Hugo Šojaus dvaras domina turistus, bet ne Šilutės gyventojus…

Šilutiškė Indrė Skablauskaitė sklandžiai kalba lietuvininkų tarme, kuria pradžiugina įvairių renginių lankytojus. Ji vadovauja Šilutės Hugo Šojaus muziejuje veikiančiai lietuvininkų tarmės mokyklėlei ir jau aštuonis mėnesius vadovauja šiam muziejui. Gerų naujienų – daug, tačiau direktorei labiausiai rūpi, kad į muziejų ateina labai nedaug Šilutės miesto gyventojų.

Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė – dvaro rūmų iš kiemo pusės verandoje, kur ypač mėgsta fotografuotis jaunavedžiai.

I. Skablauskaitė Šilutės H. Šojaus muziejui vadovauja nuo praėjusių metų gruodžio 19 d. „Organizuojame daug įvairių parodų, susitikimų, edukacinių užsiėmimų, tačiau Šilutės miesto gyventojų teateina labai mažai. Turistų, ypač vasarą, turime labai daug. Jų – gausybė, atvyksta autobusais grupėmis po kelias dešimtis, dirbame ir savaitgaliais, o štai šilutiškių ateina mažai…“ – pasakojo I. Skablauskaitė, sutikusi su pastebėjimu, kad parodos – išskirtinės, retai rajono centre tokių būna, muziejaus kolektyvas daug dirba, kad susipažinti su garsių kūrėjų darbais būtų galima ir Šilutėje.
„Kviečiu ir labai prašau Šilutės gyventojus dažniau užsukti į muziejų – tikrai nenusivilsite nei parodomis, nei kitais renginiais“, – sakė direktorė, vadovaujanti vieninteliame restauruotame Mažosios Lietuvos buvusiame dvare įkurtam Šilutės muziejui.
Nuolat atnaujinamos ekspozicijos, Šilutės rajono savivaldybės rūpesčiu šiemet iš Europos Sąjungos fondų gauta 453 tūkst. Eur muziejaus patalpų vidaus įrangai, baldams įsigyti. Mat restauruoti pastatus – viena, bet muziejui vien gražių sienų nepakanka. Pavyko gauti lėšų ir už jas įrengta etnografinė ekspozicija. O viskas, kas sukaupta fonduose, kas restauruota, irgi turėtų būti parodyta lankytojui. Visam sukauptam turtui būtina atitinkama vieta – palei sienas ant žemės juk nesudėsi. Todėl per vienerius ar dvejus metus visu grožiu atsiskleis ir dvaro menės, salės bei kitos vidaus patalpos.
Pagrindinėms dvaro rūmų patalpoms bus nupirkta visa ekspozicijų įranga, lankytojams atsivers rūsys, visas įrengtas pirmasis aukštas, terasos, antrojo aukšto patapos (reprezentacijų salė, menė ir t. t.), bus įrengtas H. Zudermano ir kitų iškilų asmenybių kambarys. Viršutiniame pastato aukšte – parodų salė, keičiamų ekspozicijų patalpos.
Šalia pagrindinio dvaro pastato yra restauruotas buvęs tarnų namelis, kuriame planuojama rengti edukacinių užsiėmimų centrą, kur laisvalaikį galėtų leisti šeimos, žmonės čia minėtų valstybės šventes. Kalėdiniai, velykiniai užsiėmimai jau įprasti. Sužino Mažosios Lietuvos tradicijų, išmoksta daryti kalėdinius žaislus, namų papuošalus, marginti velykaičius, net paruošti ir iškepti sausainius. Edukacijų centre planuojamas karčemos interjeras, mat šiame krašte, anot direktorės, visus reikalus spręsdavo karčemoje. Norima parodyti karčemų kultūrą, cukrainių tradicijas, nes Mažojoje Lietuvoje visi pasibuvimai, mokinių susitikimai po pamokų vykdavo cukrainėse. Lietuvoje buvo svarbiausia duona, šiame krašte – pyragas. Todėl čia tinka rodyti tą cukrainių ir pyrago istorijos kelią, žmonės galės paskanauti, sužinoti, pajusti istorijos dvelksmą.
Muziejaus restauracijos centras yra vienintelis regione, galintis restauruoti ne tik muziejaus eksponatus, bet ir teikti tokią paslaugą gyventojams. Muziejus sulaukia tokių prašymų. Juk žmonės gauna senelių, prosenelių baldų, nori juos restauruoti ir papuošti namus. Tą gali padaryti tik profesionalai.
Restauratoriui nebūtinas specialus aukštasis išsilavinimas, pakanka gauti kvalifikacijos pažymą, kurią gali suteikti restauratoriai mokytojai. Šilutės muziejaus restauracijos centre trūksta žmonių. Iš gaunamų lėšų ir šiam centrui bus nupirkta įrangos, įrengta tyrimų laboratorija. Čia žmonės galės išmokti restauratoriaus amato. Galbūt muziejus kviesis restauravimo specialistų iš Telšių, Vilniaus, kurie mokytų, o vėliau žmogus pats tobulėtų. Būtini trijų mėnesių mokymai. Tektų rinktis, ar tapti tekstilės, medžio, popieriaus restauratoriumi. Muziejus turi metalo, tekstilės ir popieriaus (dokumentų) restauratorius.
Konferencijų salė muziejui nepriklauso. Tačiau dvaro pagrindiniuose rūmuose esanti Freskų salė jau tapo santuokų registravimo, kitokių iškilmių vieta. Praėjusį penktadienį čia koncertavo Vilniaus muzikos akademijos dėstytojai – puikus koncertas, skambėjo neapolietiškos dainos ir romansai. Jie koncertavo Palangoje ir Nidoje, ten bilietų pritrūko, o Šilutės muziejuje – žiūrovų…
„Muziejų kelio“ renginys Vasario 16-osios kūrėjams – unikalus, o atėjo 20 žmonių… Parodos veikia ilgokai, vasarą bent jau turistų būna daug, šeštadienį ar sekmadienį atvažiuoja pilni autobusai, jiems čia įdomu, patinka. Po 30, 50, 100 žmonių… Buvo ir užsieniečių, tačiau daugiausia domisi žmonės iš įvairių Lietuvos miestelių, viena 50 žmonių bendruomenė atvyko iš Pasvalio rajono, jiems taip patiko, kad vėliau sulaukta ir kitos gausios bendruomenės“, – pasakojo I. Skablauskaitė. „Dvi kultūros Prūsijos dvare“ – tokią programą jiems parodė. Pristatyta miestietiškoji ir kaimo kultūra, po to – dvaro kultūra. Sulaukiama ekskursijų iš Klaipėdos, kelionių agentūros nukreipia turistus į Šilutę. Autobusai pro muziejų pravažiuodavo į Rusnę, į Kintus, o šiemet jau sustoja ir čia.
Turi muziejus spaustuvę, tad rugsėjo 1 d. kvies vaikus pasigaminti stebuklingą užrašų knygutę. Vaikus, jų tėvus, mokytojus muziejus tądien priims nemokamai.
Jau dirba dvi etnografės, turėtų atsirasti naujų įdomių užsiėmimų. Ryšiai su mokyklomis bus svarbūs.

Restauruotas tarnų namelis ateity turėtų tapti įvairių praktinių užsiėmimų vieta.

Naujos tradicijos
I. Skablauskaitė paminėjo naujovę – žinomi ir garsūs šilutiškiai per savo gimtadienius ar kitas šeimos šventes su draugais atvyksta į muziejų. Jiems surengiama ekskursija. Juos pasitinka dvaro ponia, aprodo dvaro menes, pamoko dvaro kultūros – kaip elgtis su vėduokle rankoje, kaip vyrui užsirišti kaklaskarę, po to ekonomė kviečia į salę, pasakoja apie lietuvininkų ir H. Šojaus bendravimą, ryšius. Dvare svečius pavaišina kafija, puceliais (spurgomis) ar pyragu. Kalbama apie lietuvininkų tarmę, papročius, virtuvę, žmonės dvare praleidžia 2 valandas. Tokių yra nemažai.
Įsirengus visas vidaus patalpas, anot direktorės, muziejuje bus ir gražiau, ir gerokai įdomiau, nors ir dabar muziejus turi unikalių eksponatų. Paveikslų, baldų, kitko, kuo kiti dvarai negali pasigirti. Verta padėkoti buvusiai Šilutės muziejaus direktorei Rozai Šikšninei – eksponatų sukaupta keliolika tūkstančių, restauruoti paveikslai, baldai. Tai – Mažosios Lietuvos, Prūsijos turtai, būtent Šilutė visa tai turi.
Šilutė turi vienintelį Lietuvoje išlikusį visą dvaro kompleksą su unikaliais Mažosios Lietuvos dailės kūriniais, kitais vertingais eksponatais.
Lietuvininkų tarmės mokyklėlę lanko daug įvairaus amžiaus žmonių. Per penkerius metus šiam projektui I. Skablauskaitė jau užsiaugino ir savo mokinių. Tai – apie 20 suaugusių žmonių. Jie į šį kraštą atvyko gyventi, taigi, nėra lietuvininkai. Ne tik mokosi lietuvininkų tarmės, tačiau susipažįsta su lietuvininkų papročiais, tradicijomis, šventėmis, tautiniu kostiumu, buitimi. Mokyklėlės mokiniai vyksta į ekskursijas vis į kitą Lietuvos etnografinį regioną – buvo Dzūkijoje, Suvalkijoje. Šiemet dviejų dienų kelionėje pabuvojo Aukštaitijoje, lankė muziejus. Žmonės eina mokytis ir šeštadieniais, ateina pedagogų, valdininkų.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite