Iš Šilutės parko gyvenimo

Garbaus amžiaus šilutiškė susirūpino, ar piktavaliai negaudo ančių, gyvenančių miesto parko tvenkinyje, Šyšoje.

Į „Pamario“ redakciją atėjusi šilutiškė senolė išsakė savo širdies graužatį. Moteris jau ne vienerius metus yra užtarnautame poilsyje, todėl turi nemažai laiko pasivaikščioti Šyšos pylimu ar po miesto parką. Tokie pasivaikščiojimai jai atstoja mankštą, o gamta dovanoja geros nuotaikos. Moteris tikina, kad tokie pasivaikščiojimai yra geriau negu kiurksoti prie televizoriaus ekrano. Išvažiuoti kur toliau už miesto ji neturi galimybių, todėl džiugina kelionės palei Šyšą. Džiugu matyti, kad parko neaplenkia mamos su mažyliais ar visada laiko savo vaikaičiams turinčios močiutės. Išėjusieji pasivaikščioti lesina paupiuose antis. Taip daranti ir ji.
Pasak šilutiškės, kelias antis prieš daugelį metų į tvenkinį prie ką tik pastatytų kultūros namų paleidęs jos vyras. Šiemet jai pasirodė, kad ančių labai sumažėjo. Moteriai nerimą kelia matytas vaizdas. Stuomeningas vyras, palei upę skubantis su įrankiu, nepanašiu į meškerę, jai pasigyręs, kad labai skani esanti antiena…
Kalbinti prie tvenkinio gyvenantys Vida ir Aleksas Kvederiai sakė, kad jiems neteko pastebėti ančių gaudytojų. Gyventojus prie tvenkinio antys pamilo iškart. A. Kvederis sakė kas vakarą grįžęs iš darbo eidavo prie tvenkinio ir lesindavo antis. Paukščiai greit priprato prie tokio režimo ir kiekvieną vakarą pulkais rinkdavosi prie lieptelio. Ir ne tik jos. Kombinuotųjų pašarų atskubėdavo ir karosai, kitos žuvys.
Šilutiškis sako būdavę gražu žiūrėti, kaip nosis iš vandens kaišioja ėdalo laukiančios žuvys, aplinkui spiečiasi to paties laukiančios antys. Tikra gamtos ir žmogaus idilė!
Bėda ta, kad pasisotinusios antys sulipdavo ant tiltelio ir nuolat jį dergė. Nuo ančių išmatų lieptelis sutrešo, todėl netrukus jį teko keisti. A. Kvederis sakė, kad prie tvenkinio netrūksta žūklautojų. Yra žvejų, bet yra ir nenaudėlių, kurie mėnesiais tūno prie tvenkinio nuo ankstaus ryto ir gaudo viską, kas tik kimba. Net mažiausias žuvytes sako gaudantys katinui.
Čionykštis gyventojas tikina nepastebėjęs, kad ančių būtų mažiau – gal paprasčiausiai dabar jos poruojasi. Žiemą jų buvo suskaičiavęs per 100. Atšilus antys suks lizdus ir perės jauniklius, kuriuos pademonstruoja miesto šventės metu.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Artėja galingas vėjas, pajūryje siautės audra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad ketvirtadienį, spalio 21 d., Lietuvos link pasuko naujas žemo atmosferos slėgio sūkurys ir užgrius didele jėga.  Stiprės pietų, pietvakarių vėjas, kurio gūsių gali neatlaikyti medžiai, yra pavojaus ir nesandariems statiniams, lauke paliktiems daiktams. Ypač pavojinga palikti automobilius po medžiais, kurie, neatlaikę stipraus vėjo, gal lūžti, užgriūti automobilius, pastatus ir kt. Nulaužtų, išverstų medžių gali rastis ir keliuose, gatvėse, todėl patartina be būtinos priežasties  nevykti į kelionę. Visoje šalyje vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s. Artėjant vakarui

Kas geriausiai padeda įveikti rudeninį liūdesį?

Kaip įveikti liūdesį? Trumpėjančios dienos, vis labiau apniukęs oras ir spaudžiantis šaltukas – tai tik kelios priežastys, kurios atrodo kaltos dėl suprastėjusio nuotaikos ir išaugusio noro nieko neveikti. „Eurovaistinės“ farmacininkė sako, kad slogią nuotaiką rudenį įveikti galima, tereikia nedelsti ir imtis priemonių. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad rudenį dažniau nei įprastai klientai užsuka į vaistinę ieškodami priemonių, kurios padėtų išsaugoti energiją ir gerą nuotaiką. „Rudenį dažniau pasidaro liūdna, nes baigiasi vasara, mažai saulės, tad ir mūsų organizme nepasigamina natūraliai vitaminas

Taip pat skaitykite