Ir orai palankūs, ir javų derlius gausus

LR Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šalyje javapjūtė jau persirito į antrąją pusę, nors dėl vėsios vasaros derliaus nuėmimo pradžia vėlavo. Dabar vyraujantys karšti orai gerokai paspartino javų ir rapsų derliaus dorojimo darbus. Ūkininkai džiaugiasi palankiomis javapjūtės sąlygomis ir geromis grūdų pirkimo kainomis. Vien tik per antrąją rugpjūčio savaitę grūdų ir rapsų supirkimo įmonės supirko daugiau nei trečdalį milijono tonų šiųmečio derliaus grūdų ir rapsų.

Arūnas Bušniauskias iš Natkiškių šiemet džiaugiasi rekordiniu grūdų derliumi.

Rekordiniai metai
Arūnas Bušniauskas iš Natkiškių šiemet buvo pasėjęs per 130 ha javų. Didžiausius jo pasėlių plotus sudarė vasariniai kviečiai. Pasak ūkininko, šiemet geriausiame lauke pavyko prikulti rekordinį derlių – 8,5 t iš 1 ha. Kituose laukuose A. Bušniauskas prikulė vidutiniškai po 6,5-7,5 t iš hektaro. Pernai geriausiame lauke jam tepavyko prikulti 7,5 t iš hektaro, o kituose vidutiniškai byrėjo po 5 tonas.
Šių metų javapjūtė A. Bušniauskui dar nesibaigė – liko nukulti vasarinius rapsus ir mišinius.
Savo kombainą turinčiam ūkininkui javapjūtės darbai problemų nesukėlė. Jis minėjo, kad ES paramos lėšomis įsigytą kombainą naudoja tik savo ūkyje. Šiemet kuliant rekordinį derlių darbo buvo nemažai, bet technika atlaikė. Nors buvo atvejų, kai kombainas pradėdavo kaisti, jį išvalius darbai sėkmingai buvo tęsiami.
„Lyginant su praėjusiais metais, šie – rekordiniai. Nepamenu, kada mūsų kraštuose būčiau prikūlęs tokius kiekius grūdų. Sėkmingą javapjūtę nulėmė geri, šilti orai, grūdams užteko drėgmės, todėl ir derlius tinkamas. Žinoma, buvo keli laukai, kur vyrauja smėlis, ten derlius menkesnis, bet tai atpirko priemolio ir juodžemio laukuose prikultas gausus derlius“, – sakė A. Bušniauskas.
Sutartys pasiteisino
Ūkininkas džiaugiasi, kad likus mėnesiui iki javapjūtės su grūdus perkančia akcine bendrove „Lytagra“ sudarė išankstines sutartis, todėl grūdus pardavė didesnėmis nei dabartinėmis rinkos kainomis.
Jis sakė, kad šiemet grūdai geriausiai išdžiūvo laukuose patys. Turėdamas reikiamos technikos, A. Bušniauskas grūdus veža į kiemą, pila į kaupą ir specialiu ventiliuojamu sraigtu juos maišo. Taip mažinamas grūdų drėgnumas. Kuo sausesni grūdai – tuo didesnė pirkimo kaina, tad ūkininkas sakė jau dabar mastantis apie nuosavą grūdų sandėliavimo bei džiovinimo įrangą.
Ar sudaręs išankstines sutartis iš įmonės ėmė trąšų? Ūkininkas sakė nemėgstantis didelių įsipareigojimų ir trąšas perka pats, atsiskaitydamas iš karto. Jis pridūrė, kad šiemet nedalyvavo ir ES paramos programoje, o naują traktorių įsigijo papraščiausiai lizingu.
170 ha mišrų ūkį turintis A. Bušniauskas sakė, jog po euro įvedimo grūdų pirkimo kainos liko visai neblogos, bet į neviltį varo pieno kainos. Anot ūkininko, atsisakyti pieno ūkio neapsimoka dėl reikalingos sėjomainos. Nors pieno pirkimo kainos jau pasiekė rekordines mažumas, jo pajamos už pieną kol kas dar padengia išlaidas.
Didėja eksportas
Šiuo metu Lietuvoje nupjauta 63,5 proc. grūdinių augalų (įskaitant ankštinius) ir 72,6 proc. rapsų pasėlių. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet laukiama nemažo derliaus. Vidutiniškai iš 1 hektaro prikuliama apie 5 tonas grūdų. Nors javapjūtė prasidėjo vėliau nei pernai, jau pasiektas praėjusių metų lygis. Iki rugpjūčio vidurio iš viso buvo supirkta 333 tūkst. t grūdų (įskaitant ankštinių) ir 84,3 tūkst. t rapsų. 76,6 proc. (255,6 tūkst. t) sudaro kviečiai, iš jų 46,5 proc. – II klasės kviečiai (118,8 tūkst. t).
Šiemet, lyginant su 2014 metais, grūdai perkami sparčiau – jų supirkta du kartus daugiau negu tuo pat metu pernai. Ypač padidėjo ankštinių pirkimas – daugiau nei penkis kartus (24 tūkst. t). Gerokai daugiau nei pernai supirkta ir rapsų.
Šiais metais už 1 toną kviečių mokama apie 11 proc. brangiau – 171 Eur. Vidutinės maistinių kviečių kainos Lietuvoje nesiskiria nuo visos Europos Sąjungos. Žemiausios maistinių kviečių kainos Bulgarijoje – 148 Eur už 1 t ir Slovakijoje – 150 Eur už 1 t, o aukščiausios – Slovėnijoje – 187 Eur už 1 t.
Per 2014 kalendorinius metus iš Lietuvos eksportuota 3,1 mln. t javų grūdų, iš jų net 80,6 proc. (2,5 mln. t) kviečių ir 0,28 mln. t rapsų. Daugiausiai kviečių, kaip ir ankstesniais metais, eksportuota į Iraną – per 1,0 mln. t, į Saudo Arabiją – 0,26 mln. t, Egiptą – 0,21 mln. t, Turkiją – 0,15 mln. t. Bendra eksportuotų grūdų ir rapsų vertė – 2,0 mlrd. litų arba 669,5 mln. Eur.

Simonas SKUTULAS

Saulėtas rugpjūčio mėn. – grūdininkams pats darbymetis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite