Iš pensijų kaupimo sausį pasitraukė 19 tūkst. gyventojų

1,317 milijono gyventojų perves įmokas į savo pensijų kaupimo fondus nuo sausio mėnesio darbo užmokesčio pagal naują atnaujintą pensijų kaupimo sistemą, praneša „Sodra“. 

Nuo šiol įmokas nuo darbo užmokesčio moka visi gyventojai, anksčiau pasirašę pensijų kaupimo sutartis. 

Per 30 sausio dienų prašymus sustabdyti kaupimą ir palikti lėšas fonde pateikė 18,6 tūkst. gyventojų. Dar 5500 paprašė nutraukti kaupimą ir pervesti iki šiol sukauptas lėšas „Sodrai“. 

„Sodra“ paskutinėmis sausio dienomis taip pat išsiuntė 36 tūkstančius elektroninių laiškų gyventojams, kurie yra naujai įtraukiami į pensijų kaupimą nuo šių metų, ragindama juos pasitikrinti, kokia kaupimo bendrovė jiems parinkta atsitiktine tvarka ir kokios yra kaupimo sąlygos. 

Jeigu šie gyventojai nieko nedarys, jie nuo liepos taps kaupimo dalyviais ir pradės mokėti įmokas. 

Iš naujai įtrauktų gyventojų 11,4 tūkst. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Tačiau per sausį iš viso sudarytos 5300 naujų pensijų kaupimo sutarčių. 

„Sodra“ primena, kad tiems gyventojams, kurie iki šiol kaupime dalyvavo ir mokėjo įmokas nuo savo darbo užmokesčio bei gavo paskatą iš valstybės, niekas nesikeičia. Jie ir toliau mokės įmokas tai pačiai kaupimo bendrovei nuo savo darbo užmokesčio, kurias perves darbdavys. 

Pasikeitė įmokos tarifas – nuo šiol į fondus pervedama nebe 2 proc., o 3 proc. darbo užmokesčio. Tačiau dėl sumažėjusių mokesčių tarifų daugelis gyventojų skirtumo dėl išaugusios įmokos nepajus, teigia „Sodra“. Įmokos mokamos toliau ir nuo sausio. 

Tie gyventojai, kurie kaupime dalyvavo, tačiau prie kaupimo savo lėšomis neprisidėjo bei negavo paskatos iš valstybės, nuo sausio pradeda mokėti įmokas nuo savo darbo užmokesčio. 1,8 proc. darbo užmokesčio dydžio pensijų kaupimo įmoka perves darbdavys, o valstybė pridės paskatą. 

Dėl sumažėjusių mokesčių tarifų daugelis gyventojų, pradėję mokėti įmokas, nepajus skirtumo – darbo užmokestis nebus mažesnis nei buvo gruodį, rašoma „Sodros“ pranešime. 

Kiti gyventojai, kurie į kaupimą įtraukiami naujai, įmokas pradės mokėti nuo liepos mėnesio, bet jie gali bet kada pasirinkti kitą kaupimo bendrovę, nei tą, kurią atsitiktine tvarka parinko „Sodra“, taip pat pradėti kaupti nelaukdami liepos mėnesio ir iškart pasirinkti mokėti didesnę – 3 proc. įmoką, nes jiems automatiškai taikomas 1,8 proc. tarifas. 

Mokant 3 proc. įmokas valstybės paskata sudaro 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio – 197 eurus per metus. Jeigu liekama prie 1,8 proc. kaupimo tarifo, paskata sudaro 3,3 euro per mėnesį ir kiekvienais metais tiek įmoka, tiek paskata nuosekliai augs po 0,3 proc., kol 2023 m. pasieks 3 proc. ir 1,5 proc.

Hits: 264

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite