekosistema – kas tai? Debesijos ekosistema yra sudėtinga ir dinamiška tarpusavyje

Taip pat skaitykite