Įgėlė gyvatė. Kaip elgtis?

Ar susimąstome, kad pasivaikščiojimai miške ar tankesnėje žolėje, jeigu tinkamai nežiūrėsime po kojomis, gali baigtis liūdnai – susidūrimu su gyvate. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner pataria, ką daryti, jei akistatos vis dėlto neišvengėte, bei įspėja, kokių veiksmų šiukštu vengti.

Uogų ir grybų sezonas jau ne už kalnų – kaip patartumėt apsiauti einant į mišką?

Kaip rodo praktika, dažniausiai gyvatės žmonėms įkanda į kojas, todėl visiems, planuojantiems keliauti grybauti ar uogauti į drėgnus miškus, raistus, taip pat susiruošusiems į žvejybą ten, kur pakrantės ar paežerės labiau apaugusios, visų pirma, patariame apsiauti guminius aulinius batus.

Taip pat nemažai pacientų susidūrimo su gyvatėmis neišvengia soduose ar daržuose ravėdami tankesnę žolę, todėl, jeigu po tokių darbų pajutote skausmą ar dilgčiojimą rankose, nors gyvatės ir nepastebėjote, reikėtų gerai apsižiūrėti.

Tai gali atsitikti taip, kad žmogus įkandimo ir nepajus? Kokie požymiai rodo, kad įkando gyvatė?

Žmogus įkandimą dažniausiai pajunta, tačiau gali nepamatyti, kas jam įkando. Vis dėlto, gyvatės įkandimas vizualiai yra itin specifiškas, t. y., paliekamos dvi įkandimo žymės, kurių su jokio kito gyvio įkandimu nesupainiosi.

Todėl, jei plika akimi pastebėjote nedideliu atstumu vieną nuo kito išsidėsčiusius taškelius – dantų žymes – tai pirmasis požymis, kad susidūrėte su gyvate. Šiek tiek vėliau pradeda ryškėti ir kiti simptomai – vieta, kur matomi taškeliai, pradeda skaudėti, raudonuoti, tinti, sutrinka galūnės funkcija.

Noriu pabrėžti, kad konkretūs pojūčiai priklauso nuo keleto svarbių faktorių – nuo nuodų koncentracijos, nes gali atsitikti taip, kad ta pati gyvatė per dieną gėlė keletą kartų, o su kiekvienu kartu nuodų koncentracija mažėja, taip pat nuo įkandimo vietos ir paties paciento būklės. Jeigu žmogus, kuriam gyvatė įkando, vaikas ar senyvo amžiaus, toks įkandimas jam gali sukelti rimtesnių pasekmių.

Kokia pirmoji pagalba?

Dažniausiai gyvačių įkandimus pirmiausia lydi panika, nerimas ir išgąstis. Todėl primygtinai siūlau tokioje situacijoje prisiminti, jog Lietuvoje nuo vienintelės nuodingos gyvatės – paprastosios angies – įkandimo iki šiol nemirė nė vienas žmogus. Nusiraminus ir, jeigu yra galimybė imobilizavus galūnę, būtina vykti į gydymo įstaigą, kur bus suteikta kvalifikuota pagalba. Optimalus laikas, per kurį reikėtų ją pasiekti – 1 valanda.

Dažnai girdime, kad reikia iščiulpti nuodus ar galūnę suveržti skarele, raiščiu. Ar tikrai?

Raginu visus užmiršti šiuos įsisenėjusius mitus, kurie, jeigu bus taikomi, ne tik nepalengvins žmogaus būklės, bet gali ją net pabloginti. Taigi, jokiu būdu nereikėtų bandyti iščiulpti nuodų ar prapjauti įkandimo vietos. Taip pat nepatariama užveržti galūnės, į kurią buvo įkasta. Be to, ne retai žmonės sugalvoja „prideginti“ žaizdą spiritu ar liepsna – to griežtai reikėtų vengti.

Taip pat darbo praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai pacientai, kuriems įkando gyvatė, į ligoninę kartu atsiveža ir sugautą „nusikaltusią“ gyvatę. Primygtinai prašome žmonių tokių veiksmų nesiimti ir negaišti laiko, kuris turėtų būti skirtas žmogui gabenti į gydymo įstaigą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu