Į Baltijos kelią, į Pumpėnus, sugrįžo po 25 metų

FONDASRugpjūčio 23-iąją į Baltijos kelio atkarpą automagistralėje Vilnius – Panevėžys – Saločiai išvyko didelis būrys Šilutės krašto žmonių. Baltijos kelio jubiliejų šilutiškiai pasitiko susikibę rankomis Pumpėnuose, Pasvalio gatvės gale, kartu su Tauragės, Pagėgių delegacijų pasiuntiniais. Kaip ir prieš 25 metus, vienas iš Baltijos kelio gyvosios grandinės buvo „Pamario“ laikraščio ilgametis žurnalistas Stasys Mėlinauskas. Sugrįžęs jis pasidalijo gyvais bei prieš 25 metus patirtais įspūdžiais.

Rasos Bičkauskienės nuotr.

„1989 m. Baltijos kelyje dalyvavo apie 3-4 tūkstančius Šilutės rajono žmonių“, – sakė S. Mėlinauskas, primindamas, kad apie tai buvo rašęs „Pamaryje“( 1989 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 102). Straipsnį pavadino „Baltijos kelias – gyva rankų grandinė“.
Apie šiemetinę kelionę į Pumpėnus Stasys papasakojo: „Dalyvavau Baltijos kelyje ir po 15 metų, 2004-aisiais. Tada rajonų delegacijos šiame kelyje viena kitai perdavinėjo keliaujančią gėlių puokštę. Buvau Šilutės grupės Baltijos kelyje koordinatorius. Išsamiau apie tai rašau savo knygoje „Pėdos rasoje“. Šiemet į Baltijos kelią, į Pumpėnus, važiavau kartu su dar 42 šilutiškiais, juknaitiškiais. Bemaž ketvirtadalį sudarė jaunuoliai, kurie anais 1989-aisiais dar nebuvo nė gimę. Nesiteiravau, tačiau atrodo, kad visi likusieji Baltijos kelyje dalyvavo ir 1989-aisiais. Jauniausiam dalyviui – juknaitiškiui Mykolui Valančiui – tik treji. Jis galės nuvažiuoti ir į Baltijos kelio 50-ąsias iškilmes.
Diena buvo apniukusi, kelionėje dažnai protarpiais lijo, o kai pasiekėme Pumpėnus, netrukus prasidėjo tikra liūtis, griaudėjo perkūnija, dangų čaižė žaibai. Pamenu, prieš 25 metus oras buvo puikus.
Nepaisydami lietaus sustojome kelkraštyje. Nors oras klaikus, bet visi buvo linksmi, sveikinosi su šalia sustojusiais pagėgiškiais, tauragiškiais, juokavo, dainavo, fotografavosi, fotoaparatus pridengdami skėčiais. Plevėsavo vėliavos, pro šalį važiuojančių automobilių vairuotojai mus sveikino garsiai signalizuodami. Susikabinome rankomis. Prie mūsų prisijungė Šilutės policijos delegacija.
Nurodytu laiku atvyko Baltijos keliu važiuojantys akcijos organizatoriai. Šilutiškius sveikino Atgimimo laikų Sąjūdžio koordinatorė, o dabar Seimo kanceliarijos darbuotoja Angonita Rupšytė, ministras J. Olekas, mus palaimino vyskupas J. Boruta. V. Griškevičienė organizatoriams perdavė (įdėjo į specialią dėžę) lapelius su šilutiškių žmonių parašytais palinkėjimais Lietuvai iš kartos į kartą, o Jūratė Pancerova organizatorių vežamoje „Baltijos kelio knygoje“ įrašė tokį palinkėjimą: „Linkime mylėti savo Tėvynę, puoselėti tradicijas ir savo krašto istoriją, pasiekimus ir visada gyventi laisvoje, nepriklausomoje ir saugioje Lietuvoje“. Tą knygą saugos Gedimino pilyje.
Organizatoriai padovanojo mums du kepaliukus labai skanios ruginės duonos – tokią gal valgiau vaikystėje, kaime mamos iškeptą. Grįždami autobusu į Šilutę, laužėme ir dalijomės tą duoną – iš rankų į rankas.
Man tas duonos, beje, pašventintos prie Vilniaus katedros bazilikos, dalijimas pasirodė turįs kažkokią pakylėtą prasmę – valgome pašventintą lietuvišką duoną laisvę išsikovojusioje Lietuvoje… Žinoma, linksmoje šilutiškių kompanijoje atėjo ir linksma mintis, taip pat susijusi su dalijamos duonos įvaizdžiu: kadaise bundant Atgimimui, Kaušpėdas dainavo: „Vadas raiko duoną, šiandien – viskas! Jei norėsi daugiau, būsi nacionalistas…“
Duonos užteko visiems, vieną gabaliuką parvežiau ir į namus žmonai paragauti ir taip tarsi Baltijos kelyje vėl po 25 metų pabūti.
Baltijos kelyje dalyvavo nemažai „Pamario aido“ choristų. Sugrįždami dainavo, visi kiti pritarė. Vienoje dainoje skambėjo tokie žodžiai: „Užaugo daigai, kur jaunystėje sėjome, šiandien vėl laisva brangi Lietuva“.
Grįžtant nebelijo, tik plaukė debesys ir leidosi pavargusi saulė. Laukai atrodė rudenėjantys.
Aš manau, kad Baltijos kelio dvasia neišnyko, kad didelio pavojaus akivaizdoje mes vėl būtume vieningi. Aš manau, kad su džiaugsmu žmonės važiuos į Baltijos kelią ir po 30 metų, nes Baltijos kelias buvo tikras stebuklas. Tai buvo trijų Baltijos tautų referendumas dėl laisvės ir nepriklausomybės“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Savaitgalio orai: šeštadienis bus lietaus  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugpjūčio 5 d., penktadienį, dangų dengs menkas debesų sluoksnis. Nelis. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietryčių krypties vėjas. Bus karšta diena. Įdienojus oras kais iki 27-32 laipsnių karščio. Rugpjūčio 6 d., šeštadienį, naktis be lietaus, tik paryčiais vakarinį šalies pakraštį pasieks vėsesni orai. Vakariniuose rajonuose ims slinkti trumpalaikės liūtys, gali sugriaudėti perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, bus nestiprus. Debesų daugės, tačiau oras neskubės vėsti ir saulei tekant termometrai rodys nuo 15

Liepą Šilutės rajone – 70 santuokų

Santuokų skaičiumi liepos mėnuo išskirtinis 2022 metais. Taip pat ir tuo, kad iš 70 santuokų net 37 – bažnytinės, o dvi – užsienyje. Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad liepą rajone įregistruota: 52 naujagimiai, 55 mirtys, 70 santuokų ir 6 ištuokos. Liepą sulaukta 25 berniukų ir 27 mergaičių, 28 naujagimiai gimė Šilutės mieste, 24 – seniūnijose, 23 sulaukta užsienyje, jie tik įtraukti į sąrašus. Viena šeima susilaukė dvynių. 17 naujagimių pripažinta tėvystė, nes poros nėra įregistravusios santuokos. Populiarūs

Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje. Siuntimas galioja 60 dienų ir

Kataraktą galima įveikti

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Šią ligą gali sukelti nemažai veiksnių, tačiau pagrindinis susirgimo rizikos faktorius yra amžius. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, akies lęšiukas pradeda drumstėti. Tai natūralūs senatviniai organizmo pokyčiai. Tačiau jei lęšiuko skaidrumas ima trukdyti įprastiniai veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jaunesniems žmonėms katarakta gali būti

Taip pat skaitykite