Ilgą gyvenimo kelią bežingsniuojant

Niūrus darganotas ruduo nebaugina šilutiškių Janinos Balčiauskienės, Marijos Baranauskienės, Stefanijos Zairienės, kurioms šis lapkritis buvo jau 90-asis. Šia proga jubiliates pasveikino ne tik artimieji, bet ir gražią tradiciją puoselėjanti Šilutės rajono savivaldybė ir Šilutės seniūnija.

Visos trys jubiliatės, gimusios ir augusios Didžiojoje Lietuvoje, į mūsų kraštą atvyko po karo, kai savo namus priversti palikti vietiniai gyventojai emigravo į Vakarus.
Jubiliačių veiduose šviečia šypsenos, kurios neišduoda gyvenime patirto vargo ir rūpesčių, alinančio darbo, nemigo naktų prie sergančių vaikų. Jas sieja dar viena gija – visos jos garbų jubiliejų pasitinka jau netekusios savo vyrų.

Devyniasdešimtmetė Janina Balčiauskienė.

Janina Balčiauskienė
Šilutiškė Janina Balčiauskienė apie savo vyrą – šviesaus atminimo Julių Balčiauską, žinomą ne tik šilutiškiams sodininką, dekoratyvinių medelių augintoją, Bitėnų kapinaičių puoselėtoją, „Sidabrinės nendrės“ laureatą, santūrų ir atsidavusį žmonėms – kalba nesustodama: „Jis buvo idealas“.
Nors jubiliatė skundžiasi atmintimi, bet puikiai prisimena pirmuosius metus Šilutėje. Kaišiadoriškė, baigusi medicinos seselių mokyklą Vilniuje, atvyko pagal paskyrimą dirbti Šilutėje. Gyveno kitapus ligoninės mediniame dviaukštyje, kur šiandien yra įsikūrusi vaistinė. Su būsimuoju vyru ją supažindino bendradarbis ūkvedys Černiauskas, kuris stebėjosi, kiek daug ligoniai parašo padėkų medicinos seselei Janinai.
„Dievas man davė ilgą amželį“, – sako J. Balčiauskienė, svarstydama, kad prie ilgo amžiaus prisidėjo ir jos puikus vyras, ir jos darbas ligoninėje. Ir šiandien ji medikų kabinetų durų nevarsto, gal tik norėtų, kad atmintis būtų tvirtesnė, galva nesisuktų. Džiaugiasi bendravimu su kaimynystėje gyvenančia kolege gydytoja Elena Mackevičiene, liūdi dėl toliau gyvenusios kaimynės medikės netekties, dėkoja, kad gyventi priimta nuomininkė Vida jai talkina tvarkyti visus namų ūkio reikalus, ir stebisi, kad sveikintojai tiek trumpai teužsibūna…

Stefanija Zairienė
Galima sakyti, kad Stefanija Zairienė gyvena geležinkelio stotyje, tik patekti į gyvenamuosius butus tenka per gretimas, o ne geležinkelio stoties duris.
Stefaniją Zairienę likimas į Šilutę atbloškė prieš daugiau nei keturis dešimtmečius. Prisipažįsta – nesidžiaugė. Gimusi ir augusi Rokiškio rajone, ten sukūrusi šeimą, sekė paskui vyrą, kurį dėl darbo perkėlė į Skuodą. Žemaitijos miestelyje apsigyveno Smetonos laikų statytame name.

Devyniasdešimtmetė Janina Balčiauskienė.

„Skuode žmonės buvo labai geri. Verkėme mes, verkė jie, kai turėjome išvažiuoti į Šilutę“, – pasakojo Stefanija.
Dirbusi siuvėja, vėliau – kasininke, sako, rasdavusi ir laiko, ir noro pavaikščioti po miškus. Nepatinka jai miesto šurmulys, nuo kurio pavargsta, o miške randa dvasios ramybę. Kartą bevaikščiodama užėjusi vilkę su vilkiukais. Mažuosius net paglosčiusi… Gal vilkė jautė, kad nelinki bloga, ir jos nelietė, nors Stefanijai buvo kilęs noras vieną mažylį parsinešti namo. Stefanija mena girdėjusi, kad vieną moterį ta pati vilkė apkandžiojo.
Miške matytus vaizdus Stefanija perkelia į savo kūrinius. Ji mezga, siuva, tapo, drožinėja, kuria medžio kompozicijas. Jos parodos keliavo po Lietuvą. Ir dabar jos pirštai paklūsta per langą matomiems vaizdams. Stefanija Zairienė – prieš daugelį metų pripažinta tautodailininkė.

Marija Baranauskienė
Per didžiąją metų šventę – šventąsias Kalėdas – per ankšti taps Marijos Baranauskienės namai. Pas ją susirinks vaikai, anūkai, proanūkiai, iš kito miesto galo atskubės jaunesnysis brolis, sesuo. Šventiškame šurmulyje bus dar kartą pasveikinta jubiliatė. Marijos veidą trumpam palies ir liūdesys, kad greta jos nėra vyro. Dar labiau susigraudins, kad nebėra linksmu būdu bei muzikavimu visus būrusio sūnaus Mykolo…

Marija Baranauskienė su savo vaikais: iš kairės – Laimutė, iš dešinės – Liuda ir Vladas.

Tačiau paskęsti liūdesyje ilgam jai neleis rūpestingoji dukra Liuda. Savo rankų darbo gardėsiais lepins kita dukra Laimutė. Stipria ranka palies mamos petį sūnus Vladas, pasukęs tuo pačiu keliu, kaip ir ji, kai dar prieš karą dirbo prekyboje. Prisimins, kaip karui prasidėjus visus prekybos kooperatyvo darbuotojus suvarė į vagoną, sumetė jų prekes ir išvežė į Vilnių, vėliau – dar toliau. Atsidūrė Krasnodare. Karas prabėgo dirbant svetur kombainininko padėjėja. Po karo į gimtinę Lazdijuose grįžti nebegalėjo, tad atvažiavo į ištuštėjusį Klaipėdos kraštą, kur jau buvo įsikūrę jos tėvai. Gyveno Rusnėje, vėliau – Šilutėje. Su vyru Kuzma susilaukė trijų vaikų. Šeimyninė laimė netruko ilgai. Likusi našle su trimis vaikais suprato, kad jai vienai teks vaikus maitinti ir rengti. Teko suktis kaip voverei uždarame rate. Tačiau likimas neleido palūžti. Sutikusi ištekėti už Kazimiero kartu susilaukė porelės.
„Buvo rojus, kai gavome šitą butą“, – sako Marijos dukra Liuda, nusprendusi gyventi kartu su mama, ja rūpintis, slaugyti. Sūnus Vladas prisimena, kad kitoje gatvės pusėje augo eglės, matyt, todėl gatvė buvo pavadinta šiuo vardu. Dukra Laimutė skuba mamą palepinti savo kepiniu. Ji džiaugiasi vilkėdama dar mamos nešiota puikios vilnelės suknele, kurią meistriškai persisiuvo. Negalėjo atvažiuoti sūnus Raimondas, garsėjantis kaip nagingas stalius.
Marija suskaičiuoja anūkus, jų – 12, proanūkių – 9. Diskutuoja, ar dabar vaikus auklėja taip pat, kaip auklėjo juos tėvai, skiepiję pareigingumą, atsakomybę. Pamena, kad mieste gyvenę tėvai visko turėdavo. Žiemai paruošdavo statines agurkų, kopūstų, grybų. Kelis kartus per metus skersdavo kiaulę, rūkydavo mėsą, darydavo dešrų. Dabar šypteli prisiminusi, kad per langą matydavo į kiną einančius draugus, o jai tėvų būdavo prisakyta rinkti bulves… Tėvams nedrįso prieštarauti.
Marija labai mėgsta gėles. Ilgą laiką ji dirbo šiltnamyje, pati jas augino, puoselėjo. Po darbo skubėdavo į sodą, kur taip pat netrūko žalumynų.
90-ojo gimtadienio proga Marijos Baranauskienės namai skendėjo gėlių puokštėse, kurios simbolizuoja vaikų ir vaikaičių meilę bei pagarbą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite