Į Šilutės rajoną sparčiai sugrįžta COVID-19

Lietuvos žemėlapyje pagal COVID-19 užkrato plitimą patekus į raudonąją zoną, situacija darosi grėsminga. Liepos 21 d., trečiadienį, į raudonąją zoną buvo patekusi Klaipėda, Šilutės rajonas ir Rietavo savivaldybės teritorija, o štai šiandien, liepos 22 d., ketvirtadienį, šį sąrašą papildė Palanga ir Kretingos rajonai. Tad COVID-19 sparčiausiai plinta Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionuose. To dar nebuvo buvę.

Ligoninėse gausėja COVID-19 sergančių pacientų, praėjusią parą jau mirė vienas žmogus, nustatyta net 193 nauji koronaviruso atvejai.

Šilutės rajone situacija prasta: ne tik didėja susirgusių asmenų skaičius, bet ir skiepijimo tempai bei rezultatai yra prasti. Liepos 21 d. duomenimis, paskiepyti tik 15 188 rajono gyventojai – tik 41 proc. skiepytis turinčių asmenų.

Verta priminti, kad nuo karantino pradžios COVID-19 užsikrėtė 3088 rajono gyventojai, pasveiko – 2895, mirė – 66, serga – jau 6 asmenys, šis skaičius kasdien didėja.

Savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, šiuo metu pavaduojantis atostogaujantį merą, sakė, jog pirmadienį situacija aptarta. Penki nustatyti nauji COVID-19 atvejai siejami su atvykusiais asmenimis: du gyvenamąją vietą deklaravę Šilutės rajone, o dirba Palangoje, trečias dirba Kretingoje, jiems nustatytas COVID-19, gydosi, izoliavosi ir jų artimieji. COVID-19 nustatyta dviem asmenims, atvykusiems iš Švedijos.

„Visi žino, kokių saugumo reikalavimų laikytis, gal nė nekartosiu. Gerai tai, kad nėra COVID-19 židinių rajono įstaigose, kolektyvuose. Šventės vyksta, naujų užkrato atvejų dėl to nėra, papildomų ribojimų netaikome,“ – sakė S. Šeputis ir priminė, kad griežtų ribojimų gali tikėtis nepasiskiepiję asmenys.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė, prieš dvi dienas grįžusi po atostogų, akcentavo: „Tik 41 procentas rajono gyventojų yra pasiskiepiję. Tai mažai. Būtina skiepytis. To nepadarius, teks testuotis, gali būti, kad net už tai patiems susimokant“.

R. Jovaišaitė priminė, kad artėja Klaipėdoje vyksianti Jūros šventė. Į ją galėtų vykti pasiskiepiję asmenys, kitiems nevertėtų rizikuoti. Be to, gausybė žmonių sugužėję į Palangą. Ne visi ir visuomet ten paiso saugumo reikalavimų, tad būtina saugotis. Žmonės traukia ilsėtis ir į kitas Lietuvos vietas.

„Koronaviruso užkratas plinta visame pasaulyje. Nusiraminti pagrindo nėra. Reikia skiepytis, laikytis saugumo reikalavimų“, – priminė R. Jovaišaitė.

 

Iš pasaulio 

Sparčiai plintanti delta atmaina keičia situaciją Europoje: žengiame į naują pandemijos etapą.

Europoje liepą auga COVID-19 užsikrėtimų skaičiai. Liepos 11 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras skelbė, kad atvejų skaičius Europos Sąjungoje (ES) ir Europos ekonominėje erdvėje siekė 89,6 šimtui tūkstančių žmonių. Dar ankstesnę savaitę savaitę šis skaičius siekė 51,6. Esant tokiems infekcijos plitimo tempams centras prognozuoja, kad iki liepos pabaigos COVID-19 atvejų skaičius Europoje padidės iki 622,9 šimtui tūkstančių žmonių, o mirtingumas iki 10,5 milijonui.

Europa žengia į naują pandemijos etapą ir tai siejama su delta atmainos išplitimu. Situaciją apsunkina tai, kad delta atmaina gali užsikrėsti ir tie, kurių imuninis atsakas po vakcinacijos silpnesnis, taip pat daugiau susirgimų fiksuojama tarp jaunų žmonių, o simptomai stipresni nei stebėta iki šiol. Europos ligų prevencijos centras skaičiuoja, kad iki rugpjūčio pabaigos delta atmaina sudarys 90 proc. visų COVID-19 susirgimų Europoje.

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad per ateinančius mėnesius koronaviruso delta atmaina taps dominuojančia pasaulyje.

Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įamžinama seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje

2023 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „Šv. Jokūbo festivalis Švėkšnoje: seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje“. Projekto tikslas – įamžinti vienuolės Antaninos Žemgulytės-Bonitos bei seserų elzbietiečių veiklą Lietuvoje ir Švėkšnoje. Po Pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos augti vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės. 1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu,

Kaip tinkamai laikyti nusipirktą pieną

Pienas – vienas perkamiausių lietuvių maisto produktų. Kad jis išlaikytų savo skonį ir maistines savybes iki pat galiojimo laiko pabaigos, jį parsinešę namo turėtume laikytis tam tikrų taisyklių. Dalis iš jų, ko gero, yra žinomos daugeliui, tačiau kai kurios gali nustebinti. Apie tai, kokių klaidų vengti nusipirkus pieno, pasakoja prekės ženklą „Dvaro“ valdančios bendrovės „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė. Pienas turi būti laikomas šaldytuve. Tad įsipylę pieno, visuomet stenkitės kuo greičiau jį padėti atgal į šaldytuvą. Taip pat visuomet

Gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų už suteiktas paslaugas, medikai – didesnius atlyginimus

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d. „Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius

Su patyčiomis mokyklose vaikai kovoja pasitelkę piešinius

Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra viena opiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, patyčias patiria vidutiniškai 42 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių 40-yje labiausiai išsivysčiusių šalių. Pasipriešinti patyčioms nusiteikę ir Lietuvos vaikai, pasitelkę tam kūrybingas idėjas. „Su patyčiomis susidurti gali ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji. Tačiau, jei suaugusieji gali apsiginti, labai dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai prieš juos emociškai, o kartais net fiziškai žalojantį elgesį. Galime pasidžiaugti, kad patyčios mokyklose nebėra tabu – ši problema ne

Taip pat skaitykite