Į žygį – Lietuvos valstybės 100-mečio garbei!

Rugsėjo 8 d., penktadienį, pirmą kartą Šilutės rajone prasideda savaitę truksianti Lietuvos nepriklausomybės akto (kopijos) kelionė per visas vienuolika Šilutės r. savivaldybės seniūnijų. Žygis skirtas Lietuvos valstybės 100-mečiui, kuris bus minimas ateinančią Vasario 16 d.

Žygeiviai per seniūnijas gabens šį specialiai žygiui padarytą įrėmintą Nepriklausomybės akto kopiją, kurią vainikuoja Lietuvos valstybės, Šilutės ir 10 seniūnijų herbai, Šilutės rajono mero Vytauto Laurinaičio ir Savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio pasirašytas kreipimasis į Šilutės krašto žmones su linkėjimu: „Būkime laisvo pasaulio žmonės, verti modernios Lietuvos piliečiai ir aktyvūs Šilutės krašto kūrėjai“.

Žygeiviai, suburti kiekvienoje seniūnijoje, suplanuotu maršrutu neš, veš automobiliais, keturračiais, dviračiais, vežimaičiais, karietomis, plukdys baidarėmis, laivais Lietuvos trispalvę, savo seniūnijos vėliavą, gabens ir tarsi garbės estafetės simbolį vieni kitiems perduos įrėmintą Nepriklausomybės akto kopiją, vieną kiekviena seniūnija gaus dovanų, taip pat keliaus ir pusantro metro drobės ritinys – metraštis, kurį savo parašais pildys kiekvienos seniūnijos žygeiviai.
Artėjančiam valstybės 100-mečiui skirtų renginių rajone jau įvyko nemažai, akcentų būta seniūnijų, gyvenviečių ar kaimų šventėse. Tačiau šį žygį–akciją trečiadienį Savivaldybėje į spaudos konferenciją susirinkę rajono vadovai ir visi 11 seniūnų sutartinai vadino viso Šilutės rajono bendruomenių iškilminga Lietuvos 100-mečio preliudija.
Didelį Šilutės rajoną tarsi žiedu apjuos žygio kelias, kurį sudarys 12 kelionės etapų (nuotrauka – apačioje). Ne 11, kiek turime seniūnijų, nes žygio pradžia ir jo pabaigos iškilmės suplanuotos Švėkšnos krašte.
Mero pavaduotojas Algis Bekeris kalbėjo, kad daugiausia darbų ir atsakomybės tenka Švėkšnai. Tiesa, verta priminti, kad būtent Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis ir pasiūlė surengti tokį žygį.


Pradžia – šiandien
Žygio pradžia – šiandien, rugsėjo 8 d., penktadienį, Stemplėse (Švėkšnos sen.), Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Kazimiero Stepono Šaulio gimtinėje. 9 val. – šv. Mišios Stemplių bažnyčioje, po pusvalandžio – žygio pradžia prie Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro K. Šaulio paminklo. Čia žygeiviams įteikiamas aktas, metraštis, sodinamas ąžuoliukas. 12 val. Bliūdsukiuose (Gardamo sen.), prie bendruomenės pastato, Liepų g. 9, švėkšniškiai žygeiviai gardamiškiams perduos Nepriklausomybės akto kopiją ir metraštį. Gardamo seniūnijos bendruomenės žmonės per Meškinę, Šylius dviračiais, vežimaičiais trauks į Makių kaime esančią ūkininko Stepono Mockaus sodybą, kuri jau priklauso Žemaičių Naumiesčio seniūnijai. Žygeivių susitikimas – 16 val. Pabendravus žygį tęs naumiestiškiai, kurie vakare miestelyje fotografuosis prie Nepriklausomybės paminklo, vietos bažnyčioje dalyvaus šv. Mišiose, čia ir paliks Akto kopiją saugoti dvi savaitgalio dienas.
Savaitgalį – žygio pertrauka. Jis bus tęsiamas rugsėjo 11 d., pirmadienį, 10 val., kai nuo Žemaičių Naumiesčio seniūnijos pastato žygeiviai dviračiais bei automobiliais patrauks į Vainutą, kur 12 val. prie paminklo savanoriams juos pasitiks vainutiškiai. Žygeiviai iš miestelio vyks į Gorainius, šio kaimo atstovai perimtą Nepriklausomybės akto kopiją gabens į Bikavėnus, šio kaimo bendruomenės atstovai – į Balčius. 16 val. Vainuto seniūnijos atstovų kelionė dviračiais, karieta ir kitaip užsibaigs ant Akmeniškių piliakalnio susitikimu su Katyčių seniūnijos žygeiviais.
Rugsėjo 12 d., antradienį, 12 val. katytiškiai prie Stubrių kaimo bendruomenės namų estafetę perduos Usėnų atstovams, šie 16 val. prie tilto per Veižės upelį, Juknaičių seniūnijoje, susitiks su juknaitiškių atstovais.
Rugsėjo 13-16 d. grafiką „Pamarys“ paskelbs antradienio (rugsėjo 12 d.) numeryje. Raginame domėtis, dalyvauti ir kartu su žygeiviais švęsti artėjantį Lietuvos valstybės 100 metų jubiliejų.

Tarp kolegų seniūnų – Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis (pirmas iš dešinės), pasiūlęs surengti žygį ir gavęs bene didžiausią darbų naštą.
Stasės Skutulienės nuotr.

Spaudos konferencijoje dalyvavo Savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris (dešinėje) ir seniūnai.

Švėkšna – dėmesio centre
Stemplėse gimė Vasario 16-osios Akto signataras prelatas Kazimieras Steponas Šaulys (1872-1964). Todėl neatsitiktinai žygis Lietuvos 100-mečiui prasidės būtent iš šio kaimo. Rugsėjo 16 d. Švėkšnos miestelio centre bus atidengtas paminklas K. S. Šauliui. Šios iškilmės sutaps su Nepriklausomybės akto kelionės po Šilutės rajoną pabaiga.
„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite