IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05)

IN MEMORIAM

Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05)

Pamario bibliotekininkų bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Žiemiškai baltą gruodžio 5-osios rytą Amžinybėn iškeliavo buvusi ilgametė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotoja Gerdrūta Leškytė. Daugelis šilutiškių ją prisimena kaip Giedrę iš bibliotekos.

Gerdrūta Leškytė gimė 1942 kovo 4 d. Upynoje, Šilalės rajone. 1959 m. baigė Upynos vidurinę mokyklą. Taip pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). 1965–1968 m. dirbo Šilalės rajono Upynos vidurinės mokyklos bibliotekos vedėja. Atvykus į Šilutės kraštą, Giedrė savo likimą ir toliau susiejo su žmonėmis, knyga ir kultūra: 1968–1974 m. ji vadovavo Šilutės rajoninei bibliotekai, 1974–1976 m. dirbo Šilutės rajoninių kultūros namų direktore, 1976–1998 m. buvo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos fondų komplektavimo skyriaus, skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja.

Giedrė 20 metų bibliotekoje rengė profesionalių menininkų darbų parodas, susitikimus su žymiais žmonėmis, užmezgė ryšius su 17 pasaulio valstybių dailininkais ir sukaupė arti tūkstančio bibliotekai dovanotų meno darbų kolekciją, suorganizavo 2 tarptautinius ekslibrisų konkursus „Šilutei-480” (1991) ir „Vydūnui-125” (1993), išleido jų katalogus. 1996 m. Giedrė surengė tarptautinį meninių atvirukų konkursą „Šilutė”. Šiandien tarp šilutiškių ir kraštiečių plačiai žinomos kraštiečių sueigos „Šviesos parnešti, gera padaryti…“ viena iš pradininkių, iniciatorių ir organizatorių buvo Giedrė. Dėka jos prigimtinių savybių – aktyvumo, veiklumo ir iniciatyvumo – pamariečiai keletą metų galėjo džiaugtis bibliotekos organizuojamomis rajono literatų šventėmis „Poezijos ruduo. Šilutė“ (1994–1996).

G. Leškytė apdovanota Lietuvos bibliotekininkų draugijos 1996 Metų bibliotekininko konkurso paskatinamąja premija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ir padėkos raštais, knygos bičiulio ženkleliu, pelnė daugelį kitų svarbių nacionalinių apdovanojimų. Nuo 1998 m. G. Leškytė gyveno Klaipėdoje. Tačiau Šilutės ji nepamiršo – dažnai čia lankydavosi, sekė jos naujienas, bendravo su čia likusiais bičiuliais.

Giedrė geriausiu savo draugu visada laikė knygą. Joje ji rasdavo ir džiaugsmą, ir paguodą, ir viltį. Mėgo linksmus, kūrybingus, mokančius betarpiškai bendrauti įvairaus amžiaus žmones. Giedrės visur buvo pilna. Energijos ji sėmėsi iš aplinkos ir dalinosi ja su kitais. Tokia ji išliks ir ją pažinojusių atmintyje – nepasiduodanti nevilčiai, visada kurianti gerą nuotaiką ir burianti aplink save žmones.

Atsisveikinimas su G. Leškyte – UAB „Šilutės komunalininkas“ laidojimo namai (2 salė).

Atsisveikinti galima: gruodžio 6 d. nuo 13.00 val., gruodžio 7 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 val.
Velionė bus laidojama gruodžio 7 d. Šilalės r. Upynos miestelio kapinėse.
Parengė Šilutės r. savivaldybės F.Bajoraičio viešoji biblioteka

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite