Ir Lietuva sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina

Vakar vėlai vakare sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys spaudos konferencijoje pranešė, kad ir Lietuva laikinai stabdo asmenų skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina ir lauks Europos vaistų agentūros išaiškinimo. Taip elgtis rekomendavo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Anksčiau už Lietuvą skiepijimą šia vakcina sustabdė Latvija, iš viso jau keliolika Europos Sąjungos valstybių. Abejonių sukėlė tai, kad dėl šios vakcinos žmogaus organizme galimai susidaro kraujo krešulių. Lietuvoje minimi 4 tokie atvejai. Ministras akcentavo, kad pasėtos abejonės dėl vienos vakcinos turės įtakos visai skiepijimo eigai, nes abejojančių ir taip netrūksta. A. Dulkys teigė, jog pasitiki „AstraZeneca“ vakcina ir pats sutiktų ja skiepytis.

Kadangi gaunama vis daugiau „Pfizer-BioNTech“ vakcinos, galbūt skiepijimo tempai stipriai nesumažės. Šiuo metu yra nepanaudota apie 41 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinų, dar yra keli tūkstančiai „Modernos“ vakcinos, o „Pfizer-BioNTech“ vakcinos vakcinavimo centruose yra apie 40 tūkst. dozių.

Lietuva tapo septyniolikta ES valstybe, laikinai sustabdžiusia skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. 

Lietuvoje užfiksuoti keturi pranešimai apie nepageidaujamus poveikius po pasiskiepijimo „AstraZeneca“ vakcinomis: du pranešimai apie nustatytą arba įtariamą plaučių emboliją, t. y. krešulio nukeliavimas į plaučių kraujagysles. Ministras taip pat patikslino, kad jau trečiadienį, šiandien, vakcinacijos centruose šia vakcina skiepijama nebebus.

Statistikos departamento vakar dienos duomenimis, iš viso Lietuvoje jau panaudota 360 801 vakcina, pirma skiepo doze vakcinuota 260 616 žmonių, dviem dozėmis – 100 185. Iki šiol Lietuva yra gavusi 115,7 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, paskiepyta apie 74 tūkst. žmonių. Pastaroji siunta atkeliavo kovo 12 d., ją sudarė 14,4 tūkst. dozių, kurios buvo paskirstytos savivaldybėms.

Kovo 16 d. sukako metai, kai dėl pandemijos ir COVID-19 viruso plitimo Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Po trumpo atokvėpio vasarą, ruduo atnešė baisių žinių: kasdien nustatydavo po kelis tūkstančius naujų susirgimo atvejų, gyvenimas pasikeitė: visi užsidarė namuose, dirbo ir mokėsi iš namų, nelankė artimųjų, nesirinko į šventes, nekėlė vestuvių. Mirusiųjų skaičius augo ir augo. Visi laukė skiepų, nes kito būdo apsisaugoti nebuvo. Prasidėjo skiepijimas ir jo priešininkų bandymai įtikinti žmones to nedaryti…

Šilutės rajone jau paskiepyti 3223 asmenys, nuo karantino pradžios COVID-19 užsikrėtė 2704 rajono gyventojai, pasveiko – 2160, gydosi – 411, mirė 59 asmenys.

Lietuvoje užsikrėtė 206 290 asmenų, serga 6739 žmonės, 192 118 jau pasveiko, 3416 – mirė.

Parengta pagal Sveikatos apsaugos min. inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite