Hugo Šojaus dvaras domina turistus, bet ne Šilutės gyventojus…

Šilutiškė Indrė Skablauskaitė sklandžiai kalba lietuvininkų tarme, kuria pradžiugina įvairių renginių lankytojus. Ji vadovauja Šilutės Hugo Šojaus muziejuje veikiančiai lietuvininkų tarmės mokyklėlei ir jau aštuonis mėnesius vadovauja šiam muziejui. Gerų naujienų – daug, tačiau direktorei labiausiai rūpi, kad į muziejų ateina labai nedaug Šilutės miesto gyventojų.

Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė – dvaro rūmų iš kiemo pusės verandoje, kur ypač mėgsta fotografuotis jaunavedžiai.

I. Skablauskaitė Šilutės H. Šojaus muziejui vadovauja nuo praėjusių metų gruodžio 19 d. „Organizuojame daug įvairių parodų, susitikimų, edukacinių užsiėmimų, tačiau Šilutės miesto gyventojų teateina labai mažai. Turistų, ypač vasarą, turime labai daug. Jų – gausybė, atvyksta autobusais grupėmis po kelias dešimtis, dirbame ir savaitgaliais, o štai šilutiškių ateina mažai…“ – pasakojo I. Skablauskaitė, sutikusi su pastebėjimu, kad parodos – išskirtinės, retai rajono centre tokių būna, muziejaus kolektyvas daug dirba, kad susipažinti su garsių kūrėjų darbais būtų galima ir Šilutėje.
„Kviečiu ir labai prašau Šilutės gyventojus dažniau užsukti į muziejų – tikrai nenusivilsite nei parodomis, nei kitais renginiais“, – sakė direktorė, vadovaujanti vieninteliame restauruotame Mažosios Lietuvos buvusiame dvare įkurtam Šilutės muziejui.
Nuolat atnaujinamos ekspozicijos, Šilutės rajono savivaldybės rūpesčiu šiemet iš Europos Sąjungos fondų gauta 453 tūkst. Eur muziejaus patalpų vidaus įrangai, baldams įsigyti. Mat restauruoti pastatus – viena, bet muziejui vien gražių sienų nepakanka. Pavyko gauti lėšų ir už jas įrengta etnografinė ekspozicija. O viskas, kas sukaupta fonduose, kas restauruota, irgi turėtų būti parodyta lankytojui. Visam sukauptam turtui būtina atitinkama vieta – palei sienas ant žemės juk nesudėsi. Todėl per vienerius ar dvejus metus visu grožiu atsiskleis ir dvaro menės, salės bei kitos vidaus patalpos.
Pagrindinėms dvaro rūmų patalpoms bus nupirkta visa ekspozicijų įranga, lankytojams atsivers rūsys, visas įrengtas pirmasis aukštas, terasos, antrojo aukšto patapos (reprezentacijų salė, menė ir t. t.), bus įrengtas H. Zudermano ir kitų iškilų asmenybių kambarys. Viršutiniame pastato aukšte – parodų salė, keičiamų ekspozicijų patalpos.
Šalia pagrindinio dvaro pastato yra restauruotas buvęs tarnų namelis, kuriame planuojama rengti edukacinių užsiėmimų centrą, kur laisvalaikį galėtų leisti šeimos, žmonės čia minėtų valstybės šventes. Kalėdiniai, velykiniai užsiėmimai jau įprasti. Sužino Mažosios Lietuvos tradicijų, išmoksta daryti kalėdinius žaislus, namų papuošalus, marginti velykaičius, net paruošti ir iškepti sausainius. Edukacijų centre planuojamas karčemos interjeras, mat šiame krašte, anot direktorės, visus reikalus spręsdavo karčemoje. Norima parodyti karčemų kultūrą, cukrainių tradicijas, nes Mažojoje Lietuvoje visi pasibuvimai, mokinių susitikimai po pamokų vykdavo cukrainėse. Lietuvoje buvo svarbiausia duona, šiame krašte – pyragas. Todėl čia tinka rodyti tą cukrainių ir pyrago istorijos kelią, žmonės galės paskanauti, sužinoti, pajusti istorijos dvelksmą.
Muziejaus restauracijos centras yra vienintelis regione, galintis restauruoti ne tik muziejaus eksponatus, bet ir teikti tokią paslaugą gyventojams. Muziejus sulaukia tokių prašymų. Juk žmonės gauna senelių, prosenelių baldų, nori juos restauruoti ir papuošti namus. Tą gali padaryti tik profesionalai.
Restauratoriui nebūtinas specialus aukštasis išsilavinimas, pakanka gauti kvalifikacijos pažymą, kurią gali suteikti restauratoriai mokytojai. Šilutės muziejaus restauracijos centre trūksta žmonių. Iš gaunamų lėšų ir šiam centrui bus nupirkta įrangos, įrengta tyrimų laboratorija. Čia žmonės galės išmokti restauratoriaus amato. Galbūt muziejus kviesis restauravimo specialistų iš Telšių, Vilniaus, kurie mokytų, o vėliau žmogus pats tobulėtų. Būtini trijų mėnesių mokymai. Tektų rinktis, ar tapti tekstilės, medžio, popieriaus restauratoriumi. Muziejus turi metalo, tekstilės ir popieriaus (dokumentų) restauratorius.
Konferencijų salė muziejui nepriklauso. Tačiau dvaro pagrindiniuose rūmuose esanti Freskų salė jau tapo santuokų registravimo, kitokių iškilmių vieta. Praėjusį penktadienį čia koncertavo Vilniaus muzikos akademijos dėstytojai – puikus koncertas, skambėjo neapolietiškos dainos ir romansai. Jie koncertavo Palangoje ir Nidoje, ten bilietų pritrūko, o Šilutės muziejuje – žiūrovų…
„Muziejų kelio“ renginys Vasario 16-osios kūrėjams – unikalus, o atėjo 20 žmonių… Parodos veikia ilgokai, vasarą bent jau turistų būna daug, šeštadienį ar sekmadienį atvažiuoja pilni autobusai, jiems čia įdomu, patinka. Po 30, 50, 100 žmonių… Buvo ir užsieniečių, tačiau daugiausia domisi žmonės iš įvairių Lietuvos miestelių, viena 50 žmonių bendruomenė atvyko iš Pasvalio rajono, jiems taip patiko, kad vėliau sulaukta ir kitos gausios bendruomenės“, – pasakojo I. Skablauskaitė. „Dvi kultūros Prūsijos dvare“ – tokią programą jiems parodė. Pristatyta miestietiškoji ir kaimo kultūra, po to – dvaro kultūra. Sulaukiama ekskursijų iš Klaipėdos, kelionių agentūros nukreipia turistus į Šilutę. Autobusai pro muziejų pravažiuodavo į Rusnę, į Kintus, o šiemet jau sustoja ir čia.
Turi muziejus spaustuvę, tad rugsėjo 1 d. kvies vaikus pasigaminti stebuklingą užrašų knygutę. Vaikus, jų tėvus, mokytojus muziejus tądien priims nemokamai.
Jau dirba dvi etnografės, turėtų atsirasti naujų įdomių užsiėmimų. Ryšiai su mokyklomis bus svarbūs.

Restauruotas tarnų namelis ateity turėtų tapti įvairių praktinių užsiėmimų vieta.

Naujos tradicijos
I. Skablauskaitė paminėjo naujovę – žinomi ir garsūs šilutiškiai per savo gimtadienius ar kitas šeimos šventes su draugais atvyksta į muziejų. Jiems surengiama ekskursija. Juos pasitinka dvaro ponia, aprodo dvaro menes, pamoko dvaro kultūros – kaip elgtis su vėduokle rankoje, kaip vyrui užsirišti kaklaskarę, po to ekonomė kviečia į salę, pasakoja apie lietuvininkų ir H. Šojaus bendravimą, ryšius. Dvare svečius pavaišina kafija, puceliais (spurgomis) ar pyragu. Kalbama apie lietuvininkų tarmę, papročius, virtuvę, žmonės dvare praleidžia 2 valandas. Tokių yra nemažai.
Įsirengus visas vidaus patalpas, anot direktorės, muziejuje bus ir gražiau, ir gerokai įdomiau, nors ir dabar muziejus turi unikalių eksponatų. Paveikslų, baldų, kitko, kuo kiti dvarai negali pasigirti. Verta padėkoti buvusiai Šilutės muziejaus direktorei Rozai Šikšninei – eksponatų sukaupta keliolika tūkstančių, restauruoti paveikslai, baldai. Tai – Mažosios Lietuvos, Prūsijos turtai, būtent Šilutė visa tai turi.
Šilutė turi vienintelį Lietuvoje išlikusį visą dvaro kompleksą su unikaliais Mažosios Lietuvos dailės kūriniais, kitais vertingais eksponatais.
Lietuvininkų tarmės mokyklėlę lanko daug įvairaus amžiaus žmonių. Per penkerius metus šiam projektui I. Skablauskaitė jau užsiaugino ir savo mokinių. Tai – apie 20 suaugusių žmonių. Jie į šį kraštą atvyko gyventi, taigi, nėra lietuvininkai. Ne tik mokosi lietuvininkų tarmės, tačiau susipažįsta su lietuvininkų papročiais, tradicijomis, šventėmis, tautiniu kostiumu, buitimi. Mokyklėlės mokiniai vyksta į ekskursijas vis į kitą Lietuvos etnografinį regioną – buvo Dzūkijoje, Suvalkijoje. Šiemet dviejų dienų kelionėje pabuvojo Aukštaitijoje, lankė muziejus. Žmonės eina mokytis ir šeštadieniais, ateina pedagogų, valdininkų.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Žvejokime atsakingai: nespėjusias išneršti žuvis reikėtų paleisti

Pavasaris yra žuvų neršto metas, todėl žvejus mėgėjus raginame būti ypač atidžius – šiuo metu galioja nemažai konkrečių žuvų rūšių žvejybos draudimų, taikomų tam tikrą laikotarpį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad neršto laikas gali šiek tiek pasislinkti priklausomai nuo klimato sąlygų. Todėl draudimui vos pasibaigus dar ne visos žuvys gali būti išneršusios. Jas sugavus reikėtų paleisti. Siekiant sudaryti palankesnes žvejybos sąlygas, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse yra išimtis, numatanti, kad kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja

Pasirinktą verslą plėtoti bus kur kas paprasčiau, jei…

Drąsiai galima sakyti, kad sprendimas pradėti verslą, yra vienas geriausių. Tai atveria labai daug nuostabių galimybių: realizuoti sumanymus bei siekti svajonių; savo darbais keisti pasaulį; kurti darbo vietas. Žinoma, ir pelnas nėra išimtis – būtent verslas atveria galimybę siekti  finansinės nepriklausomybės. Visgi, svarbu pabrėžti, kad ir verslo plėtojimas neretai kelia tam tikrų iššūkių. Taip pat labai dažnai tenka susidurti su ypač didelėmis laiko, energijos ar finansų sąnaudomis. Gera žinia yra ta, kad jei tik bus priimami tinkami sprendimai, tai pasirinktą

Šiemet automobilių stovėjimas Palangoje kainuoja brangiau

Rinkliava už automobilių stovėjimą dalyje Palangos gatvių renkama nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. imtinai. Tad sekmadienį, gegužės 15 d., įsigaliojo gerokai padidinti mokesčiai, kuriuos nustatė Palangos miesto savivaldybės taryba. Praėjusiais metais rinkliavos sezono metu už vieno automobilio stovėjimą pusvalandį raudonojoje zonoje reikėjo mokėti 0,6 euro, viena valanda buvo įkainota 1,2 euro. Pusvalandį palikti geltonojoje zonoje kainavo 0,3 euro, o valandą – 0,6 euro. Žaliojoje zonoje už vieno automobilio stovėjimą pusę valandos tekdavo atseikėti 1 eurą, o už

Ką madingo ir patogaus turėtų dėvėti vyras šią vasarą?

Vasara jau visai čia pat! O tai reiškia, kad daugelis vyrų, kurie domisi vyriška mada ir nori išlikti stilingais, suka galvą dėl to, kuo reikėtų papildyti savo garderobą. Greitai sužinosite karščiausias vyrų vasaros mados tendencijas. Juk nėra nieko geriau, nei prieš atsinaujinant spintos turinį, žinoti, kokie drabužiai, batai ir aksesuarai yra madingi šią vasarą. Papasakosime, kokie marškinėliai, šortai, aksesuarai, sportbačiai ar kiti dalykai turėtų papildyti Jūsų garderobą, jei norite madingos ir patogios aprangos. Madingi ir patogūs drabužiai – ką dėvėti

Taip pat skaitykite