Į Baltijos kelią, į Pumpėnus, sugrįžo po 25 metų

FONDASRugpjūčio 23-iąją į Baltijos kelio atkarpą automagistralėje Vilnius – Panevėžys – Saločiai išvyko didelis būrys Šilutės krašto žmonių. Baltijos kelio jubiliejų šilutiškiai pasitiko susikibę rankomis Pumpėnuose, Pasvalio gatvės gale, kartu su Tauragės, Pagėgių delegacijų pasiuntiniais. Kaip ir prieš 25 metus, vienas iš Baltijos kelio gyvosios grandinės buvo „Pamario“ laikraščio ilgametis žurnalistas Stasys Mėlinauskas. Sugrįžęs jis pasidalijo gyvais bei prieš 25 metus patirtais įspūdžiais.

Rasos Bičkauskienės nuotr.

„1989 m. Baltijos kelyje dalyvavo apie 3-4 tūkstančius Šilutės rajono žmonių“, – sakė S. Mėlinauskas, primindamas, kad apie tai buvo rašęs „Pamaryje“( 1989 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 102). Straipsnį pavadino „Baltijos kelias – gyva rankų grandinė“.
Apie šiemetinę kelionę į Pumpėnus Stasys papasakojo: „Dalyvavau Baltijos kelyje ir po 15 metų, 2004-aisiais. Tada rajonų delegacijos šiame kelyje viena kitai perdavinėjo keliaujančią gėlių puokštę. Buvau Šilutės grupės Baltijos kelyje koordinatorius. Išsamiau apie tai rašau savo knygoje „Pėdos rasoje“. Šiemet į Baltijos kelią, į Pumpėnus, važiavau kartu su dar 42 šilutiškiais, juknaitiškiais. Bemaž ketvirtadalį sudarė jaunuoliai, kurie anais 1989-aisiais dar nebuvo nė gimę. Nesiteiravau, tačiau atrodo, kad visi likusieji Baltijos kelyje dalyvavo ir 1989-aisiais. Jauniausiam dalyviui – juknaitiškiui Mykolui Valančiui – tik treji. Jis galės nuvažiuoti ir į Baltijos kelio 50-ąsias iškilmes.
Diena buvo apniukusi, kelionėje dažnai protarpiais lijo, o kai pasiekėme Pumpėnus, netrukus prasidėjo tikra liūtis, griaudėjo perkūnija, dangų čaižė žaibai. Pamenu, prieš 25 metus oras buvo puikus.
Nepaisydami lietaus sustojome kelkraštyje. Nors oras klaikus, bet visi buvo linksmi, sveikinosi su šalia sustojusiais pagėgiškiais, tauragiškiais, juokavo, dainavo, fotografavosi, fotoaparatus pridengdami skėčiais. Plevėsavo vėliavos, pro šalį važiuojančių automobilių vairuotojai mus sveikino garsiai signalizuodami. Susikabinome rankomis. Prie mūsų prisijungė Šilutės policijos delegacija.
Nurodytu laiku atvyko Baltijos keliu važiuojantys akcijos organizatoriai. Šilutiškius sveikino Atgimimo laikų Sąjūdžio koordinatorė, o dabar Seimo kanceliarijos darbuotoja Angonita Rupšytė, ministras J. Olekas, mus palaimino vyskupas J. Boruta. V. Griškevičienė organizatoriams perdavė (įdėjo į specialią dėžę) lapelius su šilutiškių žmonių parašytais palinkėjimais Lietuvai iš kartos į kartą, o Jūratė Pancerova organizatorių vežamoje „Baltijos kelio knygoje“ įrašė tokį palinkėjimą: „Linkime mylėti savo Tėvynę, puoselėti tradicijas ir savo krašto istoriją, pasiekimus ir visada gyventi laisvoje, nepriklausomoje ir saugioje Lietuvoje“. Tą knygą saugos Gedimino pilyje.
Organizatoriai padovanojo mums du kepaliukus labai skanios ruginės duonos – tokią gal valgiau vaikystėje, kaime mamos iškeptą. Grįždami autobusu į Šilutę, laužėme ir dalijomės tą duoną – iš rankų į rankas.
Man tas duonos, beje, pašventintos prie Vilniaus katedros bazilikos, dalijimas pasirodė turįs kažkokią pakylėtą prasmę – valgome pašventintą lietuvišką duoną laisvę išsikovojusioje Lietuvoje… Žinoma, linksmoje šilutiškių kompanijoje atėjo ir linksma mintis, taip pat susijusi su dalijamos duonos įvaizdžiu: kadaise bundant Atgimimui, Kaušpėdas dainavo: „Vadas raiko duoną, šiandien – viskas! Jei norėsi daugiau, būsi nacionalistas…“
Duonos užteko visiems, vieną gabaliuką parvežiau ir į namus žmonai paragauti ir taip tarsi Baltijos kelyje vėl po 25 metų pabūti.
Baltijos kelyje dalyvavo nemažai „Pamario aido“ choristų. Sugrįždami dainavo, visi kiti pritarė. Vienoje dainoje skambėjo tokie žodžiai: „Užaugo daigai, kur jaunystėje sėjome, šiandien vėl laisva brangi Lietuva“.
Grįžtant nebelijo, tik plaukė debesys ir leidosi pavargusi saulė. Laukai atrodė rudenėjantys.
Aš manau, kad Baltijos kelio dvasia neišnyko, kad didelio pavojaus akivaizdoje mes vėl būtume vieningi. Aš manau, kad su džiaugsmu žmonės važiuos į Baltijos kelią ir po 30 metų, nes Baltijos kelias buvo tikras stebuklas. Tai buvo trijų Baltijos tautų referendumas dėl laisvės ir nepriklausomybės“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite