Infliacijos akivaizdoje 42 proc. lietuvių mažina išlaidas renginiams, 41 proc. – restoranams

Augančios produktų ir paslaugų kainos Baltijos šalių gyventojus verčia mažinti savo išlaidas. „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai pastarąjį mėnesį labiausiai taupė kultūriniams ir pramoginiams renginiams (42 proc.), taip pat apribojo lankymąsi restoranuose ir maisto į namus užsisakymą (41 proc.). Jokių išlaidų nemažino tik 16 proc. šalies gyventojų – tiek pat, kiek ir Latvijoje, tačiau 3 proc. mažiau nei Estijoje.

Dažniau valgo namuose 

Lietuvoje sumažinti išlaidas atsisakydami kultūros renginių ar juos ribodami ir dažniau valgydami namuose gamintą maistą siekė tokia pat dalis gyventojų kaip ir Latvijoje (atitinkamai 41 proc. ir 42 proc.). Estai pirmiausia ribojo išlaidas restoranams ir maistui į namus (45 proc.), po to mažino elektros sąnaudas buityje (39 proc.). Atsisakyti pramoginių ir kultūrinių renginių rinkosi 36 proc. Estijos gyventojų.

Reikšminga dalis gyventojų Lietuvoje pastarąjį mėnesį sumažino ir kitas savo išlaidas. Beveik du penktadaliai (38 proc.) atidėjo naujų drabužių ir avalynės įsigijimą, po trečdalį sumažino elektros vartojimą buityje ir atidėjo keliones, o 31 proc. ribojo išlaidas pomėgiams. Dar 30 proc. lietuvių dėl didelės infliacijos atidėjo būsto remontą ar baldų įsigijimą, 19 proc. apribojo transporto išlaidas, 17 proc. pristabdė taupymą ateičiai, o 16 proc. sumažino asmeniniam tobulėjimui skirtas išlaidas. Dešimtadalis lietuvių atrado būdų sumažinti būsto šildymo išlaidas.

Taupydami gyventojai rečiausiai buvo linkę riboti vaikų popamokinę veiklą ir būrelius (3 proc.), atidėti vaistų įsigijimą (5 proc.) ir gydymo procedūras (9 proc.). Šiuos poreikius rečiausiai aukojo ir latviai bei estai. Dešimtadalis lietuvių pripažino, kad augant kainoms stengėsi įsigyti jiems reikalingų dalykų, kol šie nepabrango.

Tinkami prioritetai

„Vartotojų lūkesčiai Baltijos šalyse pastebimai prastėja, tai atspindi ir vartojimo rodikliai. Natūralu, kad sumažinti išlaidas pirmiausia stengiamasi atsisakant nebūtinų dalykų – pramogų, restoranų. Tai yra teisingas sprendimas.

Tinkamas prioritetų susidėliojimas yra viena pagrindinių asmeninių finansų valdymo taisyklių. Turimų įsipareigojimų vykdymas, baziniai poreikiai visuomet turėtų būti prioritetų sąrašo viršuje. Be to, net ir sudėtingesniu ekonominiu laikotarpiu taip pat reikėtų pasistengti neapleisti taupymo. Tam pagal galimybes reikėtų skirti bent 10–20 proc. savo mėnesio pajamų ir sukaupti 3–6 mėnesių būtinosioms išlaidoms prilygstančią finansinę pagalvę“, – sako „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.

Ji pabrėžia, kad siekiant kontroliuoti savo išlaidas svarbu susidaryti asmeninį ar šeimos biudžetą, o pajamas paskirstyti skirtingoms sritims. Banko atstovės teigimu, idealiu atveju biudžetas turėtų atitikti 50/30/20 taisyklę. Ji sako, kad maždaug pusė pajamų turėtų padengti būtinuosius poreikius (būstui, maistui, transportui, mokesčiams) ir turimus įsipareigojimus, 30 proc. atitekti kintantiems dalykams (laisvalaikiui, drabužiams, nenumatytiems pirkiniams), o 20 proc. – taupyti ir investuoti. Jei būtinosioms reikmėms pakanka ir mažesnės pajamų dalies, laisvos lėšos turėtų būti skiriamos taupyti ir investuoti. Susiduriant su sunkumais pirmiausia turėtų būti mažinama nebūtinųjų poreikių dalis.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, išankstinė metinė infliacija Lietuvoje spalį siekė 22 proc. ir buvo 0,5 proc. mažesnė nei rugsėjį. Labiausiai per metus išaugo kietojo kuro (171,6 proc.), šilumos energijos (89,9 proc.) ir elektros energijos (78,8 proc.) kainos.

Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų spalį. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Artėjant Klaipėdos metams atgyja Mažosios Lietuvos muzikinės tradicijos

Šių metų spalio–lapkričio mėnesiais Šilutės kultūros ir pramogų centras įgyvendino projektą „Muzikos ir bendruomeniškumo sintezė“. Artėjant Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos sukakčiai, kilo idėja įprasminti Klaipėdos krašto kultūrinį–muzikinį palikimą, surengiant mokymus, kuriuose būtų ne tik pristatytas unikalus Mažosios Lietuvos muzikinio palikimo lobynas, bet ir surengtas praktinis kūrybinis mokymų ciklas.  Buvo parengta bei pristatyta chorinės ir instrumentinės muzikos programa. Šiuo projektu buvo siekiama sustiprinti mėgėjų meno bendruomenių kompetencijas, ugdyti bendruomeniškumą, plėsti kultūrinį akiratį ir gerosios patirties sklaidą tarp kolektyvų narių ir

Policija praneša apie įvykius Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK informuoja apie įvykius Šilutės rajone, kurie tiriami. Gruodžio 6 d. vakare namuose Lauko g., Šilutėje, rastas moters, gim. 1968 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Policija tiria lapkričio 25 d. vėlaus vakaro įvykį, kai Statybininkų g., Šilutėje,  neblaivus (0,88 prom.) vyras, gim. 1982 m., sukėlė fizinį skausmą kitam neblaiviam (1,32 prom.) vyrui, gim. 1963 m. Gruodžio 6 d. naktį iš vyro, gim. 1982 m., namų Laisvės al., Šilutėje, moteris, gim. 1985

Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamos korupcijos Šilutės rajono savivaldybėje

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, vadovaujami Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorų, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos sisteminės korupcijos Šilutės rajono savivaldybėje. Vakar (gruodžio 6 d.) sulaikytas Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. Jam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. Taip pat vakar sulaikyti dviejų privačių bendrovių vadovai, vienam iš jų pareikšti įtarimai dėl papirkimo, kitam – dėl papirkimo ir dokumentų klastojimo. Siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, atliekami suplanuoti tyrimo veiksmai. Vakar atliktos kratos Šilutės r. savivaldybėje, kitose tyrimui reikšmingose vietose.

Šių metų Laisvės premija paskirta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui

Seimas nusprendė šių metų Laisvės premiją skirti Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. V. Zelenskis – kovos už laisvę priešakyje „Šiandien Ukraina yra europietiška demokratinė valstybė, priversta kovoti už savo teritorijos, kultūros ir žmonių išlikimą, o taip pat ir už mūsų visų laisvę. Todėl Laisvės premijos komisija šių metų Laisvės premiją siūlo skirti Ukrainos prezidentui už jo ir visos ukrainiečių tautos nuopelnus kovoje dėl nepriklausomybės, laisvės bei demokratijos Rusijos karinės agresijos akivaizdoje“, – antradienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Taip pat skaitykite