H. Šojaus muziejuje – vėl rūbai iš A. Vasiljevo kolekcijos

Gegužės 15-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje svečiavosi vienas iš garsiausių pasaulio mados istorikų Aleksandras Vasiljevas – kolekcininkas, interjero dizaineris, meno kritikas, scenografas iš Rusijos.

Garsus mados istorikas Aleksandras Vasiljevas Šilutėje svečiuojasi antrą kartą. Jam iš kairės – A. Vasiljevo fondo vadovė Alma Puodžiukaitienė.

Trečiadienį muziejuje atidaryta A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Mada tarpukario metais 1918-1938“ skirta priminti tarpukario Europos madą ir jos pokyčius. Tai antroji kolekcininko paroda, eksponuojama H. Šojaus muziejuje. Iš viso rodoma 57 suknelės ir vyriški kostiumai, aksesuarų, fotografijos, atspindinčios Europos mados permainas 1920–1930 metais. Tuo metu vyravo art deco stilius, pakeitęs ne tik architektūrą, interjero apdailą, taikomąją dailę, bet ir drabužius, ypač moterų.

70 tūkst. eksponatų
A. Vasiljevo fondas Lietuvoje įkurtas 2012 metais, jis yra vienas iš turtingiausių privačių kolekcininkų pasaulyje. „Mes galime pasidžiaugti daugiau kaip 70 tūkst. eksponatų, o tai mums leidžia kasmet surengti apie 20 parodų įvairiose pasaulio valstybėse“, – pasakojo apie A. Vasiljevo fondą kartu atvykusi šio fondo vadovė Alma Puodžiukaitienė.

Jau buvo surengta apie 200 mados istoriko parodų visame pasaulyje, o šiuo metu jos vyksta Taline, Prancūzijoje, Rygoje, Italijoje, Maskvoje, Moldovoje, Baku. Vakar atidaryta A. Vasiljevo paroda Rokiškyje.

„Veikla – intensyvi, pagal galimybes Aleksandras dalyvauja kiekvienos parodos atidaryme. Gal ne visada tą pačią dieną, kai paroda pristatoma visuomenei, tačiau visada su džiaugsmu aplanko, pasidalija su kitais emocijomis“, – kalbėjo A. Vasiljevo fondo vadovė, pridurdama, kad kolekcininkas be galo džiaugiasi akimirkomis, kai žmonės atvyksta į parodos atidarymą.

Apie tarpukario madą
Tarpukariu moterų aprangos mada buvo tarsi konkurencijos įrankis – ieškota būdų atskleisti fizinį moters žavesį. Moteriai išsivadavus iš korsetų (šito dar amžiaus pradžioje pareikalavo Paryžiaus mados diktatorius Paulis Poiret), pakito visiems įprastas, per juosmenį suspaustos figūros vaizdas.
Viena pirmųjų mados naujovių buvo tiesaus drabužio siluetas. Nuogos rankos ir vos pridengta nugara – pagrindiniai art deco stiliaus bruožai pirmuoju jo raidos periodu.

Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė pristatė rūbą, kuris atspindi Šilutės dvaro stilių.

1925 m. suknelės jau vos siekė kelius, o įsisiūbavusi šokių muzika orkestrais, grojančiais regtaimus, fokstrotus, čarlstonus, atvedė į madą lengvą šilkinį apdarą, siuvinėtą karoliukais pagal to meto dailininkų parengtus simetriškus, grakščiai plaukiančių linijų ir stilizuotų gėlių piešinius. Puošiamasi buvo ir sodrių spalvų brangakmeniais ir linksmais bižuterijos blizgučiais. Taip atrodančių moterų buvo neįmanoma nepastebėti net šokių aikštelių prieblandoje…

Ryškus grimas kūrė geidžiamos ir šiek tiek pavojingos moters tipą, susiformavusį „Holivudo“ nebyliojo kino prieglobstyje. Šį įvaizdį stiprino aprangos aksesuarai: ilgi perlų vėriniai, diademos, segės, įvairiausių spalvų šilkinės kojinės, stručių plunksnų boa, mažutės kepuraitės ir atvira avalynė.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ, autorės ir Šilutės H. Šojaus muziejaus nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite