Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai.

Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų… Tai Kretos, Koso, Rodo, Korfu salos bei Peloponeso pusiasalis.

Vienuolynas ant kalvos.

Pirmoji diena Graikijoje buvo skirta poilsiui, tad visi pirmiausia norėjome apsižvalgyti savo miestelyje Arkitsoje, išsimaudyti jūroje, kiti plaukė į netoliese esančią salą, kurioje gražūs paplūdimiai, garsūs iš uolų tekančiu karštu vandeniu. Vietinėse kavinukėse skanavome graikiškų patiekalų, o graikiškas salotas tiesiog įsimylėjome. Be jų nepraėjo nė vieni mūsų  pietūs.

Meteorų vienuolynai

Kitą dieną išvykome į Kalambaką, miestelį, kuris įsikūręs netoli Meteorų vienuolynų. Įspūdingai iš tolo atrodė didžiulės uolos, kuriose įsikūrę vienuolynai. „Meteora“ – išvertus iš graikų kalbos reiškia „esantys tarp dangaus ir žemės“.

Meteoros vienuolynai įkurti 300 metrų aukštyje. Dviejų pagrindinių vienuolynų – Gegano Meteoro ir Megalo Meteoro – įkūrėju laikomas šventasis Afanasijus. Šis vienuolis 1360 m. nuo Atono kalno atsikraustė į Kalambaką. Kaip byloja legenda, jo buveinė buvo taip aukštai, kad jį galėjo ten užnešti tik angelas ar erelis. Megalo Meteoro vienuolynas – didžiausias iš visų vienuolynų – pastatytas 625 m aukštyje. Vienuolio mokinys Josifas, serbų karaliaus sūnus, po trisdešimties metų pratęsė mokytojo idėją ir čia pastatė vienuolyną.
XV–XVI a., kai Fesaliją užgrobė turkai, šiose vietovėse įsikūrė daugiau kaip 30 naujų vienuolynų. Tai buvo vienuolynų klestėjimo laikotarpis. Jie buvo statomi iš akmenų, stogai dengiami raudonomis čerpėmis, balkonai buvo mediniai. Vienuolynuose daug mažų siaurų celių, bendri valgomieji. Dauguma vienuolynų buvo skirti tik vyrams, tačiau tarp jų yra ir keli moterų vienuolynai. Beje, uolose laipteliai iki vienuolynų buvo iškalti tik XX amžiaus pradžioje. Kaip pirmieji vienuoliai patekdavo į stačių uolų viršūnes ir kaip jiems pavykdavo į tokį aukštį užkelti statybines medžiagas – vis dar paslaptis.

Vienuolynai šiandien
Šiuo metu Meteorą sudaro šeši vienuolynai. Vienuolynai visada garsėjo savo uždarumu (ne veltui ir kūrėsi tokiose atokiose vietose). Šiandien keli iš jų atviri lankytojams, bet norintiems ten patekti reikia laikytis kelių taisyklių: moterų neįleidžiama su kelnėmis, o vyrai negali įeiti vilkėdami šortus. Jei turisto apranga neatitinka nustatytų taisyklių, galima pasinaudoti specialiai tam tikslui skirtais viešais drabužiais (ilgais sijonais ir plačiomis prijuostėmis), kurie nieko nekainuoja, jie sukrauti prie įėjimo į vienuolynus.

Nors iki vietovės, kur stūkso ant uolų pastatyti vienuolynai, privežė autobusas, tačiau į patį vienuolyną galėjome patekti tik įveikę didelį kiekį stačių laiptelių, iškaltų XX a. pradžioje. Susipažinome su vienuolių gyvenimu, unikaliomis freskų, ikonų ir drožinių kolekcijomis. Atsivėrę panoraminiai vaizdai, manau, kiekvienam išliks atmintyje visam gyvenimui. Įspūdingas akimirkas stengėmės įamžinti fotografuodamiesi vienuolynų fone.

Vėliau apsilankėme bizantiškųjų ikonų dirbtuvėje, kur susipažinome su ikonų meistrų darbu, nusipirkome suvenyrų.

Grįžus į viešbutį laukė graikiškas vakaras. Viešbutyje svečiavosi šeimininko draugai, vietiniai ūkininkai graikai, kurie supažindino mus su tradiciniais graikų šokiais ir žaidimais. Skambėjo graikiška muzika. Mokėmės šokti populiarųjį graikų Sirtakį.
Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Miestas – tarp uolų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar Šilutė taps gražiausiu Lietuvos miestu?

Po naujos autobusų stoties, autobusų parko ir kelių prekybos centrų atidarymo švenčių šilutiškiai negailėjo pagyrų Šilutės r. valdžiai. Nors iki tol būta visko… Atvykėliai iki šiol liaupsina Šilutės miestą. Kai kas pastebi, kad Šilutės rajono valdžia užsimojo pasiekti, kad Šilutė taptų gražiausiu Lietuvos miestu. Pokalbio metu tai patvirtino Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, su kurio kalbėjomės apie vykdomus projektus ir ateities planus. Šilokarčemos kvartalas ir stadionas Planuojama sutvarkyti istorinį Šilokarčemos kvartalą, nuo kurio prasidėjo Šilutės istorija, sudaryti palankias

Šilutės Rotary klubo 25-metis ir Lietuvos Rotary apygardos 5-metis paminėti Kintuose

Šeštadienio popietę netoli Kintų, ant Minijos upės kranto įsikūrusiame „Mėlynojo karpio“ turizmo komplekse plaikstėsi vėliavos su Rotary organizacijos ženklais, skambėjo muzika, klegėjo broliški rotariečių balsai… Čia vyko Šilutės Rotary klubo 25-erių metų veiklos sukakties minėjimas, kartu ir Rotary International 1462 Lietuvos apygardos gyvavimo penkmetis. Susirinkus beveik visiems Šilutės Rotary klubo dabartiniams nariams ir aktyviausiems šio klubo garbės nariams, pasitikus svečius iš kitų klubų, rikiavosi iškilminga Rotary eisena. Skambant pučiamųjų ansamblio „Pamario Brass“ (vad. Gražvydas Raila, beje, Šilutės Rotary klubo narys)

Vasarą Šilutės rajono vaikams yra ką pasiūlyti

Kasmet prasidėjus vasarai, tėvams tenka nelengva užduotis – pasirūpinti, kuo užimti savo vaikus. Juk norisi, kad mažieji laiką leistų turiningai, kad ko nors išmoktų. Šią vasarą Šilutės rajone veiks ne viena lopšelio-darželio grupė, mokiniai galės vykti į įvairias stovyklas, lankyti edukacines pamokas. Tėveliai ramūs Tėvų pageidavimu vasarą Šilutėje veiks du vaikų lopšeliai-darželiai: „Žibutė“ ir „Ąžuoliukas“, liepą darželiai veiks Žemaičių Naumiestyje ir Švėkšnoje, o rugpjūtį – Kintų pagrindinė mokykla. Jeigu per vasarą vis dėlto nėra kur palikti mažųjų, Šilutės r. savivaldybės

Darbo vietoje – nematomas alinantis priešas

Samdomų darbuotojų karjeros vingiai kartais gali priklausyti nuo nematomų, tačiau gerai girdimų aplinkybių. Darbo erdvių poveikį dirbantiesiems nagrinėjusios Lietuvos mokslininkės teigia, kad pati darbo vieta ne tik aiškiai veikia mūsų savijautą, didina ar mažina motyvaciją ir taip netiesiogiai lemia verslo rezultatus, tačiau gali turėti ir nepageidaujamą poveikį – skatinti išeiti iš darbo. Mokslininkai perspėja: labiausiai darbuotojų norą išeiti iš darbo gali padidinti ne netinkama temperatūra, prastas apšvietimas ar oro kokybė, bet per didelis triukšmo fonas. „Akustinis komfortas biuruose dažniausiai lemia