Į politinę areną išeina pirmasis Šilutės rajono savivaldybės visuo-meninis rinkimų komitetas AK

Vakar surengtoje spaudos konferencijoje ūkininkas Kęstutis Andrijauskas, advokatas Tomas Leščinskas, Stasys Blinkevičius ir buvusi Savivaldybės merė Daiva Žebelienė pranešė, kad pagal pakeistą Savivaldos įstatymą jie susitelkė į visuomeninį rinkimų komitetą, kuriam Vyriausioji rinkimų komisija suteikė pavadinimą iš dviejų raidžių AK. Komiteto tikslas – dalyvauti artėjančiuose savivaldos rinkimuose, komiteto koordinatore išrinkta Daiva Žebelienė.

Vieno iš 9 Lietuvoje iki ketvirtadienio įregistruotų visuomeninių rinkimų komitetų iniciatoriai (iš kairės) Stasys Blinkevičius, Tomas Leščinskas, Daiva Žebelienė, Kęstutis Andrijauskas.

K. Andrijauskas priminė, kad trys spaudos konferencijoje dalyvaujantys vyrai prieš ketverius metus „išbandė laimę“ savarankiškai dalyvaudami rinkimuose į Šilutės r. savivaldybės tarybą, bet nesėkmingai. Dabar tai ruošiamasi padaryti bendromis jėgomis.
Į klausimą, kaip atsitiko, kad politinių partijų vengę kandidatai šįkart vedle pasirinko į Savivaldybės tarybą patekusią partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše, bet dėl pasiūlyto mero posto tą partiją palikusią, ir vėliau tapusią socialdemokrate, bet ir iš ten greitai pasitraukusią, kai vidiniuose partijos rinkimuose netapo kandidate į merus, Daivą Žebelienę, niekas išsamiai atsakyti nepanoro.
Be kitų dalykų, ką labiausiai norėtų pakeisti būdami Savivaldybės taryboje, visuomenininkai pastebėjo, kad juos piktina stiklinė siena, kuria Savivaldybės tarnautojai sėdi atsitvėrę nuo savo rinkėjų. Tiesa, ta stiklinė siena ponios Daivos nė kiek nepiktino, kai ji buvo mere.
Keistas sutapimas, bet į kitą spaudos konferenciją Savivaldybės rūmuose nuskubėję žiniasklaidininkai rado stiklines duris plačiai atlapotas…

Hits: 135

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite