Iš Šilutės rajono apylinkės teismo teliks teismo rūmai

Po reformos Šilutės rajono apylinkės teismas vadinsis Šilutės teismo rūmais ir priklausys Tauragės apylinkės teismui. Šių metų pabaigoje Šilutės teismo teisėjai negaus atlyginimų – trūksta lėšų. M. Jankaus gatvėje, Šilutėje, teismas dirba pasibaisėtinomis sąlygomis, ankštai, o įkurtuvių Lietuvininkų 11, Šilutės centrinėje gatvėje, gali tekti laukti ne vienerius metus.

Dabartinis teismo pastatas.

Čia turėtų būti naujieji Šilutės teismo rūmai.

Kai iš Klaipėdos apskrities Šilutės rajono policijos komisariatas buvo perduotas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, piktinosi daugelis. Ir Savivaldybės vadovai tam nepritarė, bet… Beje, Šilutėje esanti prokuratūra priklauso tai pačiai Tauragei ir turi griozdišką pavadinimą: Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra (Šilutė). Lygiai taip pat griozdiškai pavadintos ir Šilalės prokuratūra, kuri irgi priklauso Tauragės apylinkės prokuratūrai.
Teismų reforma
Iki šių metų pabaigos buvo Klaipėdos miesto ir rajono apylinkės atskiri teismai, kurie nuo sausio sujungiami į vieną darinį. Palangos miesto, Kretingos, Skuodo rajonų apylinkių teismai taps teismo rūmais, priklausančiais Plungės r. apylinkės teismui. Šilutės, Šilalės rajonų apylinkių teismai taps teismo rūmais ir priklausys Tauragės apylinkės teismui.
Laikinai einanti Šilutės rajono apylinkės teismo pirmininkės pareigas Daiva Jazbutienė, paprašyta paaiškinti, kiek teismų reforma palies Šilutės teismą, ar gyventojui bus patogiau, parankiau tvarkyti teisminius reikalus, vienareikšmio atsakymo nepateikė.
„Dar ir teisininkai tebediskutuoja apie tai… Reformos tikslai buvo tokie: kad žmogui būtų patogiau, kad bylos būtų nagrinėjamos greičiau ir kad iš reformos būtų visiems naudingas rezultatas“, – pasakojo 14 metų Šilutėje teisėja dirbanti D. Jazbutienė. Ir ji nusistebėjo nuo kitų metų Šilutės teismui numatytu pavadinimu – Šilutės teismo rūmai.
Pasižvalgius po Šilutės rajono apylinkės teismo patalpas, kurios gerokai apšiurusios, byra sienų ir lubų tinkas, lauposi dažai, grindys primena pokario metų kaimo mokyklos, ko gero, teisėjos nuostabą galima suprasti. Juk ši teisėja šiuose „rūmuose“ triūsia beveik pusantro dešimtmečio. Per tiek laiko sprindžiais matuojamo dydžio kabinete, vargingai atrodančioje teismo posėdžių salėje bei kitose vos žmogui įsisprausti tinkamose patalpose nepasijusi gerbiamu, net jeigu skelbi teisingumą „Lietuvos Respublikos vardu…“
Vadovaus Tauragė
Oficialiai skelbiama, kad iš 49 šalies apylinkių teismų liks tik 12: vienas iš jų bus Tauragėje, jam priklausys teismų rūmai, kurie veiks Šilutėje, Šilalėje.
Asmuo bylinėjimosi dokumentus galės teikti pasirinktuose teismo rūmuose. Tačiau kol kas nepakeista teisinė nuostata, kad bylos nagrinėjamos pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Kol tai nepakeista, tas žadamas pasirinkimas tėra pažadas. Žadama, kad teisėjas, atsižvelgęs į proceso šalių gyvenamąją vietą, bylos nagrinėjimą galės perkelti iš atokesnių rūmų į artimesnius, iš ten, kur bylų daug, dalį jų perduos nagrinėti mažiau bylų turinčiam teisėjui.
Šilutės atveju tai tvarkys Tauragės apylinkės teismas, kuris valdys bylų srautus ir galės juos nukreipti nagrinėti į savo pavaldumo teismo rūmus. Teisėjai turi po daug bylų. Tačiau ką pakeis bylų perdavinėjimas, jeigu teisėjų bus tiek pat, kiek yra dabar? Kol apie reformą tik kalbama, kol ji tik pristatinėjama, o naujovės turėtų prasidėti kitais metais, ko gero, tik kitais metais ir pasimatys realybė, nauda ar taisytinos spragos.
Tauragės apylinkės teismo centriniuose rūmuose dirbs teismo pirmininkas, kuris bus atsakingas ir už pavaldžių teismo rūmų darbą. Šilutės teismo rūmuose dirbs teisėjai, kitas teismo personalas, tik nebus vadovo.
Ar šilutiškiams teisėjams priimtinas toks darbas, kai teisėjai su Tauragėje dirbančiu pirmininku galės bendrauti telefonu arba ten nuvykę (kelionė – ir laiko gaišimas, ir išlaidos)? Tuo stebisi ir patys teisininkai, mat neatsakytų klausimų vis daugėja.
„Gal mes kažko neįžvelgiame, gal reformos eigoje rasis aiškumo…“ – svarstė D. Jazbutienė.

Šilutės apylinkės teismui laikinai vadovauja teisėja Daiva Jazbutienė.

Išsiaiškinus, kad Tauragės apylinkės teismo centriniams rūmams priklausys Šilutės teismo rūmai, kilo klausimas, kodėl Šilutė nepriskirta Klaipėdai. „Stebina sumanymai jungti prie Tauragės. Nei geografiniu, nei administraciniu, nei istoriniu, nei kultūriniu aspektais Šilutės su Taurage niekas nesieja. Šilutę su Klaipėda sieja nusistovėję įvairūs ryšiai“, – sakė D. Jazbutienė, pridurdama, kad gyventojai pas teismo pirmininką turės važiuoti į Tauragę. Galim pridurti, kad net vietovė, kur gyvename daugelį metų, vadinta Klaipėdos kraštu…
„Mano reakcija irgi buvo tokia. Esu už reformas, tačiau Šilutės priskyrimą Tauragei juokais vertinu kaip įprastinį šių pavadinimų painiojimą, tas, kas braižė teritorijas, matyt, tiesiog priskyrė Šilalę ir Šilutę Tauragei nelabai tesigilindamas. Pristatinėjant šią reformą, esu klausiusi: kodėl taip? Gal verčiau būtų buvę sujungti Klaipėdos apskrities teismus, taip pat sumažinus administravimo kaštų, jeigu jau to siekiama?“ – kalbėjo D. Jazbutienė, pažodžiui pristačiusi naują pavadinimą – Tauragės apylinkės teismo Šilutės teismo rūmai.
Tauragės apylinkės teismas bus vadovaujantis. Teisėjai visur dirbs kaip dirbę, tik organizaciniai reikalai perkeliami į Tauragę. Ten bus teismo pirmininkas ir jo pavaduotojas. Šilutėje neliks finansininko, sujungiamos ūkvedžio ir vairuotojo pareigybės, neliks administracijos sekretoriaus. Tad realiai Šilutėje neliks dviejų žmonių, o Tauragėje darbuotojų gerokai pagausės. Anot teisėjos, logiška jungti Šiaulių miesto ir rajono teismus, panašiai yra ir kitur Lietuvoje, nes kai kur abu teismai net ir dirba viename pastate.
D. Jazbutienei Šilutė nėra svetima. Čia ji gimė, nuo 1989 m. dirbo Šilutės teismo posėdžių sekretore, nuo 2003 m. – šio teismo teisėja, dabar laikinai eina Šilutės teismo pirmininko pareigas. „Save laikau šilutiške, mama iš čia kilusi, čia gimiau, nors augau kitur…“ – atviravo teisėja.
Metų gale teisėjai negaus atlyginimų?
„Mūsų teismo situacija yra geresnė negu kitų, nes lapkritį trūksta kelių šimtų eurų visiems atlyginimams išmokėti, o gruodį… Esame gavę šiek tiek pinigų atsiskaityti su darbuotojais dėl nuo sausio suplanuotos reformos, tai yra lašas jūroje. Realybė yra tokia: metams neskiriama tiek pinigų, kiek jų reikia atlyginimams ir mokesčiams. Skiriama mažiau. Nėra jokių priedų, priemokų, premijų. Jau gal 9 metus taip. Gal formuojant biudžetą tikimasi, kad teisėjai, kiti darbuotojai sirgs, bus nedarbingumo dienų, tad susitaupys darbo užmokesčio lėšų. Tačiau tai nė vienais metais neišgelbėjo. Kasmet pinigų pritrūkstame. Šiemet, sausį, mums išmokėjo atlyginimus už gruodžio mėnesio darbą. Tad šių metų darbo užmokesčio fondas tiek ir sumažėjo, o juk nė nebuvo skirta būtinos sumos. Dabar už gruodį teisėjams atlyginimus išmokės sausį, vadinasi, iš kitų metų darbo užmokesčiui skirtųjų lėšų. Ir taip gyvename metai po metų. Teisėjai gauna didesnį atlyginimą, jie neprašys gruodį avansų, tad kitiems teismo darbuotojams, kurie uždirba mažiau, išmokėsime bent avansus. Liūdna, nesmagu žiūrėti žmonėms į akis. Artėja Kalėdos… Turime darbuotojų, kurių atlyginimai 400–500 eurų“, – kalbėjo D. Jazbutienė, priminusi, kad yra teismų, kurie panašiai gyvena, yra ir blogesnių situacijų.
„Žinote, apie teisėjus kalba įvairiai, esą jie daug uždirba, tačiau teismuose dirba ir kitų specialistų, kurie negali būti nustumti todėl, kad dirba teisme…“ – aiškino D. Jazbutienė, nes jau ir teisėjai netyli, nenori taikstytis su abejotina atlyginimų mokėjimo tvarka.
Beje, teisėjams, kurie už dviejų šių metų paskutinių mėnesių darbą šiemet negaus algų, pažadėta mokėti delspinigius. Čia jau mokesčių mokėtojas galėtų supykti, kodėl Teisingumo ministerija nesutvarko atlyginimų išmokėjimo, kai už pradelstą laiką papildomai tenka mokėti delspinigius? 8– 9 metus trunka tokia „unikali“ tvarka, kuri beveik tapo norma? Ir niekam nebado akių visoje Lietuvoje teismuose išmokėtos delspinigių sumos…
Rūmai – bus
D. Jazbutienė paaiškino, kad buvusios Šilutės statybininkų mokyklos pastatas Lietuvininkų g. 11, Šilutėje, kaip ir buvo žadėta, perduotas Šilutės teismo rūmams įrengti. Šiame pastate reformos suteiktas pavadinimas turėtų pasiteisinti. Šio pastato sutvarkymo ir pritaikymo teismo veiklai projektavimas jau eina į pabaigą. Tiesa, šiuos reikalus tvarko Nacionalinė teismų administracija, dirbanti Vilniuje. Laukia viešasis darbų pirkimo konkursas. Jeigu konkurso procedūros neįstrigs, gal tai ilgai neužtruks.
Nacionalinė teismų administracija interneto svetainėje skelbia investicinių projektų sąrašą. Pirmasis – Šilutės r. apylinkės teismo pastato rekonstravimas Lietuvininkų g. 11, Šilutėje. Numatyta rekonstruoti 1188,74 kv. m ploto pastatą, kuriame bus 36 darbo vietos teisėjams ir teismo darbuotojams, 5 posėdžių salės, interesantų aptarnavimo zona „vieno langelio“ principu. Rekonstrukcijai, projektavimui, kitoms inžinerinėms paslaugoms bei ilgalaikiam turtui įsigyti numatyta 1,833 milijono eurų iš Valstybės investicijų programos. Projektas bus įgyvendinamas 2016–2020 metais.
Kartu su D. Jazbutiene pavaikščiojome po dabartinį Šilutės teismo pastatą. Kiek įmanoma, patinkuota, užglaistytos sienų skylės, išklijuota tapetais, padažyta, tačiau nutrupėjusio tinko dėmių nei viduje, nei pastato išorėje nebetvarko. Matyt, neverta išlaidauti, nes laukiama įkurtuvių naujoje vietoje. Senovės skurdas kyšo daug kur. D. Jazbutienės pasiteiravus, ar kur nors Lietuvoje matė tokį ankštą, išvaizda ir morališkai pasenusį, skurdų teismo pastatą, atsakymas buvo: „Ne!“
Verta paminėti, kad Šilutės teismo rūmų įkurtuvės naujame pastate, ko gero, priklausys ir nuo Tauragės apylinkės teismo vadovybės požiūrio bei pastangų.
Iš istorijos
Dabartiniame Šilutės teismo pastate nuo pat jo pastatymo 1880-1900 metais dirbo teisininkai – Šilutės valsčiaus teismo justicijos tarėjas Frydrichas Michalovskis (Friedrichj Michalowsky), nuo XX a. 3-io dešimtmečio iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos – Šilutės teismo advokatas ir notaras Oskaras Šneideraitis (Oscar Schneidereit). Po karo čia įsikūrė liaudies teismas.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite