Hermano Zudermano 160-ųjų gimimo metinių sukakčiai

Rugsėjo pabaigoje, artėjant jubiliejui, Šilutės kultūros ir pramogų centre įvyko kino filmų vakaras „Mažoji Lietuva kino mene“, skirtas rašytojo Hermano Zudermano 160-ųjų gimimo metinių sukakčiai ir vokiečių kultūros dienoms Šilutėje.

Konferencija Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.

Netradicinis konkursas
Trumpo metražo filmų ir filmuotų siužetų konkurse „Mano kraštas – Mažoji Lietuva“ dalyvavo nemažas būrys rajono jaunimo. Konkursą organizavusio Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova papasakojo, kad konkursas buvo paskelbtas kovo mėnesį.
„Konkursu buvo siekta skatinti mokinių domėjimąsi Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kultūriniu–istoriniu paveldu, įžymiausiais šio krašto kūrėjais, ugdyti supratimą apie sudėtingą paribio kultūros kontekstą bei gebėjimą kūrybiškai jį interpretuoti. Konkursas vyko trimis etapais. Baigiamajame etape vyko kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė TV laidų, filmų, teatro bei montažo režisierius, 2002 metų Lietuvos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ laureatas režisierius Mikas Žukauskas. Konkurse dalyvavo vienuolika dalyvių iš Šilutės rajono ir Klaipėdos H. Zudermano gimnazijos (2 mokiniai). Darbas vyko trijose kūrybinėse grupėse“, – kalbėjo J. Pancerova.
Filmus pristatė jaunimas
Visi filmų kūrėjai buvo pakviesti į sceną papasakoti apie savo darbus. Mokinių kūrybai vadovavęs Mikas Žukauskas sakė labai apsidžiaugęs siūlymu vadovauti jaunimo trumpo metražo kino filmų kūrimui Šilutėje. „Turėjome labai mažai laiko – tik tris dienas, per kurias reikėjo sukurti scenarijų, nufilmuoti sumanytus vaizdus ir sumontuoti. Bet mums pavyko – sukūrėme tris filmus“, – kalbėjo M. Žukauskas.
Po pasakojimų apie sukurtus vaizdo įrašus ir dalyvių apdovanojimo susirinkusieji turėjo progos pamatyti jaunimo sukurtus filmus. Visų dalyvių laukia prizas – kelionė į Lietuvos televiziją arba kino centrą. Prizą parūpino Goethe‘s institutas.
Pirmosios gimnazijos gimnazistė Simona Bendžiūtė, kalbėdama apie savo bendraminčių (Gytė Gužauskaitė ir Austėja Obrikytė) filmą „Mums gyvenimas čia mielas“, papasakojo, kad kurdamos filmą apie Hermaną Zudermaną sužinojo daug naujo, dėkojo savo draugėms, klasės draugams, auklėtojai Vaidai Galinskienei už patarimus ir palaikymą.
Antroji grupė (mokiniai iš Vydūno gimnazijos ir Katyčių pagrindinės mokyklos Marta Jucevičiūtė, Monika Gudavičiūtė, Diana Jankauskaitė ir Oliandras Nazarovas) pateikė filmą ,,Trumpai apie Šilutę“. Vydūno ir H. Zudermano „dialogo“ akivaizdoje prabėga vaizdai: sporto salės, prekybos centrų LIDL ir MAXIMA statybos, išplaukiantys kiškiai ir kt.
Trečiasis filmukas – komedija „Lašišos beieškant“. Sėkmę ir nesėkmę meškeriojant lašišą vaikinai perteikė kaitaliodami spalvotus ir nespalvotus kadrus. Filmą kūrė Andrius Sadauskas, Marius Jokaitis, svečiai Vincentas Songaila ir Astijus Kundrotas iš Klaipėdos H. Zudermano gimnazijos.
Ketvirtadienį – teatro vakaras
Šilutės teatras parodė premjerą „Namo statymas“ pagal Hermano Zudermano apysaką „Jonas ir Erdmė“. Režisierius Sergėjus Paciukas trumpai apibūdino naują teatro kūrybinį darbą, pasidžiaugė jaunais aktoriais. Spektaklis nepaliko abejingų. Nors vaidino tik keturi aktoriai, buvo sugalvotos mobilios dekoracijos, kurios leido aktoriams kurti ryškų pelkėje gyvenančius žmones ištikusio potvynio vaizdą – vandenį, apsemiantį pelkę, gyvenimo kasdienybės sunkumus ir siaubą. Spektaklio pradžioje Jono ir Erdmės šokis tarsi sakė, kad bus visko: rūsčioje kasdienybėje reikės kantrybės, užsispyrimo, pastangų, siekiant pasistatyti savo namą.
Tai buvo neįprasta, nekasdieniška, netikėta, bet įdomu. Vaidino pamėgti aktoriai – Alma Rimkevičiūtė ir Vytautas Bartuška, jaunieji aktoriai – Kamilė Andriuškaitė ir Jonas Viršilas. Muziką spektakliui kūrė kompozitorė Egidija Medekšaitė, choreografijomis rūpinosi Joana Baguckaitė.
Tarptautinė konferencija
Rugsėjo 29 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko konferencija „Laike neišdylantys vardai – Hermanas Zudermanas“. Pranešimus skaitė svečiai iš Vokietijos, Vilniaus, Klaipėdos ir Karaliaučiaus srities. Svečias iš Vokietijos Dr. Valteris Riksas, kalbėdamas apie H. Zudermano vertimų ir jo darbų pritaikymą filmuose, kalbėjo: „Hermano Zudermano ypatingumas yra toks: regioniniai elementai jokiu būdu neapriboja jo darbo. Priešingai, jie reiškia patikimumą. Savo ruoštu universalūs elementai patraukia net skirtingų kultūrų auditoriją ir perkelia rašytojo idėjas už kalbos ir kultūros ribų, todėl jo kūriniai verčiami ir pagal juos režisuojami filmai. Kritikai kaltino H. Zudermaną už mechaninį meistriškumą, ypač scenoj, kur jis tariamai kopijuoja prancūzų pjesę („piece bien fait“), tačiau tai visiškai kita istorija“.
Konferenciją moderavo Daiva Trijonienė, vertėjavo Jūratė Gusevienė. Mokytoja ir poetė Dalia Žibaitienė pabaigoje perskaitė savo eilėraštį „H. Zudermanui“ iš ciklo „Ant atminimo delnų“.
Palinkėjimas: kiekvienas sau atraskime Hermaną Zudermaną – garsų mūsų krašto gyvenimo vaizduotoją.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite