Ir orai palankūs, ir javų derlius gausus

LR Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šalyje javapjūtė jau persirito į antrąją pusę, nors dėl vėsios vasaros derliaus nuėmimo pradžia vėlavo. Dabar vyraujantys karšti orai gerokai paspartino javų ir rapsų derliaus dorojimo darbus. Ūkininkai džiaugiasi palankiomis javapjūtės sąlygomis ir geromis grūdų pirkimo kainomis. Vien tik per antrąją rugpjūčio savaitę grūdų ir rapsų supirkimo įmonės supirko daugiau nei trečdalį milijono tonų šiųmečio derliaus grūdų ir rapsų.

Arūnas Bušniauskias iš Natkiškių šiemet džiaugiasi rekordiniu grūdų derliumi.

Rekordiniai metai
Arūnas Bušniauskas iš Natkiškių šiemet buvo pasėjęs per 130 ha javų. Didžiausius jo pasėlių plotus sudarė vasariniai kviečiai. Pasak ūkininko, šiemet geriausiame lauke pavyko prikulti rekordinį derlių – 8,5 t iš 1 ha. Kituose laukuose A. Bušniauskas prikulė vidutiniškai po 6,5-7,5 t iš hektaro. Pernai geriausiame lauke jam tepavyko prikulti 7,5 t iš hektaro, o kituose vidutiniškai byrėjo po 5 tonas.
Šių metų javapjūtė A. Bušniauskui dar nesibaigė – liko nukulti vasarinius rapsus ir mišinius.
Savo kombainą turinčiam ūkininkui javapjūtės darbai problemų nesukėlė. Jis minėjo, kad ES paramos lėšomis įsigytą kombainą naudoja tik savo ūkyje. Šiemet kuliant rekordinį derlių darbo buvo nemažai, bet technika atlaikė. Nors buvo atvejų, kai kombainas pradėdavo kaisti, jį išvalius darbai sėkmingai buvo tęsiami.
„Lyginant su praėjusiais metais, šie – rekordiniai. Nepamenu, kada mūsų kraštuose būčiau prikūlęs tokius kiekius grūdų. Sėkmingą javapjūtę nulėmė geri, šilti orai, grūdams užteko drėgmės, todėl ir derlius tinkamas. Žinoma, buvo keli laukai, kur vyrauja smėlis, ten derlius menkesnis, bet tai atpirko priemolio ir juodžemio laukuose prikultas gausus derlius“, – sakė A. Bušniauskas.
Sutartys pasiteisino
Ūkininkas džiaugiasi, kad likus mėnesiui iki javapjūtės su grūdus perkančia akcine bendrove „Lytagra“ sudarė išankstines sutartis, todėl grūdus pardavė didesnėmis nei dabartinėmis rinkos kainomis.
Jis sakė, kad šiemet grūdai geriausiai išdžiūvo laukuose patys. Turėdamas reikiamos technikos, A. Bušniauskas grūdus veža į kiemą, pila į kaupą ir specialiu ventiliuojamu sraigtu juos maišo. Taip mažinamas grūdų drėgnumas. Kuo sausesni grūdai – tuo didesnė pirkimo kaina, tad ūkininkas sakė jau dabar mastantis apie nuosavą grūdų sandėliavimo bei džiovinimo įrangą.
Ar sudaręs išankstines sutartis iš įmonės ėmė trąšų? Ūkininkas sakė nemėgstantis didelių įsipareigojimų ir trąšas perka pats, atsiskaitydamas iš karto. Jis pridūrė, kad šiemet nedalyvavo ir ES paramos programoje, o naują traktorių įsigijo papraščiausiai lizingu.
170 ha mišrų ūkį turintis A. Bušniauskas sakė, jog po euro įvedimo grūdų pirkimo kainos liko visai neblogos, bet į neviltį varo pieno kainos. Anot ūkininko, atsisakyti pieno ūkio neapsimoka dėl reikalingos sėjomainos. Nors pieno pirkimo kainos jau pasiekė rekordines mažumas, jo pajamos už pieną kol kas dar padengia išlaidas.
Didėja eksportas
Šiuo metu Lietuvoje nupjauta 63,5 proc. grūdinių augalų (įskaitant ankštinius) ir 72,6 proc. rapsų pasėlių. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet laukiama nemažo derliaus. Vidutiniškai iš 1 hektaro prikuliama apie 5 tonas grūdų. Nors javapjūtė prasidėjo vėliau nei pernai, jau pasiektas praėjusių metų lygis. Iki rugpjūčio vidurio iš viso buvo supirkta 333 tūkst. t grūdų (įskaitant ankštinių) ir 84,3 tūkst. t rapsų. 76,6 proc. (255,6 tūkst. t) sudaro kviečiai, iš jų 46,5 proc. – II klasės kviečiai (118,8 tūkst. t).
Šiemet, lyginant su 2014 metais, grūdai perkami sparčiau – jų supirkta du kartus daugiau negu tuo pat metu pernai. Ypač padidėjo ankštinių pirkimas – daugiau nei penkis kartus (24 tūkst. t). Gerokai daugiau nei pernai supirkta ir rapsų.
Šiais metais už 1 toną kviečių mokama apie 11 proc. brangiau – 171 Eur. Vidutinės maistinių kviečių kainos Lietuvoje nesiskiria nuo visos Europos Sąjungos. Žemiausios maistinių kviečių kainos Bulgarijoje – 148 Eur už 1 t ir Slovakijoje – 150 Eur už 1 t, o aukščiausios – Slovėnijoje – 187 Eur už 1 t.
Per 2014 kalendorinius metus iš Lietuvos eksportuota 3,1 mln. t javų grūdų, iš jų net 80,6 proc. (2,5 mln. t) kviečių ir 0,28 mln. t rapsų. Daugiausiai kviečių, kaip ir ankstesniais metais, eksportuota į Iraną – per 1,0 mln. t, į Saudo Arabiją – 0,26 mln. t, Egiptą – 0,21 mln. t, Turkiją – 0,15 mln. t. Bendra eksportuotų grūdų ir rapsų vertė – 2,0 mlrd. litų arba 669,5 mln. Eur.

Simonas SKUTULAS

Saulėtas rugpjūčio mėn. – grūdininkams pats darbymetis.

Hits: 44

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Kur šiuo metu važiuoja „Google Street View“ automobilis?

„Google Street View“ automobiliai keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Google Street View“ dėka vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą Lietuvos miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad infrastruktūra miestuose bei tarp jų laikui bėgant keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia

Taip pat skaitykite