Ilgą gyvenimo kelią bežingsniuojant

Niūrus darganotas ruduo nebaugina šilutiškių Janinos Balčiauskienės, Marijos Baranauskienės, Stefanijos Zairienės, kurioms šis lapkritis buvo jau 90-asis. Šia proga jubiliates pasveikino ne tik artimieji, bet ir gražią tradiciją puoselėjanti Šilutės rajono savivaldybė ir Šilutės seniūnija.

Visos trys jubiliatės, gimusios ir augusios Didžiojoje Lietuvoje, į mūsų kraštą atvyko po karo, kai savo namus priversti palikti vietiniai gyventojai emigravo į Vakarus.
Jubiliačių veiduose šviečia šypsenos, kurios neišduoda gyvenime patirto vargo ir rūpesčių, alinančio darbo, nemigo naktų prie sergančių vaikų. Jas sieja dar viena gija – visos jos garbų jubiliejų pasitinka jau netekusios savo vyrų.

Devyniasdešimtmetė Janina Balčiauskienė.

Janina Balčiauskienė
Šilutiškė Janina Balčiauskienė apie savo vyrą – šviesaus atminimo Julių Balčiauską, žinomą ne tik šilutiškiams sodininką, dekoratyvinių medelių augintoją, Bitėnų kapinaičių puoselėtoją, „Sidabrinės nendrės“ laureatą, santūrų ir atsidavusį žmonėms – kalba nesustodama: „Jis buvo idealas“.
Nors jubiliatė skundžiasi atmintimi, bet puikiai prisimena pirmuosius metus Šilutėje. Kaišiadoriškė, baigusi medicinos seselių mokyklą Vilniuje, atvyko pagal paskyrimą dirbti Šilutėje. Gyveno kitapus ligoninės mediniame dviaukštyje, kur šiandien yra įsikūrusi vaistinė. Su būsimuoju vyru ją supažindino bendradarbis ūkvedys Černiauskas, kuris stebėjosi, kiek daug ligoniai parašo padėkų medicinos seselei Janinai.
„Dievas man davė ilgą amželį“, – sako J. Balčiauskienė, svarstydama, kad prie ilgo amžiaus prisidėjo ir jos puikus vyras, ir jos darbas ligoninėje. Ir šiandien ji medikų kabinetų durų nevarsto, gal tik norėtų, kad atmintis būtų tvirtesnė, galva nesisuktų. Džiaugiasi bendravimu su kaimynystėje gyvenančia kolege gydytoja Elena Mackevičiene, liūdi dėl toliau gyvenusios kaimynės medikės netekties, dėkoja, kad gyventi priimta nuomininkė Vida jai talkina tvarkyti visus namų ūkio reikalus, ir stebisi, kad sveikintojai tiek trumpai teužsibūna…

Stefanija Zairienė
Galima sakyti, kad Stefanija Zairienė gyvena geležinkelio stotyje, tik patekti į gyvenamuosius butus tenka per gretimas, o ne geležinkelio stoties duris.
Stefaniją Zairienę likimas į Šilutę atbloškė prieš daugiau nei keturis dešimtmečius. Prisipažįsta – nesidžiaugė. Gimusi ir augusi Rokiškio rajone, ten sukūrusi šeimą, sekė paskui vyrą, kurį dėl darbo perkėlė į Skuodą. Žemaitijos miestelyje apsigyveno Smetonos laikų statytame name.

Devyniasdešimtmetė Janina Balčiauskienė.

„Skuode žmonės buvo labai geri. Verkėme mes, verkė jie, kai turėjome išvažiuoti į Šilutę“, – pasakojo Stefanija.
Dirbusi siuvėja, vėliau – kasininke, sako, rasdavusi ir laiko, ir noro pavaikščioti po miškus. Nepatinka jai miesto šurmulys, nuo kurio pavargsta, o miške randa dvasios ramybę. Kartą bevaikščiodama užėjusi vilkę su vilkiukais. Mažuosius net paglosčiusi… Gal vilkė jautė, kad nelinki bloga, ir jos nelietė, nors Stefanijai buvo kilęs noras vieną mažylį parsinešti namo. Stefanija mena girdėjusi, kad vieną moterį ta pati vilkė apkandžiojo.
Miške matytus vaizdus Stefanija perkelia į savo kūrinius. Ji mezga, siuva, tapo, drožinėja, kuria medžio kompozicijas. Jos parodos keliavo po Lietuvą. Ir dabar jos pirštai paklūsta per langą matomiems vaizdams. Stefanija Zairienė – prieš daugelį metų pripažinta tautodailininkė.

Marija Baranauskienė
Per didžiąją metų šventę – šventąsias Kalėdas – per ankšti taps Marijos Baranauskienės namai. Pas ją susirinks vaikai, anūkai, proanūkiai, iš kito miesto galo atskubės jaunesnysis brolis, sesuo. Šventiškame šurmulyje bus dar kartą pasveikinta jubiliatė. Marijos veidą trumpam palies ir liūdesys, kad greta jos nėra vyro. Dar labiau susigraudins, kad nebėra linksmu būdu bei muzikavimu visus būrusio sūnaus Mykolo…

Marija Baranauskienė su savo vaikais: iš kairės – Laimutė, iš dešinės – Liuda ir Vladas.

Tačiau paskęsti liūdesyje ilgam jai neleis rūpestingoji dukra Liuda. Savo rankų darbo gardėsiais lepins kita dukra Laimutė. Stipria ranka palies mamos petį sūnus Vladas, pasukęs tuo pačiu keliu, kaip ir ji, kai dar prieš karą dirbo prekyboje. Prisimins, kaip karui prasidėjus visus prekybos kooperatyvo darbuotojus suvarė į vagoną, sumetė jų prekes ir išvežė į Vilnių, vėliau – dar toliau. Atsidūrė Krasnodare. Karas prabėgo dirbant svetur kombainininko padėjėja. Po karo į gimtinę Lazdijuose grįžti nebegalėjo, tad atvažiavo į ištuštėjusį Klaipėdos kraštą, kur jau buvo įsikūrę jos tėvai. Gyveno Rusnėje, vėliau – Šilutėje. Su vyru Kuzma susilaukė trijų vaikų. Šeimyninė laimė netruko ilgai. Likusi našle su trimis vaikais suprato, kad jai vienai teks vaikus maitinti ir rengti. Teko suktis kaip voverei uždarame rate. Tačiau likimas neleido palūžti. Sutikusi ištekėti už Kazimiero kartu susilaukė porelės.
„Buvo rojus, kai gavome šitą butą“, – sako Marijos dukra Liuda, nusprendusi gyventi kartu su mama, ja rūpintis, slaugyti. Sūnus Vladas prisimena, kad kitoje gatvės pusėje augo eglės, matyt, todėl gatvė buvo pavadinta šiuo vardu. Dukra Laimutė skuba mamą palepinti savo kepiniu. Ji džiaugiasi vilkėdama dar mamos nešiota puikios vilnelės suknele, kurią meistriškai persisiuvo. Negalėjo atvažiuoti sūnus Raimondas, garsėjantis kaip nagingas stalius.
Marija suskaičiuoja anūkus, jų – 12, proanūkių – 9. Diskutuoja, ar dabar vaikus auklėja taip pat, kaip auklėjo juos tėvai, skiepiję pareigingumą, atsakomybę. Pamena, kad mieste gyvenę tėvai visko turėdavo. Žiemai paruošdavo statines agurkų, kopūstų, grybų. Kelis kartus per metus skersdavo kiaulę, rūkydavo mėsą, darydavo dešrų. Dabar šypteli prisiminusi, kad per langą matydavo į kiną einančius draugus, o jai tėvų būdavo prisakyta rinkti bulves… Tėvams nedrįso prieštarauti.
Marija labai mėgsta gėles. Ilgą laiką ji dirbo šiltnamyje, pati jas augino, puoselėjo. Po darbo skubėdavo į sodą, kur taip pat netrūko žalumynų.
90-ojo gimtadienio proga Marijos Baranauskienės namai skendėjo gėlių puokštėse, kurios simbolizuoja vaikų ir vaikaičių meilę bei pagarbą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite