Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė Šilutėje apsilankė pirmą kartą. Stasės Skutulienės nuotr.

Balandžio 6 d. Šilutėje pirmą kartą apsilankė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kurią pakvietė meras Vytautas Laurinaitis. Savivaldybėje buvo surengtas ministrės susitikimas su rajono švietimo įstaigų vadovais, dalyvavo Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda.

Šilutės rajone kasmet mažėja mokinių

J. Petrauskienė lankėsi Šilutės pirmojoje ir Vydūno gimnazijose, apžiūrėjo Savivaldybės nupirktą buvusią „Vėtrungės“ vaikų poilsio stovyklą Kintuose, tiesa, tik primenančią kažkada čia buvus stovyklą. Savivaldybė nori šį objektą prikelti naujam gyvenimui, kur būtų visų Lietuvos vaikų poilsio vieta netoli Kuršių marių.

Šiemet, kaip ir kasmet, Šilutės rajone mažėja mokinių. Valstybės skiriamo mokinio krepšelio lėšų, žinoma, mažėja proporcingai, o būtent iš šių lėšų mokami atlyginimai mokytojams, jų skiriama kitiems labai konkretiems mokymo reikalams. Ūkinį personalą išlaiko, šilumos, elektros, vandens ir kitus kaštus dengia Savivaldybė, ji pasirūpina švietimo įstaigų renovacija ir kt. Pavyzdžiui, pernai pusė Šilutės r. biudžeto atiteko švietimui – vaikų mokymui ir ugdymui, į šią sumą įskaičiavus ir investicijoms tekusius pinigus. Pusę švietimui skiriamų rajono biudžeto lėšų suvalgo vis tuštėjančių didelių mokyklų pastatų išlaikymas…

Ministrė J. Petrauskienė prisipažino iš viso pirmą kartą besilankanti Šilutėje, važinėjanti dabar po Lietuvą daug. Nuo rugsėjo 1 d. turėtų būti įvestas etatinis mokytojų apmokėjimas. Tad norima pristatyti naujovę, išgirsti nuomonių, vertinimų. Netiesa, anot ministrės, kad kitos valstybės neturi rūpesčių dėl švietimo – nė viena jų nestokoja. Svarbi socialinė atskirtis, kai vienas vaikas į mokyklą eina iš tvarkingos, rūpestingos šeimos, kitas – iš asocialios.

Kita: kaip parengti mokytoją, kad eitų dirbti į mokyklą, kad norėtų dirbti, kad siektų vis geresnių rezultatų? Nėra tobulų vadovėlių, yra mokytojo menas pasirinkti tinkamiausią vadovėlį. „Nenormalu, kad pusė švietimui skirtųjų lėšų tenka ūkinėms išlaidomas. Nenormalu, kad pedagogas gauna tokį mažą atlyginimą. Nerasite kitos srities, kur taip būtų…“ – kalbėjo ministrė ir pristatė mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modelį.

Kodėl reikia keisti?

Jauni pedagogai neina dirbti į mokyklą. Lietuvoje yra 35 tūkst. mokytojų, pusė iš jų yra vyresni nei 50 metų. Dirba vienas net 87 m. mokytojas. Pedagogų iki 30 metų tėra vos 4 proc. Pastarasis skaičius – mažiausias Europoje.

40 proc. Lietuvos mokytojų neturi pilno darbo krūvio – 36 val. Mokytojų krūviai netolygūs, didelė dalis jų teturi mažai pamokų. Mokama tik už pamokas ir su jomis susijusią veiklą, nors mokytojai dirba gerokai daugiau. Didesnį krūvį ir daugiau pamokų bei geresnį atlyginimą gauna lietuvių kalbos, matematikos mokytojai, toks „rūšiavimas“ pagal mokomus dalykus nėra priimtinas, nes muzika, dailė, istorija, anot ministrės, irgi labai svarbu.  Mokytojų atlyginimai skaičiuojami ne kaip visų kitų dirbančiųjų, nes mokytojas neturi etato, jam moka už pamokų valandas, todėl atlyginimas bemat sumažėja, kai sumažėja pamokų. 45 proc. mokytojų neturi pilno krūvio.

Susitikime su ministre dalyvavo rajono švietimo įstaigų vadovai, savivaldybės darbuotojai.

Mokykloje dirbti yra nesaugu, didelė emocinė įtampa. Estai prieš 5 metus įvedė etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Anot ministrės, jiems buvo sunkiausia susitarti… Permainas diktuoja ir demografiniai duomenys: Lietuvoje nuo 2001 m. iki šių  51 proc. sumažėjo mokyklų, 46 proc. – mokinių. Nuo 2009 m. 71 proc. sumažėjo mokytojų iki 25 m. amžiaus, o mokytojų, kuriems iki 55 m. – jau padaugėjo 48 proc.  5 proc. Lietuvos mokytojų turi 36 val. krūvį, prilygstantį vienam etatui, iki 18 val. – 30 proc., nuo 18 iki 27 val. – 23 proc., nuo 18 iki 36 val. – 42 proc. Iki 500 Eur, neišskaičiavus mokesčių, atlyginimą uždirba 30 proc. mokytojų, 500–800 Eur – 28 proc., 800–1000 Eur – 27 proc., per 1000 Eur – 15 proc.

Iš viso mokytojų atlyginimams bus skirta 95 mln. Eur. Šiemet tam papildomai numatyta 17,4 mln. Eur, kitiems metams – 49 mln. Eur, 2020 m. – 28,6 mln. Eur.

„Mokytojas – ypatinga profesija.Tai gyvenimo būdas. Kaip ne kiekvienas gali būti gydytoju, taip ne kiekvienas gali būti mokytoju“, – sakė ministrė. Siūloma, kad etatą sudarytų 36 valandos per savaitę, galima turėti 1,5 etato, pusę ar net ketvirtį etato, tačiau 0,25 etato pageidaujama kuo mažiau. Jauniems mokytojams, kurie dabar neturėdami kvalifikacijos, darbo stažo gauna labai mažą krūvį, uždirba labai mažai, siūloma dvejiems metams suteikti pradedančiojo mokytojo kvalifikaciją, skirti 36 val. krūvį, iš kurio pusę leistų skirti pamokoms pasirengti bei tobulinti profesinius įgūdžius.  Ministrė sakė, kad mokytojai metodininkai, ekspertai gali ne tik vaikus mokyti, bet ir rengti metodinius mokymus, padėti jauniems pedagogams. „Tai tarsi žvaigždutės antpečiuose. Vadinasi, jie gali prisidėti prie kitų mokytojų ugdymo, tobulinimo“, – kalbėjo ministrė, akcentavusi, kad toks kvalifikuotas mokytojas gali turėti mažiau pamokų, o daugiau laiko skirti mokytojų kvalifikacijai kelti. Už šį darbą taip pat būtų mokama.

Etatas ir alga

Etato dydis būtų vienodas visų dalykų mokytojams. Kiekvieno mokytojo atlyginimo dydis, kaip ir iki šiol, priklausys ir nuo darbo stažo bei kvalifikacijos. Tad kiekvieno pedagogo atlyginimas bus kitokio dydžio. Ministrė teigė, kad labiausiai atlyginimai didės tiems mokytojams, kurių uždarbiai buvo maži.

Dabar jaunasis mokytojas gauna 385 Eur (neišskaičiavus mokesčių), įvedus etatą gaus 800 Eur, tai yra 52 proc. augimas. Tarkime, mokytoja metodininkė dabar gauna 760 Eur (neišskaičiavus mokesčių), kai turės etatą, gaus 980 Eur, jos uždarbis padidės 25 proc.

Dabar pamokos sudaro 70 proc. visų mokytojų darbo laiko. Nuo rugsėjo 1 d. sudarys 30 proc., o papildomų valandų pridės už pagalbą jauniems mokytojams, kolegų mokymą, metodinę veiklą.

Visu etatu dirbančio mokytojo atlyginimas nuo 957 Eur (neišskaičiavus mokesčių) didės iki 1044 Eur, konkretus dydis priklausys nuo darbo stažo, kvalifikacijos.

„Etatinis apmokėjimas – tai ne prievolė sėdėti tik mokykloje, tai nėra revoliucija, tai tik sutvarkymas. Ir laikas, skirtas koncertui surengti, ir praleistas ekskursijoje su mokiniais, ir nuėjimas į muziejų, ir dalyvavimas vietos bendruomenės, rajono, miesto minėjime, šventėje, pamoka kieme šalia liepos – visa tai yra darbas, mokytojui už tai turi būti ir bus sumokėta“, – patikino ministrė.

Diskusijoje suabejota, ar Šilutės rajone bus spėta pasirengti jau rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiam etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui. Ministrė atsakė, kad ministerija per du mėnesius spėjo parengti 25 teisės aktų pakeitimus…

J. Petrauskienė patikino, kad savivaldybės turės teisę perskirstyti kelis procentus mokinio krepšelio lėšų (iki šiol tai siekė 7-5 proc.). Mat yra mokyklų, kurios neišgyventų, jeigu negautų iš kitų mokyklų atimtų ir joms paskirtų lėšų. Mokinio krepšelis bus bazinis, papildoma dalis – kokybės. Bazinį gautų visos mokyklos, o kokybės – pagal veiklos rezultatus. Lietuvoje yra 10 klasių, kurias belanko po 1 mokinį, 25 klasėse – po 2 mokinius.

Jungtines klases J. Petrauskienė pavadino „tempiančiomis žemyn“. Priminta, kad sparčiai daugėja specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Negana šiuos vaikus tik prižiūrėti ir pamaitinti, todėl specialiųjų mokyklų Lietuvoje liks, tačiau jos turi būti kitokios.

Stasė SKUTULIENĖ