H. Šojaus muziejuje – vėl rūbai iš A. Vasiljevo kolekcijos

Gegužės 15-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje svečiavosi vienas iš garsiausių pasaulio mados istorikų Aleksandras Vasiljevas – kolekcininkas, interjero dizaineris, meno kritikas, scenografas iš Rusijos.

Garsus mados istorikas Aleksandras Vasiljevas Šilutėje svečiuojasi antrą kartą. Jam iš kairės – A. Vasiljevo fondo vadovė Alma Puodžiukaitienė.

Trečiadienį muziejuje atidaryta A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Mada tarpukario metais 1918-1938“ skirta priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Tai antroji kolekcininko paroda, eksponuojama H. Šojaus muziejuje. Iš viso rodoma 57 suknelės ir vyriški kostiumai, aksesuarų, fotografijos, atspindinčios Europos mados permainas 1920–1930 metais. Tuo metu vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą, taikomąją dailę, bet ir drabužius, ypač moterų.

70 tūkst. eksponatų
A. Vasiljevo fondas Lietuvoje įkurtas 2012 metais, jis yra vienas iš turtingiausių privačių kolekcininkų pasaulyje. „Mes galime pasidžiaugti daugiau kaip 70 tūkst. eksponatų, o tai mums leidžia kasmet surengti apie 20 parodų įvairiose pasaulio valstybėse“, – pasakojo apie A. Vasiljevo fondą kartu atvykusi šio fondo vadovė Alma Puodžiukaitienė.

Jau buvo surengta apie 200 mados istoriko parodų visame pasaulyje, o šiuo metu jos vyksta Taline, Prancūzijoje, Rygoje, Italijoje, Maskvoje, Moldovoje, Baku. Vakar atidaryta A. Vasiljevo paroda Rokiškyje.

„Veikla – intensyvi, pagal galimybes Aleksandras dalyvauja kiekvienos parodos atidaryme. Gal ne visada tą pačią dieną, kai paroda pristatoma visuomenei, tačiau visada su džiaugsmu aplanko, pasidalija su kitais emocijomis“, – kalbėjo A. Vasiljevo fondo vadovė, pridurdama, kad kolekcininkas be galo džiaugiasi akimirkomis, kai žmonės atvyksta į parodos atidarymą.

Apie tarpukario madą
Tarpukariu moterų aprangos mada buvo tarsi konkurencijos įrankis – ieškota būdų atskleisti fizinį moters žavesį. Moteriai išsivadavus iš korsetų (šito dar amžiaus pradžioje pareikalavo Paryžiaus mados diktatorius Paulis Poiret), pakito visiems įprastas, per juosmenį suspaustos figūros vaizdas.
Viena pirmųjų mados naujovių buvo tiesaus drabužio siluetas. Nuogos rankos ir vos pridengta nugara – pagrindiniai art deco stiliaus bruožai pirmuoju jo raidos periodu.

Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pristatė rūbą, kuris atspindi Šilutės dvaro stilių.

1925 m. suknelės jau vos siekė kelius, o įsisiūbavusi šokių muzika orkestrais, grojančiais regtaimus, fokstrotus, čarlstonus, atvedė į madą lengvą šilkinį apdarą, siuvinėtą karoliukais pagal to meto dailininkų parengtus simetriškus, grakščiai plaukiančių linijų ir stilizuotų gėlių piešinius. Puošiamasi buvo ir sodrių spalvų brangakmeniais ir linksmais bižuterijos blizgučiais. Taip atrodančių moterų buvo neįmanoma nepastebėti net šokių aikštelių prieblandoje…

Ryškus grimas kūrė geidžiamos ir šiek tiek pavojingos moters tipą, susiformavusį „Holivudo“ nebyliojo kino prieglobstyje. Šį įvaizdį stiprino aprangos aksesuarai: ilgi perlų vėriniai, diademos, segės, įvairiausių spalvų šilkinės kojinės, stručių plunksnų boa, mažutės kepuraitės ir atvira avalynė.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ, autorės ir Šilutės H. Šojaus muziejaus nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo