Ilgą gyvenimo kelią bežingsniuojant

Niūrus darganotas ruduo nebaugina šilutiškių Janinos Balčiauskienės, Marijos Baranauskienės, Stefanijos Zairienės, kurioms šis lapkritis buvo jau 90-asis. Šia proga jubiliates pasveikino ne tik artimieji, bet ir gražią tradiciją puoselėjanti Šilutės rajono savivaldybė ir Šilutės seniūnija.

Visos trys jubiliatės, gimusios ir augusios Didžiojoje Lietuvoje, į mūsų kraštą atvyko po karo, kai savo namus priversti palikti vietiniai gyventojai emigravo į Vakarus.
Jubiliačių veiduose šviečia šypsenos, kurios neišduoda gyvenime patirto vargo ir rūpesčių, alinančio darbo, nemigo naktų prie sergančių vaikų. Jas sieja dar viena gija – visos jos garbų jubiliejų pasitinka jau netekusios savo vyrų.

Devyniasdešimtmetė Janina Balčiauskienė.

Janina Balčiauskienė
Šilutiškė Janina Balčiauskienė apie savo vyrą – šviesaus atminimo Julių Balčiauską, žinomą ne tik šilutiškiams sodininką, dekoratyvinių medelių augintoją, Bitėnų kapinaičių puoselėtoją, „Sidabrinės nendrės“ laureatą, santūrų ir atsidavusį žmonėms – kalba nesustodama: „Jis buvo idealas“.
Nors jubiliatė skundžiasi atmintimi, bet puikiai prisimena pirmuosius metus Šilutėje. Kaišiadoriškė, baigusi medicinos seselių mokyklą Vilniuje, atvyko pagal paskyrimą dirbti Šilutėje. Gyveno kitapus ligoninės mediniame dviaukštyje, kur šiandien yra įsikūrusi vaistinė. Su būsimuoju vyru ją supažindino bendradarbis ūkvedys Černiauskas, kuris stebėjosi, kiek daug ligoniai parašo padėkų medicinos seselei Janinai.
„Dievas man davė ilgą amželį“, – sako J. Balčiauskienė, svarstydama, kad prie ilgo amžiaus prisidėjo ir jos puikus vyras, ir jos darbas ligoninėje. Ir šiandien ji medikų kabinetų durų nevarsto, gal tik norėtų, kad atmintis būtų tvirtesnė, galva nesisuktų. Džiaugiasi bendravimu su kaimynystėje gyvenančia kolege gydytoja Elena Mackevičiene, liūdi dėl toliau gyvenusios kaimynės medikės netekties, dėkoja, kad gyventi priimta nuomininkė Vida jai talkina tvarkyti visus namų ūkio reikalus, ir stebisi, kad sveikintojai tiek trumpai teužsibūna…

Stefanija Zairienė
Galima sakyti, kad Stefanija Zairienė gyvena geležinkelio stotyje, tik patekti į gyvenamuosius butus tenka per gretimas, o ne geležinkelio stoties duris.
Stefaniją Zairienę likimas į Šilutę atbloškė prieš daugiau nei keturis dešimtmečius. Prisipažįsta – nesidžiaugė. Gimusi ir augusi Rokiškio rajone, ten sukūrusi šeimą, sekė paskui vyrą, kurį dėl darbo perkėlė į Skuodą. Žemaitijos miestelyje apsigyveno Smetonos laikų statytame name.

Devyniasdešimtmetė Janina Balčiauskienė.

„Skuode žmonės buvo labai geri. Verkėme mes, verkė jie, kai turėjome išvažiuoti į Šilutę“, – pasakojo Stefanija.
Dirbusi siuvėja, vėliau – kasininke, sako, rasdavusi ir laiko, ir noro pavaikščioti po miškus. Nepatinka jai miesto šurmulys, nuo kurio pavargsta, o miške randa dvasios ramybę. Kartą bevaikščiodama užėjusi vilkę su vilkiukais. Mažuosius net paglosčiusi… Gal vilkė jautė, kad nelinki bloga, ir jos nelietė, nors Stefanijai buvo kilęs noras vieną mažylį parsinešti namo. Stefanija mena girdėjusi, kad vieną moterį ta pati vilkė apkandžiojo.
Miške matytus vaizdus Stefanija perkelia į savo kūrinius. Ji mezga, siuva, tapo, drožinėja, kuria medžio kompozicijas. Jos parodos keliavo po Lietuvą. Ir dabar jos pirštai paklūsta per langą matomiems vaizdams. Stefanija Zairienė – prieš daugelį metų pripažinta tautodailininkė.

Marija Baranauskienė
Per didžiąją metų šventę – šventąsias Kalėdas – per ankšti taps Marijos Baranauskienės namai. Pas ją susirinks vaikai, anūkai, proanūkiai, iš kito miesto galo atskubės jaunesnysis brolis, sesuo. Šventiškame šurmulyje bus dar kartą pasveikinta jubiliatė. Marijos veidą trumpam palies ir liūdesys, kad greta jos nėra vyro. Dar labiau susigraudins, kad nebėra linksmu būdu bei muzikavimu visus būrusio sūnaus Mykolo…

Marija Baranauskienė su savo vaikais: iš kairės – Laimutė, iš dešinės – Liuda ir Vladas.

Tačiau paskęsti liūdesyje ilgam jai neleis rūpestingoji dukra Liuda. Savo rankų darbo gardėsiais lepins kita dukra Laimutė. Stipria ranka palies mamos petį sūnus Vladas, pasukęs tuo pačiu keliu, kaip ir ji, kai dar prieš karą dirbo prekyboje. Prisimins, kaip karui prasidėjus visus prekybos kooperatyvo darbuotojus suvarė į vagoną, sumetė jų prekes ir išvežė į Vilnių, vėliau – dar toliau. Atsidūrė Krasnodare. Karas prabėgo dirbant svetur kombainininko padėjėja. Po karo į gimtinę Lazdijuose grįžti nebegalėjo, tad atvažiavo į ištuštėjusį Klaipėdos kraštą, kur jau buvo įsikūrę jos tėvai. Gyveno Rusnėje, vėliau – Šilutėje. Su vyru Kuzma susilaukė trijų vaikų. Šeimyninė laimė netruko ilgai. Likusi našle su trimis vaikais suprato, kad jai vienai teks vaikus maitinti ir rengti. Teko suktis kaip voverei uždarame rate. Tačiau likimas neleido palūžti. Sutikusi ištekėti už Kazimiero kartu susilaukė porelės.
„Buvo rojus, kai gavome šitą butą“, – sako Marijos dukra Liuda, nusprendusi gyventi kartu su mama, ja rūpintis, slaugyti. Sūnus Vladas prisimena, kad kitoje gatvės pusėje augo eglės, matyt, todėl gatvė buvo pavadinta šiuo vardu. Dukra Laimutė skuba mamą palepinti savo kepiniu. Ji džiaugiasi vilkėdama dar mamos nešiota puikios vilnelės suknele, kurią meistriškai persisiuvo. Negalėjo atvažiuoti sūnus Raimondas, garsėjantis kaip nagingas stalius.
Marija suskaičiuoja anūkus, jų – 12, proanūkių – 9. Diskutuoja, ar dabar vaikus auklėja taip pat, kaip auklėjo juos tėvai, skiepiję pareigingumą, atsakomybę. Pamena, kad mieste gyvenę tėvai visko turėdavo. Žiemai paruošdavo statines agurkų, kopūstų, grybų. Kelis kartus per metus skersdavo kiaulę, rūkydavo mėsą, darydavo dešrų. Dabar šypteli prisiminusi, kad per langą matydavo į kiną einančius draugus, o jai tėvų būdavo prisakyta rinkti bulves… Tėvams nedrįso prieštarauti.
Marija labai mėgsta gėles. Ilgą laiką ji dirbo šiltnamyje, pati jas augino, puoselėjo. Po darbo skubėdavo į sodą, kur taip pat netrūko žalumynų.
90-ojo gimtadienio proga Marijos Baranauskienės namai skendėjo gėlių puokštėse, kurios simbolizuoja vaikų ir vaikaičių meilę bei pagarbą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 34

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite