Ir orai palankūs, ir javų derlius gausus

LR Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šalyje javapjūtė jau persirito į antrąją pusę, nors dėl vėsios vasaros derliaus nuėmimo pradžia vėlavo. Dabar vyraujantys karšti orai gerokai paspartino javų ir rapsų derliaus dorojimo darbus. Ūkininkai džiaugiasi palankiomis javapjūtės sąlygomis ir geromis grūdų pirkimo kainomis. Vien tik per antrąją rugpjūčio savaitę grūdų ir rapsų supirkimo įmonės supirko daugiau nei trečdalį milijono tonų šiųmečio derliaus grūdų ir rapsų.

Arūnas Bušniauskias iš Natkiškių šiemet džiaugiasi rekordiniu grūdų derliumi.

Rekordiniai metai
Arūnas Bušniauskas iš Natkiškių šiemet buvo pasėjęs per 130 ha javų. Didžiausius jo pasėlių plotus sudarė vasariniai kviečiai. Pasak ūkininko, šiemet geriausiame lauke pavyko prikulti rekordinį derlių – 8,5 t iš 1 ha. Kituose laukuose A. Bušniauskas prikulė vidutiniškai po 6,5-7,5 t iš hektaro. Pernai geriausiame lauke jam tepavyko prikulti 7,5 t iš hektaro, o kituose vidutiniškai byrėjo po 5 tonas.
Šių metų javapjūtė A. Bušniauskui dar nesibaigė – liko nukulti vasarinius rapsus ir mišinius.
Savo kombainą turinčiam ūkininkui javapjūtės darbai problemų nesukėlė. Jis minėjo, kad ES paramos lėšomis įsigytą kombainą naudoja tik savo ūkyje. Šiemet kuliant rekordinį derlių darbo buvo nemažai, bet technika atlaikė. Nors buvo atvejų, kai kombainas pradėdavo kaisti, jį išvalius darbai sėkmingai buvo tęsiami.
„Lyginant su praėjusiais metais, šie – rekordiniai. Nepamenu, kada mūsų kraštuose būčiau prikūlęs tokius kiekius grūdų. Sėkmingą javapjūtę nulėmė geri, šilti orai, grūdams užteko drėgmės, todėl ir derlius tinkamas. Žinoma, buvo keli laukai, kur vyrauja smėlis, ten derlius menkesnis, bet tai atpirko priemolio ir juodžemio laukuose prikultas gausus derlius“, – sakė A. Bušniauskas.
Sutartys pasiteisino
Ūkininkas džiaugiasi, kad likus mėnesiui iki javapjūtės su grūdus perkančia akcine bendrove „Lytagra“ sudarė išankstines sutartis, todėl grūdus pardavė didesnėmis nei dabartinėmis rinkos kainomis.
Jis sakė, kad šiemet grūdai geriausiai išdžiūvo laukuose patys. Turėdamas reikiamos technikos, A. Bušniauskas grūdus veža į kiemą, pila į kaupą ir specialiu ventiliuojamu sraigtu juos maišo. Taip mažinamas grūdų drėgnumas. Kuo sausesni grūdai – tuo didesnė pirkimo kaina, tad ūkininkas sakė jau dabar mastantis apie nuosavą grūdų sandėliavimo bei džiovinimo įrangą.
Ar sudaręs išankstines sutartis iš įmonės ėmė trąšų? Ūkininkas sakė nemėgstantis didelių įsipareigojimų ir trąšas perka pats, atsiskaitydamas iš karto. Jis pridūrė, kad šiemet nedalyvavo ir ES paramos programoje, o naują traktorių įsigijo papraščiausiai lizingu.
170 ha mišrų ūkį turintis A. Bušniauskas sakė, jog po euro įvedimo grūdų pirkimo kainos liko visai neblogos, bet į neviltį varo pieno kainos. Anot ūkininko, atsisakyti pieno ūkio neapsimoka dėl reikalingos sėjomainos. Nors pieno pirkimo kainos jau pasiekė rekordines mažumas, jo pajamos už pieną kol kas dar padengia išlaidas.
Didėja eksportas
Šiuo metu Lietuvoje nupjauta 63,5 proc. grūdinių augalų (įskaitant ankštinius) ir 72,6 proc. rapsų pasėlių. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet laukiama nemažo derliaus. Vidutiniškai iš 1 hektaro prikuliama apie 5 tonas grūdų. Nors javapjūtė prasidėjo vėliau nei pernai, jau pasiektas praėjusių metų lygis. Iki rugpjūčio vidurio iš viso buvo supirkta 333 tūkst. t grūdų (įskaitant ankštinių) ir 84,3 tūkst. t rapsų. 76,6 proc. (255,6 tūkst. t) sudaro kviečiai, iš jų 46,5 proc. – II klasės kviečiai (118,8 tūkst. t).
Šiemet, lyginant su 2014 metais, grūdai perkami sparčiau – jų supirkta du kartus daugiau negu tuo pat metu pernai. Ypač padidėjo ankštinių pirkimas – daugiau nei penkis kartus (24 tūkst. t). Gerokai daugiau nei pernai supirkta ir rapsų.
Šiais metais už 1 toną kviečių mokama apie 11 proc. brangiau – 171 Eur. Vidutinės maistinių kviečių kainos Lietuvoje nesiskiria nuo visos Europos Sąjungos. Žemiausios maistinių kviečių kainos Bulgarijoje – 148 Eur už 1 t ir Slovakijoje – 150 Eur už 1 t, o aukščiausios – Slovėnijoje – 187 Eur už 1 t.
Per 2014 kalendorinius metus iš Lietuvos eksportuota 3,1 mln. t javų grūdų, iš jų net 80,6 proc. (2,5 mln. t) kviečių ir 0,28 mln. t rapsų. Daugiausiai kviečių, kaip ir ankstesniais metais, eksportuota į Iraną – per 1,0 mln. t, į Saudo Arabiją – 0,26 mln. t, Egiptą – 0,21 mln. t, Turkiją – 0,15 mln. t. Bendra eksportuotų grūdų ir rapsų vertė – 2,0 mlrd. litų arba 669,5 mln. Eur.

Simonas SKUTULAS

Saulėtas rugpjūčio mėn. – grūdininkams pats darbymetis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje paminėtos 99-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena laikoma Klaipėdos šturmo diena – sausio 15-oji. Šiam istoriiam ir svarbiam Lietuvai įvykiui paminėti skirta prie Šilutės r. savivaldybės stovinti stilizuota atminimo siena su įrašais. Savivaldybės aikštėje ir vyko Šilutės Hugo Šojaus muziejaus organizuotas renginys šiai datai paminėti. Istorinius faktus, glaudžiai siejančius Šilutę su Klaipėdos sukilimu apžvelgė muziejaus istorikas Ignas Giniotis. Žodį tarė Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, akcentavęs šio 99 metų senumo įvykio svarbą atkurtai Lietuvos valstybei. Jis pastebėjo, kad kitąmet, minint šio įvykio

Grafikos darbų paroda „Jonuko kelionė“ Ramučiuose

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filialo lankytojus nuo metų pradžios džiugina Vilniaus dailės akademijos grafikos bakalaurės Dainoros Vingytės grafikos darbų paroda „Jonuko kelionė“. Dainora Vingytė (g. 1995) – jaunosios kartos menininkė, kilusi iš Žemaičių Naumiesčio, baigusi Šilutės meno mokyklą, Šilutės Vydūno gimnaziją, 2020 metais Vilniaus dailės akademijoje įgijo grafikos bakalauro laipsnį. 2019 m. menininkė pelnė trečią vietą tarptautiniame A. Švėgždos piešinių konkurse. Jaunoji menininkė savo kūrybines idėjas išreiškia skirtingomis technikomis ir temomis. Ji  tapo, piešia, kuria iliustracijas, bet pagrindinis

Katastrofinio stiprumo vėjas Ventėje siekė 35,5 m/s

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad sausio 14 d. užfiksuotas katastrofinio stiprumo vėjo greitis ir perkūnija. Medžius vertęs itin stiprus ir gūsingas vėjas sutrikdė elektros tiekimą, mat buvo pažeistos skirstomojo tinklo elektros oro linijos. ESO praneša, kad daugiausia elektros linijų gedimų yra Šiaulių ir Klaipėdos rajonuose. Iš viso jų buvo per 40 tūkst., šiuo metu elektros tiekimas jau yra atstatytas daugiau nei 20 tūkst. namų ūkių. Dauguma atsijungimų fiksuota sausio 14 d., penktadienį, tarp 8 ir 9.30 val. ryto. Klaipėdos uoste

Kam siūloma suteikti Garbės ambasadorių vardus?

Šilutės rajone verčiamas naujas lapas krašto istorijoje: Savivaldybės tarybai nusprendus iškiliems asmenims, kurie savo veikla garsina kraštą gyvendami ir dirbdami užsienyje, stiprina Šilutės rajono ryšius su partneriais užsienyje, ten pristato Šilutės kraštą ir užsiima jam naudinga veikla bei kt., suteikti Šilutės rajono savivaldybės Garbės ambasadorių vardus, jau skelbiamos ir pirmosios trys kandidatūros. Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis 2022 m.  sausio 10 d. potvarkiu siūlo Savivaldybės tarybai suteikti Šilutės rajono savivaldybės Garbės ambasadoriaus vardą Ritai Kundrotaitei Šilas, Rūtai Žičkienei, Laurai

Taip pat skaitykite