Ilgaamžė norėtų sulaukti 100 metų

Kugeliškė Juzefa Kazlauskienė savo 90-ąjį rudenį sutiko savo artimiausių žmonių apsuptyje – Domaičiuose, sūnaus Remigijaus rankomis statytuose bei marčios Audronės išpuoselėtuose namuose. Ūkininkų Kazlauskų namuose didžiulės gėlių puokštės priminė apie ką tik, lapkričio 14-ąją, buvusią šventę – Juzefos Kazlauskienės 90 metų jubiliejų. Prisiglausti prie savo mamos, nugyvenusios ilgą, nelengvą gyvenimą ir visada mokiusios gyvenimo vertybių, atskubėjo vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai.

Ilgaamžę Juzefą Kazlauskienę pasveikino Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, socialinio darbo organizatorė Vita Gečienė.

Juzefa Kazlauskienė gimė ir užaugo Pasvalio rajone, Leliškių kaime. Buvo vyriausia iš penkių seserų ir 4 brolių.
„Ar ėjau į mokyklą? O kaip gi, žinoma ėjau“, – sako senolė. Stebisi, argi galima nesimokyti. Nors ūkininkaujančių tėvų namuose vyriausiajai darbų netrūko, tačiau ji rasdavusi laiko ir į gegužines nueiti, pasišokti. Gegužinėse neužtrukdavusi, mat tėvai buvo nustatę laiką – iki vidurnakčio grįžti namo. Ir grįždavo. Anuomet nepaklusti tėvų valiai nebuvo įprasta. Juzefa užaugusi norėjo kuo daugiau sužinoti, kaip pagydyti sergančius bei auginti sveikus gyvulius. Mokytis veterinarijos išvyko į Vabalninko žemės ūkio mokyklą.
Senolė, paklausta apie savo išrinktąjį, nusišypso. Sako, kai mokėsi veterinarijos, buvusi viena tarp vaikinų, bet vienintelio ten neišsirinko. Su būsimu vyru susipažino ir jį pamilo būdama 22 metų. Jurgis buvo kalvis, gerai išmanė savo amatą, bet neatsisakė ir kitų vyrams būdingų įpročių – ir taurelę išlenkdavo, ir rūkydavo. Su Jurgiu susilaukė 9 vaikų. Pirmieji bendro gyvenimo metai pralėkė Skuodo rajone, Lenkimuose. Paklausta, ar nebuvo sunku suprasti žemaitišką tarmę, senolė šypsosi – ir suprato, ir perprato žemaitišką būdą.
Lenkimuose neužsibuvo. Pokariu, kai žmonės buvo raginami apsigyventi ištuštėjusio Pamario krašte, atvyko gyventi į Kugelius. Apsigyveno pasitraukusių į Vakarus vietinių krašto gyventojų name, jame apsigyveno ir daugiau atvykusių iš kitų Lietuvos regionų. Gausios Kazlauskų šeimos vaikai nuo mažens buvo pratinami prie darbo, kiekvienas turėjo savo pareigų. Senolė pasakoja, kad vienam paskirdavusi kambarius tvarkyti, kitam – viščiukus ar kalakučiukus lesinti. Vyresniems – didesni darbai, mažesniems – menkesni.
„Prie stalo susirinkdavo gausus būrys, tačiau valgio niekada nestigo. Visko turėjom, visko užsiaugindavom“, – sako senolė.
Deja, gausios šeimos neaplenkė gaisras, po kurio teko atstatyti namą. Vyras nagingas, bet prie namo atstatymo darbų plušėjo sūnūs, pamena senolė. Jos išrinktasis Jurgis jau iškeliavo Anapilin…
O senolė atvirauja: „Noriu pagyventi bent iki 100 metų“. To jai, spinduliuojančiai gerumą, jubiliejaus proga palinkėjo Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, socialinio darbo organizatorė Vita Gečienė, Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis. Prie linkėjimų prisidedame ir mes – „Pamario“ laikraščio redakcijos darbuotojai.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite