Įdomūs faktai apie Juokų ir melagių dieną

Kaip apgavote, prajuokinote savo artimuosius, draugus ir kolegas balandžio 1-ąją?

Dažniausiai žmonės apsigauna, kai kas nors rimti veidu aiškina, kad kažkuo išsitepėte, kažką suplėšėte ir pan. Bendradarbiai vieni kitus apgaudinėja sukeisdami kompiuterio klaviatūros mygtukų reikšmes arba uždengdami pelės rutuliuką, kad, atėję į darbą, jie negalėtų pajudinti pelės žymeklio. Kiti sugalvoja originalesnių pokštų ir apgauna net visko mačiusius. Nekalti pokštai praskaidrina dieną, priverčia dažniau nusišypsoti ir nusijuokti. O šypsena ir juokas – tai galinga jėga, daranti stebuklus.

 

17 įdomių faktų apie Juokų ir melagių dieną:

Juokų arba melagių diena balandžio 1-ąją švenčiama nuo XIX amžiaus Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje. Kad ir kokia ji būtų populiari ir visų mėgstama, nė vienoje šalyje Melagių diena nėra paskelbta valstybine švente. Ši diena minima, krečiant linksmus pokštus, daug juokaujant ir bandant nepiktai apgauti vienas kitą.

Niekas tiksliai nežino, kada tiksliai pradėta švęsti balandžio 1-oji. Vienoje populiariausių teorijų teigiama, kad Melagių diena atsirado, įvykdžius prancūzų kalendoriaus reformą XVI amžiuje. 1564 m. Prancūzija reformavo savo kalendorių ir naujų metų pradžia paskelbė sausio 1-ąją, o ne kovo pabaigą, kaip anksčiau. Tačiau ne visi žmonės suspėdavo su pokyčiais, kiti ir specialiai laikėsi senų įpročių ir šventė Naujuosius metus nuo kovo 25 iki balandžio 1 dienos. Tad iš jų nevengta pasijuokti ir pasišaipyti.

Pokštininkai paslapčia priklijuodavo kitiems žmonėms ant nugarų popierinę žuvį. Tokie pažymėtieji buvo vadinami balandžio žuvimis (pranc. Poisson d‘Avril).

Chaucerio apsakymų rinkinyje „Kenterberio pasakojimai“ (1392 m.) buvo pirmą kartą aprašyti balandžio pirmosios pokštai ir kvailystės.

JAV juokauti ir meluoti galima visą dieną, tačiau kitose šalyse – tik iki vidurdienio.

Kai kurie žmonės skiria daug pinigų ir laiko, planuodami įspūdingus pokštus.

Balandžio 1-oji taip pat yra Valgomos knygos diena, skirta prisiminti pasaulyje garsaus prancūzų gastronomo ir rašytojo Jean – Anthelme Brillat – Savarino (1755 – 1826) gimimo dieną.

Nuo 2004 metų anglakalbėse šalyse balandžio pirmąją pradėta minėta iškastinio kuro melagių diena, per kurią organizuojamos demonstracijos prieš iškastinio kuro naudojimą kaip energijos šaltinį. Anglų kalba iškastinio kuro diena ir melagių diena skamba labai panašiai: „Fossil Fuels Day“ ir „Fools‘ Day“.

Senovės Romoje balandžio pirmąją buvo švenčiama meilės deivei Venerai skirta šventė Veneralija.

1698 metais balandžio 1-ąją daugelis patikėjo ir nuėjo į Londono Tauerį pasižiūrėti, kaip prausiasi liūtai.

Balandžio pirmąją įsikūrė tokios didelės JAV bendrovės kaip kramtomosios gumos gamintoja „Wrigley“ (1891 m.) bei elektroninių prekių korporacija „Apple Inc“ (1976 m.).

Britų dainininkė Susan Boyle, 2009 m. išgarsėjusi  Britanijos talentų šou ir pelniusi antrąją vietą, yra gimusi balandžio 1 d.

1889 metų balandžio 1 d. pirma puikiai veikianti indų plovyklė atsirado prekybos vietose Čikagoje (JAV). Jos kūrėja Josephine Cochran teigė, kad plovyklė plauna indus greičiau negu jos tarnai.

Linksmas balandžio pirmosios pokštas su žuvytėmis. Įsivaizduokite, kaip nustebs žmogus, pravėręs savo darbo stalčių ir pamatęs jame plaukiojančią auksinę žuvelę? Kaip tai padaryti? Išimti visus daiktus iš stalčiaus ir iškloti storesne plastikine plėvele, pripilti vandens ir įleisti žuvelę. Uždaryti stalčių ir laukti, kol ateis kolega. Tuomet stebėti jo reakciją, kai jis atidarys stalčių ir išvys vietoj svarbių dokumentų plaukiojančią žuvį.

„Ar girdi kažką?“, „Ne, aš nieko negirdžiu“, „Esi tuo įsitikinęs?“, „Taip, tikrai“.  Meluojate! Jūs girdite – groja radijas. Jūs tai žinote, nes jūs taip ir padarėte. Kaip tai padaryti? Susirasti mažą radiją ir nustatyti tyliai radijo stotį, kuri erzina jūsų kolegą. Tada atsargiai išimti plytelę iš lubų virš bendradarbio stalo. Paslėpti radiją ir vėl įstatyti plytelę į savo vietą. Tada svarbiausia neigti, kad ką nors girdite, kad kitas žmogus apsigautų.

Į indą, kuriama paprastai laikomas vanduo, galima pripilti ne vandens, o kito skaidraus, gaiviojo gėrimo. Daugelis tikriausiai maloniai nustebs, pajutę, kad vanduo tapo malonesnio ir saldesnio skonio.

Žiaurokas, juodas pokštas, bet, jei žinote, kad tas, kuris taps šio pokšto auka turi gerą humoro jausmą ir stiprius nervus, galite pabandyti taip pajuokauti. Pasiūlykite pasivaišinti kremu perteptais sausainiais. Tačiau vietoj kremo naudokite baltos spalvos mėtinę dantų pastą.

Parengta iš žurnalo „Prie kavos“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite