Į Lietuvos vandens telkinius paleista beveik 48 tūkstančiai šamų jauniklių

Žuvininkystės tarnyba liepos 24 d.  paskelbė, kad vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2023 metų planą, didieji šalies ežerai ir tvenkiniai šiomis dienomis buvo įžuvinti tūkstančiais paaugintų šamų jauniklių. Šiais metais, sėkmingai atlikus šamų dirbtinio veisimo darbus, pavyko išauginti didesnį jauniklių kiekį, tad vidaus vandens telkinių ekosistemą papildė 47,9 tūkst. vnt. šamų šiųmetukų. Vidutinis žuvų svoris – 8 gramai.

Dalis – 17,9 tūkst. vnt. – šamų jauniklių dirbtinai išveisti ir paauginti Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus raj.), o kita dalis šamukų – 30 tūkst. vnt. – į naujus namus iškeliavo iš Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žuvivaisos skyriaus – Rusnės (Šilutės raj.).

Simne užaugintomis žuvimis praturtinti Vilniaus, Lazdijų, Alytaus, Druskininkų ir Elektrėnų rajonų ežerai ir tvenkiniai. Net 12 tūkst. vnt. šamukų, atsižvelgiant į vandens telkinio plotą, papildė Elektrėnų tvenkinį. Rusnėje užaugintais šamukais sėkmingai įžuvinti Zarasų, Utenos, Molėtų ir Ignalinos rajonuose telkšantys vandens telkiniai. Didžiausias šių plėšriųjų žuvų kiekis įkurdintas Antalieptės HE tvenkinyje – 6 tūkst. vnt.

Šamai – patys didžiausi upiniai plėšrūnai, gyvenantys praktiškai visose didelėse upėse, ežeruose ir tvenkiniuose. Europiniai šamai, Simne suformavus tinkamą reproduktorių kiekį, pirmą kartą Lietuvos istorijoje pradėti veisti nuo 2008 m. Pirmieji šių žuvų jauniklių įžuvinimai į patvirtintus vandens telkinius atlikti tais pačiais metai, išleidžiant į ežerus virš 30 tūkst. vnt. paaugintų šamų jauniklių.

Patobulinus žuvų inkubacijos ir lervučių paauginimo technologijas nuo 2008 m. šamų dirbtinio veisimo darbai pradėti vykdyti ir Rusnėje.

Žuvininkystės tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Seimas uždraudė neatlygintinai dalyti vienkartinius indus

Seimas priėmė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis nuo 2025 m. gegužės 1 d. sutarta uždrausti viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinius plastikinius gaminius, pvz., vienkartinius bokalus, lėkštes, kavos puodelius ir kt. Tokiu būdu siekiama skatinti vartotojų ekologinį sąmoningumą ir atsakomybę, mažinti vienkartinių pakuočių naudojimą. Pagal priimtus pakeitimus viešojo maitinimo vietose kaip alternatyva vienkartiniams indams turės būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo

Gardamo kaimo bendruomenė prašo savivaldybės 1000 eurų

Šilutės r. savivaldybės taryba kitą savaitę, be kitų klausimų, posėdyje  svarstys, ar iš savivaldybės biudžeto sušelpti Gardamo kaimo bendruomenę „Tenenys“. Pinigų prašo vaikų žaidimo aikštelei įrengti. Savivaldybės tarybai adresuotas Gardamo kaimo bendruomenės „Tenenys“ prašymas prisidėti prie įgyvendinamo projekto „Viešoji erdvė bendruomenės poreikiams“ skiriant 1000 eurų iš savivaldybės biudžeto. Bendruomenė paraišką teikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pagal Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles. Projekto vertė – 6500 Eur. Projektas turi būti įgyvendintas iki šių metų spalio 31

Savaitgalį žada iki +29 °C  

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad artėjantis savaitgalis bus karštas. Vėsiau tik pajūryje.  Liepos 20 d., šeštadienį, vietomis, didesnė tikimybė šiaurinėje šalies pusėje, trumpai palis. Vėjas vakarinių krypčių, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 10-15, kai kur – 16-18, dieną – 23-28 °C. Liepos 21 d., sekmadienį, kai kur trumpai palis. Vėjas naktį silpnas, dieną šiaurės vakarų, 4-9 m/s. Temperatūra naktį bus 12-17, dieną – 24-29 °C. Vandens temperatūra upėse siekia 17-25, ežeruose – 22-26, Kuršių mariose – 21-23, Baltijos jūroje – 21

Kelių remontų sezonas pačiame įkarštyje. Ką reikia žinoti vairuotojams?

Ilgai lauktas vasaros sezonas atnešė ne tik šiltus orus atostogaujantiems, bet ir kelia vairuotojams nepatogumų dėl vykdomų kelio remonto darbų. Kelininkai skuba taisyti pagrindines miestų transporto arterijas ir svarbiausius šalies kelius. Remontuojamose atkarpose pasikeičia įprasta eismo tvarka − susiaurėja važiuojamoji dalis, sumažėja leistinas greitis. Neretai įrengiami šviesoforai ir kelio atitvarai, kurie apsunkina vairavimą, todėl vairuotojai turi būti itin dėmesingi. Keliai remontuojami vasarą „Vasaros metu kelių apkrova natūraliai išauga, ypač tuose keliuose, kurie veda į pajūrį, ežeringus regionus, kurortinius miestus. Oficialūs

Taip pat skaitykite