Iš pensijų kaupimo sausį pasitraukė 19 tūkst. gyventojų

1,317 milijono gyventojų perves įmokas į savo pensijų kaupimo fondus nuo sausio mėnesio darbo užmokesčio pagal naują atnaujintą pensijų kaupimo sistemą, praneša „Sodra“. 

Nuo šiol įmokas nuo darbo užmokesčio moka visi gyventojai, anksčiau pasirašę pensijų kaupimo sutartis. 

Per 30 sausio dienų prašymus sustabdyti kaupimą ir palikti lėšas fonde pateikė 18,6 tūkst. gyventojų. Dar 5500 paprašė nutraukti kaupimą ir pervesti iki šiol sukauptas lėšas „Sodrai“. 

„Sodra“ paskutinėmis sausio dienomis taip pat išsiuntė 36 tūkstančius elektroninių laiškų gyventojams, kurie yra naujai įtraukiami į pensijų kaupimą nuo šių metų, ragindama juos pasitikrinti, kokia kaupimo bendrovė jiems parinkta atsitiktine tvarka ir kokios yra kaupimo sąlygos. 

Jeigu šie gyventojai nieko nedarys, jie nuo liepos taps kaupimo dalyviais ir pradės mokėti įmokas. 

Iš naujai įtrauktų gyventojų 11,4 tūkst. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Tačiau per sausį iš viso sudarytos 5300 naujų pensijų kaupimo sutarčių. 

„Sodra“ primena, kad tiems gyventojams, kurie iki šiol kaupime dalyvavo ir mokėjo įmokas nuo savo darbo užmokesčio bei gavo paskatą iš valstybės, niekas nesikeičia. Jie ir toliau mokės įmokas tai pačiai kaupimo bendrovei nuo savo darbo užmokesčio, kurias perves darbdavys. 

Pasikeitė įmokos tarifas – nuo šiol į fondus pervedama nebe 2 proc., o 3 proc. darbo užmokesčio. Tačiau dėl sumažėjusių mokesčių tarifų daugelis gyventojų skirtumo dėl išaugusios įmokos nepajus, teigia „Sodra“. Įmokos mokamos toliau ir nuo sausio. 

Tie gyventojai, kurie kaupime dalyvavo, tačiau prie kaupimo savo lėšomis neprisidėjo bei negavo paskatos iš valstybės, nuo sausio pradeda mokėti įmokas nuo savo darbo užmokesčio. 1,8 proc. darbo užmokesčio dydžio pensijų kaupimo įmoka perves darbdavys, o valstybė pridės paskatą. 

Dėl sumažėjusių mokesčių tarifų daugelis gyventojų, pradėję mokėti įmokas, nepajus skirtumo – darbo užmokestis nebus mažesnis nei buvo gruodį, rašoma „Sodros“ pranešime. 

Kiti gyventojai, kurie į kaupimą įtraukiami naujai, įmokas pradės mokėti nuo liepos mėnesio, bet jie gali bet kada pasirinkti kitą kaupimo bendrovę, nei tą, kurią atsitiktine tvarka parinko „Sodra“, taip pat pradėti kaupti nelaukdami liepos mėnesio ir iškart pasirinkti mokėti didesnę – 3 proc. įmoką, nes jiems automatiškai taikomas 1,8 proc. tarifas. 

Mokant 3 proc. įmokas valstybės paskata sudaro 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio – 197 eurus per metus. Jeigu liekama prie 1,8 proc. kaupimo tarifo, paskata sudaro 3,3 euro per mėnesį ir kiekvienais metais tiek įmoka, tiek paskata nuosekliai augs po 0,3 proc., kol 2023 m. pasieks 3 proc. ir 1,5 proc.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.