Ir orai palankūs, ir javų derlius gausus

LR Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šalyje javapjūtė jau persirito į antrąją pusę, nors dėl vėsios vasaros derliaus nuėmimo pradžia vėlavo. Dabar vyraujantys karšti orai gerokai paspartino javų ir rapsų derliaus dorojimo darbus. Ūkininkai džiaugiasi palankiomis javapjūtės sąlygomis ir geromis grūdų pirkimo kainomis. Vien tik per antrąją rugpjūčio savaitę grūdų ir rapsų supirkimo įmonės supirko daugiau nei trečdalį milijono tonų šiųmečio derliaus grūdų ir rapsų.

Arūnas Bušniauskias iš Natkiškių šiemet džiaugiasi rekordiniu grūdų derliumi.

Rekordiniai metai
Arūnas Bušniauskas iš Natkiškių šiemet buvo pasėjęs per 130 ha javų. Didžiausius jo pasėlių plotus sudarė vasariniai kviečiai. Pasak ūkininko, šiemet geriausiame lauke pavyko prikulti rekordinį derlių – 8,5 t iš 1 ha. Kituose laukuose A. Bušniauskas prikulė vidutiniškai po 6,5-7,5 t iš hektaro. Pernai geriausiame lauke jam tepavyko prikulti 7,5 t iš hektaro, o kituose vidutiniškai byrėjo po 5 tonas.
Šių metų javapjūtė A. Bušniauskui dar nesibaigė – liko nukulti vasarinius rapsus ir mišinius.
Savo kombainą turinčiam ūkininkui javapjūtės darbai problemų nesukėlė. Jis minėjo, kad ES paramos lėšomis įsigytą kombainą naudoja tik savo ūkyje. Šiemet kuliant rekordinį derlių darbo buvo nemažai, bet technika atlaikė. Nors buvo atvejų, kai kombainas pradėdavo kaisti, jį išvalius darbai sėkmingai buvo tęsiami.
„Lyginant su praėjusiais metais, šie – rekordiniai. Nepamenu, kada mūsų kraštuose būčiau prikūlęs tokius kiekius grūdų. Sėkmingą javapjūtę nulėmė geri, šilti orai, grūdams užteko drėgmės, todėl ir derlius tinkamas. Žinoma, buvo keli laukai, kur vyrauja smėlis, ten derlius menkesnis, bet tai atpirko priemolio ir juodžemio laukuose prikultas gausus derlius“, – sakė A. Bušniauskas.
Sutartys pasiteisino
Ūkininkas džiaugiasi, kad likus mėnesiui iki javapjūtės su grūdus perkančia akcine bendrove „Lytagra“ sudarė išankstines sutartis, todėl grūdus pardavė didesnėmis nei dabartinėmis rinkos kainomis.
Jis sakė, kad šiemet grūdai geriausiai išdžiūvo laukuose patys. Turėdamas reikiamos technikos, A. Bušniauskas grūdus veža į kiemą, pila į kaupą ir specialiu ventiliuojamu sraigtu juos maišo. Taip mažinamas grūdų drėgnumas. Kuo sausesni grūdai – tuo didesnė pirkimo kaina, tad ūkininkas sakė jau dabar mastantis apie nuosavą grūdų sandėliavimo bei džiovinimo įrangą.
Ar sudaręs išankstines sutartis iš įmonės ėmė trąšų? Ūkininkas sakė nemėgstantis didelių įsipareigojimų ir trąšas perka pats, atsiskaitydamas iš karto. Jis pridūrė, kad šiemet nedalyvavo ir ES paramos programoje, o naują traktorių įsigijo papraščiausiai lizingu.
170 ha mišrų ūkį turintis A. Bušniauskas sakė, jog po euro įvedimo grūdų pirkimo kainos liko visai neblogos, bet į neviltį varo pieno kainos. Anot ūkininko, atsisakyti pieno ūkio neapsimoka dėl reikalingos sėjomainos. Nors pieno pirkimo kainos jau pasiekė rekordines mažumas, jo pajamos už pieną kol kas dar padengia išlaidas.
Didėja eksportas
Šiuo metu Lietuvoje nupjauta 63,5 proc. grūdinių augalų (įskaitant ankštinius) ir 72,6 proc. rapsų pasėlių. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet laukiama nemažo derliaus. Vidutiniškai iš 1 hektaro prikuliama apie 5 tonas grūdų. Nors javapjūtė prasidėjo vėliau nei pernai, jau pasiektas praėjusių metų lygis. Iki rugpjūčio vidurio iš viso buvo supirkta 333 tūkst. t grūdų (įskaitant ankštinių) ir 84,3 tūkst. t rapsų. 76,6 proc. (255,6 tūkst. t) sudaro kviečiai, iš jų 46,5 proc. – II klasės kviečiai (118,8 tūkst. t).
Šiemet, lyginant su 2014 metais, grūdai perkami sparčiau – jų supirkta du kartus daugiau negu tuo pat metu pernai. Ypač padidėjo ankštinių pirkimas – daugiau nei penkis kartus (24 tūkst. t). Gerokai daugiau nei pernai supirkta ir rapsų.
Šiais metais už 1 toną kviečių mokama apie 11 proc. brangiau – 171 Eur. Vidutinės maistinių kviečių kainos Lietuvoje nesiskiria nuo visos Europos Sąjungos. Žemiausios maistinių kviečių kainos Bulgarijoje – 148 Eur už 1 t ir Slovakijoje – 150 Eur už 1 t, o aukščiausios – Slovėnijoje – 187 Eur už 1 t.
Per 2014 kalendorinius metus iš Lietuvos eksportuota 3,1 mln. t javų grūdų, iš jų net 80,6 proc. (2,5 mln. t) kviečių ir 0,28 mln. t rapsų. Daugiausiai kviečių, kaip ir ankstesniais metais, eksportuota į Iraną – per 1,0 mln. t, į Saudo Arabiją – 0,26 mln. t, Egiptą – 0,21 mln. t, Turkiją – 0,15 mln. t. Bendra eksportuotų grūdų ir rapsų vertė – 2,0 mlrd. litų arba 669,5 mln. Eur.

Simonas SKUTULAS

Saulėtas rugpjūčio mėn. – grūdininkams pats darbymetis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilutės rajone pastatyti tekstilės konteineriai. Kur jie?

Šilutės rajono savivaldybė gyventojus informuoja, kad ir Šilutės rajone pagaliau bus tekstilės konteineriai, į kuriuos galima išmesti nenaudojamus ir nereikalingus tekstilės gaminius. Tekstilės konteinerių statymo vietos: Šilutės seniūnija, Lietuvininkų g. 17; PC „IKI“, Dariaus ir Girėno g. 11, Šilutė; Autobusų stotis, Tilžės g. 22, Šilutė; Geležinkelio g. 4, Šilutė; Dzūkų g. 24, Šilutė; Tilžės g. 59, Verdainės k. (VIADA degalinėje); Mokyklos g. 6, Laučių k.; Beržų g., Macikų k. (prie autobusų stotelės); Santakos g. 2, Pagrynių k.; Miško g. 22,

Pareigūnai pateko į avariją

Tauragės apskrities VPK informuoja apie įvykius Šilutės rajone. Kaimyninėje Pagėgių savivaldybėje į avariją pateko pareigūnai. Spalio 6 d. po pietų  Pagėgių sav., kelio Kaunas – Jurbarkas – Klaipėda 122-ajame kilometre, automobilis „Audi S5“, vairuojamas trisdešimtmečio vyro, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, kurį vairavo tarnybos metu neuniformuotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnas. Eismo įvykio metu sužaloti abu vairuotojai bei „Škoda Octavia“ kartu važiavęs Kybartų užsieniečių registracijos centro pareigūnas. Pareigūnai, jiems suteikus medicinos

Gyventojams – kompensacijos už taršių šildymo katilų keitimą

Energetikos ministerija informuoja, kad neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į netaršius šildymo įrenginius, jau gali teikti paraiškas paramai gauti. Šiems metams iš Klimato kaitos programos tam skirta net 25 mln. eurų. Antrajam kvietimui, kurį spalio 3 d. paskelbė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), suplanuota 15,3 mln. eurų. Maksimali paramos suma pareiškėjui siekia 14,5 tūkst. eurų, vidutiniškai ji sudaro 2,7 tūkst. eurų. Gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą,

Vydūno bibliotekoje – knygos „Bericht aus dem Leben: Kunigo Franz Adomat atsiminimai“ sutiktuvės

Rudenišką 2022 m. rugsėjo 29 d. vakarą Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė  kraštiečius kvietė iš arčiau susipažinti su Pagėgių krašto istorija bei su čia gyvenimo brydę palikusiomis asmenybėmis. Vienas tokių iškilių asmenų – Rytų Prūsijos gyventojas, liuteronų kunigas Franz Adomat. Jo autentiškas autobiografinis pasakojimas sugulė į knygą „Bericht aus dem Leben: Kunigo Franz Adomat atsiminimai“. Daug žinių apie Žukus Šį leidinį sudarė ir redagavo Žukų evangelikų liuteronų parapijos pirmininkas, bažnyčios istorijos žinovas kraštietis Raimondas Genutis. Susirinkusiesiems jį pristatė bibliotekos

Taip pat skaitykite