Ilgaamžė norėtų sulaukti 100 metų

Kugeliškė Juzefa Kazlauskienė savo 90-ąjį rudenį sutiko savo artimiausių žmonių apsuptyje – Domaičiuose, sūnaus Remigijaus rankomis statytuose bei marčios Audronės išpuoselėtuose namuose. Ūkininkų Kazlauskų namuose didžiulės gėlių puokštės priminė apie ką tik, lapkričio 14-ąją, buvusią šventę – Juzefos Kazlauskienės 90 metų jubiliejų. Prisiglausti prie savo mamos, nugyvenusios ilgą, nelengvą gyvenimą ir visada mokiusios gyvenimo vertybių, atskubėjo vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai.

Ilgaamžę Juzefą Kazlauskienę pasveikino Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, socialinio darbo organizatorė Vita Gečienė.

Juzefa Kazlauskienė gimė ir užaugo Pasvalio rajone, Leliškių kaime. Buvo vyriausia iš penkių seserų ir 4 brolių.
„Ar ėjau į mokyklą? O kaip gi, žinoma ėjau“, – sako senolė. Stebisi, argi galima nesimokyti. Nors ūkininkaujančių tėvų namuose vyriausiajai darbų netrūko, tačiau ji rasdavusi laiko ir į gegužines nueiti, pasišokti. Gegužinėse neužtrukdavusi, mat tėvai buvo nustatę laiką – iki vidurnakčio grįžti namo. Ir grįždavo. Anuomet nepaklusti tėvų valiai nebuvo įprasta. Juzefa užaugusi norėjo kuo daugiau sužinoti, kaip pagydyti sergančius bei auginti sveikus gyvulius. Mokytis veterinarijos išvyko į Vabalninko žemės ūkio mokyklą.
Senolė, paklausta apie savo išrinktąjį, nusišypso. Sako, kai mokėsi veterinarijos, buvusi viena tarp vaikinų, bet vienintelio ten neišsirinko. Su būsimu vyru susipažino ir jį pamilo būdama 22 metų. Jurgis buvo kalvis, gerai išmanė savo amatą, bet neatsisakė ir kitų vyrams būdingų įpročių – ir taurelę išlenkdavo, ir rūkydavo. Su Jurgiu susilaukė 9 vaikų. Pirmieji bendro gyvenimo metai pralėkė Skuodo rajone, Lenkimuose. Paklausta, ar nebuvo sunku suprasti žemaitišką tarmę, senolė šypsosi – ir suprato, ir perprato žemaitišką būdą.
Lenkimuose neužsibuvo. Pokariu, kai žmonės buvo raginami apsigyventi ištuštėjusio Pamario krašte, atvyko gyventi į Kugelius. Apsigyveno pasitraukusių į Vakarus vietinių krašto gyventojų name, jame apsigyveno ir daugiau atvykusių iš kitų Lietuvos regionų. Gausios Kazlauskų šeimos vaikai nuo mažens buvo pratinami prie darbo, kiekvienas turėjo savo pareigų. Senolė pasakoja, kad vienam paskirdavusi kambarius tvarkyti, kitam – viščiukus ar kalakučiukus lesinti. Vyresniems – didesni darbai, mažesniems – menkesni.
„Prie stalo susirinkdavo gausus būrys, tačiau valgio niekada nestigo. Visko turėjom, visko užsiaugindavom“, – sako senolė.
Deja, gausios šeimos neaplenkė gaisras, po kurio teko atstatyti namą. Vyras nagingas, bet prie namo atstatymo darbų plušėjo sūnūs, pamena senolė. Jos išrinktasis Jurgis jau iškeliavo Anapilin…
O senolė atvirauja: „Noriu pagyventi bent iki 100 metų“. To jai, spinduliuojančiai gerumą, jubiliejaus proga palinkėjo Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, socialinio darbo organizatorė Vita Gečienė, Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Prie linkėjimų prisidedame ir mes – „Pamario“ laikraščio redakcijos darbuotojai.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 36

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Taip pat skaitykite