Incidentas Būtingės terminale: nafta artimiausias tris dienas pakrantės nepasieks

Teršalų dėmės sklaidos 3 parų prognozė. LR AM inf.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija praneša, kad aplinkosaugininkai tiria Būtingės naftos terminale, priklausančiame Lenkijos kapitalo naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“, įvykusį ekologinį incidentą, kai iš pakrovimo plūduro, pirminiais duomenimis, išsiliejo iki 2 tonų žaliavinės naftos. 

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros atliktą teršalų dėmės sklaidos 1, 2 ir 3 parų prognozę, ši dėmė juda Latvijos teritorinių vandenų link ir per 3 ateinančias paras pakrantės nepasieks.

Kai bus nustatytas į jūrą patekusių teršalų kiekis, Aplinkos apsaugos departamentas apskaičiuos aplinkai padarytą žalą, kurią turės atlyginti terminalo valdytojas.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, žala aplinkai priklausys nuo meteorologinių veiksnių. „Vėjas ir bangavimas yra palankios sąlygos, padedančios teršalams išsiskaidyti ir išgaruoti, kita vertus, gamtai pačiai susitvarkyti trukdo neaukšta temperatūra“, – sako Simonas Gentvilas. Didžiausią pavojų teršalai kelia jūroje žiemojantiems paukščiams – įvairioms antims, bet, ministro žodžiais, teršalų kiekis gana nedidelis, todėl gyvūnijai grėsmė tėra minimali.

Pranešimą apie incidentą institucijos gavo šiandien 10.11 val. Preliminariais duomenimis, dėl trūkusios plūduro žarnos į Baltiją pateko 1-2 tonos naftos produktų. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, už tokių incidentų likvidavimą atsakingas Karinių jūrų pajėgų padalinys, sraigtasparniu tikslina išsiliejusios teršalų dėmės plotą. Iš Klaipėdos surinkti teršalų į nelaimės vietą plaukia laivas „Šakiai“, kuris dėmę turėjo pasiekti apie 15 val.

VE.lt informavo: „Teršalų likvidavimo operacijai aktyvuotas KJP paieškos, gelbėjimo ir teršalų likvidavimo laivas „Šakiai“. Teršalų likvidavimo operacijoje prie Butingės terminalo taip pat dirba Butingės terminalo samdomas vilkikas „Sol Tengiz“, jam į pagalbą iš Klaipėdos išskubėjo vilkikas TAK 4“.

ve.lt nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite