Interviu su Šilutėje apsilankiusiu Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorinėje menėje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda surengė vietos žiniasklaidai spaudos konferenciją.

Pirmąjį klausimą Prezidentui uždavė Šilutės televizijos atstovas Marijus Budraitis.

Jis Prezidento paklausė, ką jam reiškia Mažoji Lietuva, kurios sostinė Šilutė? 

Prezidentas Gitanas Nausėda:

– Mažoji Lietuva yra kraštas, kuriame aš gimiau. Juk Klaipėda taip pat yra šio krašto dalis. Kai buvau jaunas, nesusimąstydavau, kad ta Mažoji Lietuva uždeda tam tikrą antspaudą žmogui. Tai yra šiek tiek kitoks kraštas, su savita istorine patirtimi.

Vėliau, kai pradėjau domėtis savo geneologija ir šio krašto specifika, mane šis kraštas sužavėjo pirmiausia savo unikalumu. Tuo, kad jame susipynė daug skirtingų kultūrų, čia gyveno daug įžymių žmonių. Pagaliau šiame krašte išleistos pirmosios lietuviškos knygos. Domėdamasis senosiomis knygomis supratau, kad čia buvo ta dvasinė kalvė mūsų pirmųjų švietėjų, čia radosi pirmosios lietuviškos mokyklos, gyveno garsių tyrėjų, tokių kaip Liudvikas Rėza. Manau, kad būdami šio krašto žmonės turite tai branginti ir saugoti. Tą Mažosios Lietuvos dvasią nešti į ateitį. O mes ir ateityje gerbsime mūsų visų praeitį

Man svarbus šitas kraštas dar ir dėl to, kad  čia prabėgo ir daug mano vaikystės vasarų. Tiesa, ne visai Šilutėje, bet su tėvais žiguliuku važiuodavome per Šilutę, Vainutą ir Žygaičius į Būdvyčius. Tai yra, į tą kaimą, kuriame gyveno seneliai iš tėvuko pusės. Ir šiais laikais mūsų visa plačioji giminė susirenkame per močiutės mirties metines Būdvyčiuose. Tai tampa savotiška šeimos tradicija, kurią aš labai branginu.

Tad apie šį kraštą galėčiau kalbėti daug, bet gal šį kartą pakaks ir to, ką pasakiau.

Internetinio laikraščio pamarys.eu redaktorius Petras Skutulas šalies vadovo pasiteiravo:

– Gerbiamas Prezidente, pasirodo, jūs mūsų kraštą puikiai pažįstate. Ar šiandien pamatėte ką nors naujo, kas jums sukėlė rūpestį ar kažkuo pasidžiaugėte?

Prezidentas Gitanas Nausėda:

– Na, rūpestis pirmiausia yra susijęs su tam tikromis reformomis, kurias mes įgyvendiname. Mano nuostata yra, kad reformos yra svarbu, ir jos vykdomos ne šiaip sau, kad kažkas sugalvojo jas vykdyti. Jos daromos dėl to, kad yra ir demografinių iššūkių, ir gyventojų mažėjimo tendencija šioje Lietuvos dalyje. Bet svarbu įgyvendinant tas reformas siekti, kad nei švietimo, nei sveikatos apsaugos paslaugos nesuprastėtų. Šiandien, deja, aš negaliu konstatuoti, kad situacija visur pagerėjo, kad po tų reformų neliko nusivylusių žmonių. Deja, taip yra.

Žmonės skundžiasi, ir pagrįstai skundžiasi, kad ir mūsų energetikos sektoriaus reformomis. Sveikatos paslaugų negali laiku gauti, priversti stovėti ilgose eilėse, kol gaus gydytojo konsultaciją. Visko yra: ir gerų ir visai blogų pavyzdžių. Bet norėdamas suprasti, kas yra negerai, negali sėdėti Vilniuje. Todėl aš su komanda nuolat esu svečias regionuose. Ir tai niekaip nėra susiję su artėjančiais rinkimais. Aš visą penkerių metų laikotarpį tai dariau.

Kultūriniame gyvenime jūs turite daug gražių objektų. Ir pati Šilutė, kuria aš šiandien specialiai iš administracijos (Savivaldybės – red. past.) pastato pietų vietos link nuėjau pėsčiomis. Įveikėme tą kilometrą su dideliu malonumu. Aš matau, kad Šilutė išsaugojo senąją architektūrą. Yra labai gražių architektūros objektų. Vienas iš jų man paliko ypatingą įspūdį, tai – senosios gaisrinės pastatas.

Meras V. Laurinaitis Prezidentui paaiškino, kad šis priešgaisrinei tarnybai priklausęs pastatas neseniai parduotas privačiai įmonei. Prezidentas pasidžiaugė, sužinojęs, kad pastatas yra kultūros paveldo objektas ir jo išorė nepasikeis.

– Ir tokių architektūros objektų šiame mieste yra labai daug. Matyt, kad Antrasis pasaulinis karas pagailėjo Šilutės, ir miestas nepatyrė tokių nuostolių, kaip, pavyzdžiui, mano gimtoji Klaipėda.

Jūs turite labai garsių savo miesto žmonių. Gal ne visi jie yra dar deramai įvertinti. Aš turiu galvoje savo sielos draugą Petrą Jakštą. Jis buvo garsus bibliofilas, sukūręs neįkainojamą biblioteką, kuri buvo sunaikinta. Po to ją kūrė iš naujo. Mere, patikinkit mane, kad kito vizito metu prie namo, kuriame gyveno Petras Jakštas, bus sugrąžinta atminimo lenta, kuri renovuojant pastatą kažkur pradingo…

Meras patikino, kad lenta bus sugrąžinta ant pastato.

Prezidentas pratęsė:

– Petras Jakštas – sudėtinga asmenybė. Ir tai tik vienas pavyzdys, atspindintis šio miesto dvasią. Štai sėdime Hugo Šojaus muziejuje – vėl kvėpuojame autentika. Didis Hugo Šojaus indėlis Šilutės miesto istorijoje. Lankydamasis Šilutės pirmojoje gimnazijoje sužinojau, kad kažkada sklypą šiai mokymosi įstaigai taip pat padovanojo būtent miesto mecenatas Šojus. Ir tokių asmenybių pėdsakų mieste gausu.

Žmonių nuotaikos taip pat džiugina. Žmonės supranta, kad gyvename nelengvu metu, bet yra patenkinti tuo, ką mato prieš save. Ir tai, kaip valstybės vadovui, labai džiugu.

M. Budraičio klausimas:

Gerbiamas Prezidente, ar normalu, kad ministras viešai iš televizijos ekrano tarsi gąsdina žmones… Suprantama laikas labai sudėtingas, ir mums yra labai aktualu, nes gyvename Kaliningrado srities kaimynystėje. Žmogus nebesusigaudo…

Įsiterpia Prezidentas: „…ar pirkti druską ir jau lįsti į žeminę?“

– Žinote, aš nenoriu visko vynioti į vatą ir sakyti, kad aplinkui skraido vien balandžiai ir lakštingalos. Tikrai taip nėra. Manau, kad mūsų žmonės yra labai protingi ir išmintingi, seka žinias ir mato, kad situacija tikrai nėra lengva. Bet kurstyti gaisrus arba imtis kažkokios paniškos retorikos tokiu metu, kai žmonės ir patys kupini negatyvių išgyvenimų, man atrodo, nėra išmintinga.

Suprantu, kokį ministrą jūs turite galvoje. Reaguodamas į jo pasisakymus noriu pasakyti: kas tokio atsitiko pastaruoju metu, kad staiga nuo optimistinių pareiškimų staiga reikia persimesti į panikos registrą? Ogi, nieko tokio!

Na, taip, Ukrainos karas toliau lieka sudėtingas. Ukraina stokoja gerų žinių iš fronto. Bet ir Rusija patiria milžiniškų nuostolių. Ir nepaisant agresyvios jos retorikos, Rusija yra nepajėgi, net jeigu ir labai norėtų, kovoti dviem frontais ir užpulti dar ir NATO valstybes. Tuo labiau, kad ir NATO kiekvienais metais tampa vis stipresnė. Norėčiau atkreipti dėmesį į NATO viršūnių susitikimą, kuriame buvo priimta daug gerų sprendimų. Dabar telieka juos įgyvendinti. Kai kurie iš jų jau yra įgyvendinami.

Mano dar prieš pusantrų metų su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pasirašytas komunikatas dėl Vokietijos brigados dislokavimo šiandien jau tampa kūnu. Vokietijos gynybos ministras lankėsi prieš porą dienų ir pasirašė susitarimą, pagal kurį darysime jau labai konkrečius darbus. Ir turime konkrečius terminus, kada Vokietijos brigada bus dislokuota čia, Lietuvoje, įvairiuose poligonuose. Kariškiai atvyks su savo šeimomis. Tai bus padaryta ne 2048-ais metais, o 2026 metų pabaigoje.

Visi šie faktai rodo, kad esame saugūs, kad NATO kolektyvinės gynybos skėtis veikia. Ir nėra čia ko panikuoti. Ypač prieš gražiausias metų šventes.

Petras Skutulas:

– Viena mūsų internetinio laikraščio skaitytoja paliko tokį komentarą-palinkėjimą patardama nevažiuoti Prezidentui iš Pagėgių Šilutės link. Kelias per mišką labai duobėtas. „Saugokit Prezidentą!“

Jeigu rimčiau, kelią iš Šilutės Klaipėdos link dabar tvarko. Mes esame strateginiame taške prie pat valstybės sienos su Rusija. Turbūt sutiksite, kad ir sunkiajai technikai tinkamas kelias iš Šilutės iki uostamiesčio turėtų atsirasti. Nors pinigų nuolatos tam pritrūksta… 

Prezidentas Gitanas Nausėda:

Yra toks dalykas, kaip karinio mobilumo lėšos. 2020 metais mes derėjomės dėl ilgalaikės Europos Sąjungos finansinės perspektyvos. Tuomet iš pradžių buvo numatyta labai solidi suma karinio mobilumo tikslams – šeši su puse milijardo eurų visoms valstybėms. Vėliau ji sumažėjo iki pusantro milijardo. Gaila, kad taip atsitiko, mat 2020 metais karo Ukrainoje dar nebuvo, nebuvo ir tokių grėsmių. Šiuo metu yra platinamas ir tvirtinamas kelias į karinį Rūdininkų poligoną Šalčininkų rajone.

Tokių projektų gali būti ir daugiau, bet jie turi būti ne šiaip sau, o tvirtai susieti su karinio mobilumo reikmėmis. Šiuo atveju negaliu pasakyti, kad čia būtų susieta su kažkuo labai konkretaus, bet… Aš kalbu ne tik apie karinį mobilumą. Kitų metų biudžete kelių priežiūros ir plėtros fonde pavyko iškovoti lėšų šiek tiek daugiau. Deja, tų lėšų tikrai nepakanka. Bet juk ir Roma ne per dieną iškilo…

Ateis laikas ir šitam kelio ruožui, kuris veda, beje, į tokį gražų, jaukų ir man net šiek tiek paslaptingą miestą, vardu Pagėgiai. Pastaruoju metu ten lankausi labai retai, bet kažkodėl ten mane labai traukia. Kažką aš ten savo sielai randu. Ir šį kartą aš labai norėjau nepasinaudoti skaitytojos perspėjimu ir nuvažiuoti į Pagėgius. Deja, matyt, teks atidėti tai kitam kartui… – su šypsena atsakymą užbaigė Prezidentas.

M. Budraitis atkreipė Prezidento dėmesį į prastokus savivaldybių vadovų ir ministerijų ryšius. Ar tai neliūdina Prezidento?

Prezidentas Gitanas Nausėda:

Tikriausiai meras neturi galvoje visų ministrų? Tačiau aš matau poreikį man įsikišti ir padėti, kad tas dialogas vyktų lengviau. Turbūt nebus didelis pasigyrimas, kad regionų politikai aš skiriu labai didelį dėmesį. Teisėkūra, vizitai į regionus, regionų forumai, mano įsivaizdavimu, yra mano indėlis, kad tas dialogas būtų geresnis. Labai atvirai pasakysiu, daugeliu atveju aš esu ne centrinės valdžios pusėje, bet savivaldybių. Nors pats esu centrinės valdžios atstovas… Dėl labai paprastos priežasties – per tuos ketverius su puse metų įsitikinau, kad daugelis bėdų, kurios Lietuvą aplankė pastaraisiais metais – pandemija, nelegali migracija, parama Ukrainai – galiausiai tenka savivaldybėms. Ir matant, kad nepaisant Vilniaus biurokratinio voratinklio, savivaldybėms pavyksta padaryti daugybę konkrečių darbų, nori nenori pradedi remti tas savivaldybes ir stengiesi joms padėti. Tą ketinu daryti ir ateityje.

Petras Skutulas:

– Kadangi esu ir medžiotojas, Pamario krašto medžiotojai manęs nesuprastų, jeigu nepaklausčiau Jūsų, ar ketinate pasirašyti Medžioklės įstatymo pataisas, kurias priėmė Seimas?

Prezidentas Gitanas Nausėda:

– Aš dar noriu grįžęs susipažinti su tais pakeitimais išsamiau. Bijau, kad žinios jums bus blogos…

_____

Po šios spaudos konferencijos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė muziejaus konferencijų salėje susitiko su šilutiškiais ir rajono gyventojais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda

Petro Skutulo nuotr.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos paštas įspėja apie naują sukčių taktiką – smalsumas kainuoja!

Lietuvos paštas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu pradėtus vykdyti naujo tipo sukčiavimus. Jais siekiama išvilioti pinigus, pasitelkiant išperkamųjų siuntų siuntimą atsitiktiniams gyventojams. Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu. Sukčiavimo scenarijus paprastas – siunčiamos menkavertės siuntos atsitiktiniams gyventojams. Gyventojas gauna žinutę, kad siunta atkeliavo į paštomatą, ir kviečiama ją atsiimti. Tam, kad atsidarytų paštomato durelės, jis prieš tai turi už siuntą susimokėti. Smalsumo vedinas klientas susimoka ir

Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas

„Rekordų akademija“ savo Facebook paskelbė šią naujieną. Paskaitykime. Lietuvos rekordas: Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas. Jo sąskaitoje – 61 aukso, 14 sidabro ir 7 bronzos medaliai! Didžioji dalis medalių iškovota Jiu-Jitsu varžybose, vykusiose ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose ES šalyse, taip pat JAV, Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp trofėjų – ir 15 taurių bei NAGA čempiono diržas, iškovotas JAV vykusiame čempionate. Medalius Eljotas pelnė ir kitose sporto šakose – motokrosas, keturračiai, bėgimas,

Lietuvos istorija, įamžinta monetose, medaliuose

Jau praėjo 33 metai nuo Sausio 13-osios įvykių. Ši pergalė Lietuvos istorijoje yra viena iš didžiausių ir reikšmingiausių, ji paskatino sovietų imperijos griūtį. Šiai pergalei įamžinti buvo sukurti ir išleisti specialūs apdovanojimai ir monetos. Lietuvos bankas, minėdamas Sausio 13-osios įvykių penkerių metų jubiliejų, 1996 m. išleido kolekcinę proginę 50 litų monetą. Moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, sveria 23,3 g, monetos skersmuo 34 mm, tiražas – 6 000 vienetų. Monetos averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde, iš abiejų jo pusių

Apsemti kelių ruožai sudaro 70 km

Automobilių kelių direkcija vasario 27 d. paskelbė sąrašą kelių ruožų, kurie vis dar apsemti potvynio vandens. Iš viso Lietuvoje po vandeniu tebėra 70 km kelių, daugiausia – Šilutės rajone, Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris nuo 4,55 iki 7,09 km vandens gylis 20 cm; kelyje Rusnė-Galzdonai-Plaškiai penkiose atkarpose vandens gylis 40, 60, 30, 60 ir 60 cm; kelyje Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai dviejose atkarpose vandens gylis po 50 cm; kelyje Rusnė-Bevardis upelis nuo 2,60 iki 5 km vandens

Taip pat skaitykite