Ilgaamžė norėtų sulaukti 100 metų

Kugeliškė Juzefa Kazlauskienė savo 90-ąjį rudenį sutiko savo artimiausių žmonių apsuptyje – Domaičiuose, sūnaus Remigijaus rankomis statytuose bei marčios Audronės išpuoselėtuose namuose. Ūkininkų Kazlauskų namuose didžiulės gėlių puokštės priminė apie ką tik, lapkričio 14-ąją, buvusią šventę – Juzefos Kazlauskienės 90 metų jubiliejų. Prisiglausti prie savo mamos, nugyvenusios ilgą, nelengvą gyvenimą ir visada mokiusios gyvenimo vertybių, atskubėjo vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai.

Ilgaamžę Juzefą Kazlauskienę pasveikino Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, socialinio darbo organizatorė Vita Gečienė.

Juzefa Kazlauskienė gimė ir užaugo Pasvalio rajone, Leliškių kaime. Buvo vyriausia iš penkių seserų ir 4 brolių.
„Ar ėjau į mokyklą? O kaip gi, žinoma ėjau“, – sako senolė. Stebisi, argi galima nesimokyti. Nors ūkininkaujančių tėvų namuose vyriausiajai darbų netrūko, tačiau ji rasdavusi laiko ir į gegužines nueiti, pasišokti. Gegužinėse neužtrukdavusi, mat tėvai buvo nustatę laiką – iki vidurnakčio grįžti namo. Ir grįždavo. Anuomet nepaklusti tėvų valiai nebuvo įprasta. Juzefa užaugusi norėjo kuo daugiau sužinoti, kaip pagydyti sergančius bei auginti sveikus gyvulius. Mokytis veterinarijos išvyko į Vabalninko žemės ūkio mokyklą.
Senolė, paklausta apie savo išrinktąjį, nusišypso. Sako, kai mokėsi veterinarijos, buvusi viena tarp vaikinų, bet vienintelio ten neišsirinko. Su būsimu vyru susipažino ir jį pamilo būdama 22 metų. Jurgis buvo kalvis, gerai išmanė savo amatą, bet neatsisakė ir kitų vyrams būdingų įpročių – ir taurelę išlenkdavo, ir rūkydavo. Su Jurgiu susilaukė 9 vaikų. Pirmieji bendro gyvenimo metai pralėkė Skuodo rajone, Lenkimuose. Paklausta, ar nebuvo sunku suprasti žemaitišką tarmę, senolė šypsosi – ir suprato, ir perprato žemaitišką būdą.
Lenkimuose neužsibuvo. Pokariu, kai žmonės buvo raginami apsigyventi ištuštėjusio Pamario krašte, atvyko gyventi į Kugelius. Apsigyveno pasitraukusių į Vakarus vietinių krašto gyventojų name, jame apsigyveno ir daugiau atvykusių iš kitų Lietuvos regionų. Gausios Kazlauskų šeimos vaikai nuo mažens buvo pratinami prie darbo, kiekvienas turėjo savo pareigų. Senolė pasakoja, kad vienam paskirdavusi kambarius tvarkyti, kitam – viščiukus ar kalakučiukus lesinti. Vyresniems – didesni darbai, mažesniems – menkesni.
„Prie stalo susirinkdavo gausus būrys, tačiau valgio niekada nestigo. Visko turėjom, visko užsiaugindavom“, – sako senolė.
Deja, gausios šeimos neaplenkė gaisras, po kurio teko atstatyti namą. Vyras nagingas, bet prie namo atstatymo darbų plušėjo sūnūs, pamena senolė. Jos išrinktasis Jurgis jau iškeliavo Anapilin…
O senolė atvirauja: „Noriu pagyventi bent iki 100 metų“. To jai, spinduliuojančiai gerumą, jubiliejaus proga palinkėjo Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, socialinio darbo organizatorė Vita Gečienė, Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Prie linkėjimų prisidedame ir mes – „Pamario“ laikraščio redakcijos darbuotojai.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite