Įamžinama seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje

2023 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „Šv. Jokūbo festivalis Švėkšnoje: seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje“. Projekto tikslas – įamžinti vienuolės Antaninos Žemgulytės-Bonitos bei seserų elzbietiečių veiklą Lietuvoje ir Švėkšnoje.

Po Pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos augti vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės.

1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu, atvyko pirmosios Šv. Elzbietos kongregacijos vienuolės. Seserys buvo pramintos „pilkosiomis seserimis“ dėl savo aprangos, kurią dėvėjo pirmosios vienuolės elzbietietės.

Elzbietiečių įkurdinimu Kaune rūpinosi Sofija Smetonienė kartu su neseniai atvykusiais vokiečiais jėzuitais. 1924 m. birželio mėn. įvyko kunigo Jono Kipo, generolo Vlado Nagevičiaus, Sofijos Smetonienės ir karo ligoninės viršininko, iš Švėkšnos valsčiaus kilusio plk. Kazio Oželio pasitarimas dėl seserų darbo šioje ligoninėje.

Iki 1924 m. lietuvaičių seserų Šv. Elzbietos kongregacijoje nebuvo. Vienuolėms įsikūrus Kaune, į Karaliaučiaus noviciatą išsiųstos pirmosios kandidatės. O atvykusios elzbietietės Kaune laikinai apsistojo pas benediktines, privačiai slaugė ligonius, rūpinosi vargšais. Vėliau elzbietietės kurėsi ir kituose miestuose: nuo 1929 m. – Švėkšnoje, 1935 m. pradėjo veiklą Jurbarke, našlaičių prieglaudai Šilutėje taip pat vadovavo vienuolės elzbietietės.

Elzbietietės išgarsėjo Švėkšnoje pradėjusios statyti ligoninę-vienuolyną (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), kuris išlikęs iki šių dienų. Šiame pastate dabar veikia VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės Psichiatrijos klinika (buvusi Švėkšnos ligoninė). Siekdami įprasminti vienuolių veiklą ir ligoninės statybą ant istorinio Švėkšnos ligoninės pastato sienos bus pritvirtinta atminimo lenta. Gruodžio 10 d., 12 val. Švėkšnos bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišos už seseris elzbietietes, 13.30 val. vyks atminimo lentos šventinimo iškilmės.

Baigiamasis projekto renginys vyks 2023 m. gruodžio 10 d., 14.00 val. Švėkšnos ligoninės salėje. Renginio metu bus pristatyta kilnojamoji parodą „Seserys elzbietietės Lietuvoje: Bonitos veikla Švėkšnoje“, pasakojanti apie Antaninos Žemgulytės – sesers Bonitos –gyvenimą ir elzbietiečių veiklą bei trumpametražis dokumentinis filmas apie vienuolių elzbietiečių kūrimąsi Lietuvoje ir jų veiklą Švėkšnoje.

 

Platesnė informacija: monika.zasytiene@gmail.com, tel. 8 657 57 152.

Organizatorius: Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija.

Projektą finansuoja: Kultūros paveldo departamentas ir Šilutės r. savivaldybė.

 

Projekto partneriai:

  • Šv. Elzbietos seserų kongregacija Lietuvoje.
  • KUL filialo „Jūrininkų ligoninė“ Psichiatrijos klinika.
  • Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo parapija.
  • Režisierius Nerijus Brokas.

Informaciją pateikė muziejininkė ir projekto vadovė Monika Žąsytienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite