Ilgą gyvenimo kelią bežingsniuojant

Niūrus darganotas ruduo nebaugina šilutiškių Janinos Balčiauskienės, Marijos Baranauskienės, Stefanijos Zairienės, kurioms šis lapkritis buvo jau 90-asis. Šia proga jubiliates pasveikino ne tik artimieji, bet ir gražią tradiciją puoselėjanti Šilutės rajono savivaldybė ir Šilutės seniūnija.

Visos trys jubiliatės, gimusios ir augusios Didžiojoje Lietuvoje, į mūsų kraštą atvyko po karo, kai savo namus priversti palikti vietiniai gyventojai emigravo į Vakarus.
Jubiliačių veiduose šviečia šypsenos, kurios neišduoda gyvenime patirto vargo ir rūpesčių, alinančio darbo, nemigo naktų prie sergančių vaikų. Jas sieja dar viena gija – visos jos garbų jubiliejų pasitinka jau netekusios savo vyrų.

Devyniasdešimtmetė Janina Balčiauskienė.

Janina Balčiauskienė
Šilutiškė Janina Balčiauskienė apie savo vyrą – šviesaus atminimo Julių Balčiauską, žinomą ne tik šilutiškiams sodininką, dekoratyvinių medelių augintoją, Bitėnų kapinaičių puoselėtoją, „Sidabrinės nendrės“ laureatą, santūrų ir atsidavusį žmonėms – kalba nesustodama: „Jis buvo idealas“.
Nors jubiliatė skundžiasi atmintimi, bet puikiai prisimena pirmuosius metus Šilutėje. Kaišiadoriškė, baigusi medicinos seselių mokyklą Vilniuje, atvyko pagal paskyrimą dirbti Šilutėje. Gyveno kitapus ligoninės mediniame dviaukštyje, kur šiandien yra įsikūrusi vaistinė. Su būsimuoju vyru ją supažindino bendradarbis ūkvedys Černiauskas, kuris stebėjosi, kiek daug ligoniai parašo padėkų medicinos seselei Janinai.
„Dievas man davė ilgą amželį“, – sako J. Balčiauskienė, svarstydama, kad prie ilgo amžiaus prisidėjo ir jos puikus vyras, ir jos darbas ligoninėje. Ir šiandien ji medikų kabinetų durų nevarsto, gal tik norėtų, kad atmintis būtų tvirtesnė, galva nesisuktų. Džiaugiasi bendravimu su kaimynystėje gyvenančia kolege gydytoja Elena Mackevičiene, liūdi dėl toliau gyvenusios kaimynės medikės netekties, dėkoja, kad gyventi priimta nuomininkė Vida jai talkina tvarkyti visus namų ūkio reikalus, ir stebisi, kad sveikintojai tiek trumpai teužsibūna…

Stefanija Zairienė
Galima sakyti, kad Stefanija Zairienė gyvena geležinkelio stotyje, tik patekti į gyvenamuosius butus tenka per gretimas, o ne geležinkelio stoties duris.
Stefaniją Zairienę likimas į Šilutę atbloškė prieš daugiau nei keturis dešimtmečius. Prisipažįsta – nesidžiaugė. Gimusi ir augusi Rokiškio rajone, ten sukūrusi šeimą, sekė paskui vyrą, kurį dėl darbo perkėlė į Skuodą. Žemaitijos miestelyje apsigyveno Smetonos laikų statytame name.

Devyniasdešimtmetė Janina Balčiauskienė.

„Skuode žmonės buvo labai geri. Verkėme mes, verkė jie, kai turėjome išvažiuoti į Šilutę“, – pasakojo Stefanija.
Dirbusi siuvėja, vėliau – kasininke, sako, rasdavusi ir laiko, ir noro pavaikščioti po miškus. Nepatinka jai miesto šurmulys, nuo kurio pavargsta, o miške randa dvasios ramybę. Kartą bevaikščiodama užėjusi vilkę su vilkiukais. Mažuosius net paglosčiusi… Gal vilkė jautė, kad nelinki bloga, ir jos nelietė, nors Stefanijai buvo kilęs noras vieną mažylį parsinešti namo. Stefanija mena girdėjusi, kad vieną moterį ta pati vilkė apkandžiojo.
Miške matytus vaizdus Stefanija perkelia į savo kūrinius. Ji mezga, siuva, tapo, drožinėja, kuria medžio kompozicijas. Jos parodos keliavo po Lietuvą. Ir dabar jos pirštai paklūsta per langą matomiems vaizdams. Stefanija Zairienė – prieš daugelį metų pripažinta tautodailininkė.

Marija Baranauskienė
Per didžiąją metų šventę – šventąsias Kalėdas – per ankšti taps Marijos Baranauskienės namai. Pas ją susirinks vaikai, anūkai, proanūkiai, iš kito miesto galo atskubės jaunesnysis brolis, sesuo. Šventiškame šurmulyje bus dar kartą pasveikinta jubiliatė. Marijos veidą trumpam palies ir liūdesys, kad greta jos nėra vyro. Dar labiau susigraudins, kad nebėra linksmu būdu bei muzikavimu visus būrusio sūnaus Mykolo…

Marija Baranauskienė su savo vaikais: iš kairės – Laimutė, iš dešinės – Liuda ir Vladas.

Tačiau paskęsti liūdesyje ilgam jai neleis rūpestingoji dukra Liuda. Savo rankų darbo gardėsiais lepins kita dukra Laimutė. Stipria ranka palies mamos petį sūnus Vladas, pasukęs tuo pačiu keliu, kaip ir ji, kai dar prieš karą dirbo prekyboje. Prisimins, kaip karui prasidėjus visus prekybos kooperatyvo darbuotojus suvarė į vagoną, sumetė jų prekes ir išvežė į Vilnių, vėliau – dar toliau. Atsidūrė Krasnodare. Karas prabėgo dirbant svetur kombainininko padėjėja. Po karo į gimtinę Lazdijuose grįžti nebegalėjo, tad atvažiavo į ištuštėjusį Klaipėdos kraštą, kur jau buvo įsikūrę jos tėvai. Gyveno Rusnėje, vėliau – Šilutėje. Su vyru Kuzma susilaukė trijų vaikų. Šeimyninė laimė netruko ilgai. Likusi našle su trimis vaikais suprato, kad jai vienai teks vaikus maitinti ir rengti. Teko suktis kaip voverei uždarame rate. Tačiau likimas neleido palūžti. Sutikusi ištekėti už Kazimiero kartu susilaukė porelės.
„Buvo rojus, kai gavome šitą butą“, – sako Marijos dukra Liuda, nusprendusi gyventi kartu su mama, ja rūpintis, slaugyti. Sūnus Vladas prisimena, kad kitoje gatvės pusėje augo eglės, matyt, todėl gatvė buvo pavadinta šiuo vardu. Dukra Laimutė skuba mamą palepinti savo kepiniu. Ji džiaugiasi vilkėdama dar mamos nešiota puikios vilnelės suknele, kurią meistriškai persisiuvo. Negalėjo atvažiuoti sūnus Raimondas, garsėjantis kaip nagingas stalius.
Marija suskaičiuoja anūkus, jų – 12, proanūkių – 9. Diskutuoja, ar dabar vaikus auklėja taip pat, kaip auklėjo juos tėvai, skiepiję pareigingumą, atsakomybę. Pamena, kad mieste gyvenę tėvai visko turėdavo. Žiemai paruošdavo statines agurkų, kopūstų, grybų. Kelis kartus per metus skersdavo kiaulę, rūkydavo mėsą, darydavo dešrų. Dabar šypteli prisiminusi, kad per langą matydavo į kiną einančius draugus, o jai tėvų būdavo prisakyta rinkti bulves… Tėvams nedrįso prieštarauti.
Marija labai mėgsta gėles. Ilgą laiką ji dirbo šiltnamyje, pati jas augino, puoselėjo. Po darbo skubėdavo į sodą, kur taip pat netrūko žalumynų.
90-ojo gimtadienio proga Marijos Baranauskienės namai skendėjo gėlių puokštėse, kurios simbolizuoja vaikų ir vaikaičių meilę bei pagarbą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Ar pabrangs ugdymas Šilutės meno mokykloje?

Šilutės meno mokykla kreipėsi į Savivaldybę prašydama padidinti mokesčius už mokinių ugdymą šioje įstaigoje. Jau perengtas sprendimo projektas. Jį svarstys kitą savaitę Tarybos komitetuose, o galutinį žodį tars Savivaldybės taryba spalio pabaigoje vyksiančiame posėdyje.   Svarstoma, kad  meno mokyklos dailės, muzikos bei šokio skyriuose nuo lapkričio 1 d. galiotų tokio dydžio mokesčiai:   besimokantiems pagal dailės arba muzikos ankstyvojo ugdymo programą – 16 Eur;   besimokantiems dailės ir šokio skyriuose pagal pradinio arba pagrindinio ugdymo programas – 16 Eur;  

Taip pat skaitykite