„Independence“ liks Lietuvoje ir po 2024 metų

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ (KN) akcininkai visuotiniame susirinkime priėmė sprendimą dėl laivo-saugyklos su išdujinimo įranga (FSRU) „Independence“ įsigijimo ir įsigijimo sąlygų, kurios buvo numatytos nuomos sutartyje.

„Terminalas nuo pat veiklos pradžios pateisino savo vardą ir siektą tikslą – šiandien esame užsitikrinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų adatos. Sėkmingai diversifikavę tiekimo rinkas ir galime apsirūpinti gamtinėmis dujomis iš viso pasaulio. Dabartinių geopolitinių įtampų kontekste energetinis saugumas ir nepriklausomybė įgauna dar didesnės reikšmės. Sprendimas įsigyti laivą-saugyklą yra svarbus ir reikalingas sprendimas, užtikrinsiantis strateginių energetikos siekių įgyvendinimą”, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ nuo 2014 metų nuomojamas iš Norvegijos kompanijos „Höegh LNG“, kuri 2012 m. laimėjo tarptautinį laivo-saugyklos tiekimo viešąjį pirkimo konkursą.

Naudingiausias pasiūlymas

Kaip numatyta Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatyme, SGD terminalo operatorius pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą laivo-saugyklos įsigijimui ir iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyja laivą-saugyklą su išdujinimo įranga bei tampa jo valdytoju. Terminalo veikla užtikrinama iki 2044 m. gruodžio 31 d.

SGD ilgalaikio tiekimo užtikrinimo projektas, kurio svarbiausia dalis – SGD laivo-saugyklos įsigijimas, padeda stiprinti valstybės energetinį saugumą ir savarankiškumą, užtikrinant galimybę alternatyviais būdais patenkinti šalies dujų poreikį, garantuoti patikimą elektros energijos gamybą.

Sutaupo po 150 milijonų kasmet

„SGD terminalo kuriama nauda – daugiau nei akivaizdi. Mūsų atlikta kaštų ir naudos analizė rodo, kad eksploatuodama SGD terminalą Lietuva, priklausomai nuo dujų kainos ir vartojamo dujų kiekio, kasmet sutaupo apie 140-150 mln. eurų dujų vartotojams. Be minėtos ekonominės naudos yra daugiau nei akivaizdu, kad be šios infrastruktūros mūsų pramonė ir vartotojai patirtų ne tik potencialius ekonominius nuostolius dėl galimų kainų manipuliacijų iš Rusijos, bet ir turėtų prisiimti tiekimo patikimumo ir veiklos tęstinumo rizikas. Šiuo metu pasaulio, tarp jų ir Europos didžiosios valstybės, atsisuka į SGD terminalus kaip vieną iš pagrindinių energetinio saugumo garantų. KN turėdama unikalias kompetencijas ir patirtis eksploatuojant bei vystant tokio tipo terminalus pasaulyje, gali sėkmingai išnaudoti šias kompetencijas prisidedant tiek prie papildomos vertės generavimo savo akcininkams, tiek prie kitų šalių tvaresnio ir saugesnio apsirūpinimo energija“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.

Siekdama rasti ekonomiškai naudingiausią FSRU sprendinį, 2021 m. KN atliko rinkos tyrimą bei tarptautinę viešojo pirkimo procedūrą. Viešojo pirkimo procedūros metu potencialūs tiekėjai iš esmės pripažino negalintys pasiūlyti ekonomiškai naudingesnio sprendinio nei turima FSRU „Independence“ išpirkimo opcija.

Akcininkams priėmus sprendimus dėl FSRU „Independence“ išpirkimo, KN turi informuoti „Höegh LNG“ apie savo sprendimą pasinaudoti FSRU „Independence“ išpirkimo opcija per nuomos sutartyje numatytą laiko tarpą. Jis baigiasi 2022 m. gruodžio mėnesį. Pirkimo sutartis turėtų būti sudaryta ne vėliau nei iki 2024 m. gruodžio mėnesio.  Taip pat dar šiemet planuojama priimti papildomus sprendimus, susijusius su laivo valdymu ir registravimu.

2021 m. per Klaipėdos SGD terminalą importuota 62 proc. viso į rinkas patiekto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams. Daugiausiai gamtinių dujų per infrastruktūrą Klaipėdoje praėjusiais metais buvo importuota iš JAV.

Energetikos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite