Gyventojai suskubo ženklinti augintinius – artėja svarbus terminas

Įsigaliojus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms, ėmė sparčiai daugėti ženklinamų ir  Gyvūnų augintinių registre registruojamų šunų, kačių ir šeškų. Per septynis praėjusių metų mėnesius buvo suženklinta ir užregistruota dvigubai daugiau augintinių, nei prieš metus tuo pačiu metu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, skaičiai rodo, kad žmonių sąmoningumas ir atsakomybė auga, tačiau to dar nepakanka, nes Lietuvoje augintinių gali būti apie milijonas. Iš jų kol kas suženklinta ir Gyvūnų augintinių registre užregistruota kiek daugiau nei ketvirtadalis.

Paženklinta 40 tūkst. augintinių

„Nuo įstatymo pataisų įsigaliojimo praeitais metais iki gruodžio suženklinta daugiau kaip 40 tūkst. augintinių – dvigubai daugiau, nei 2020 m. gegužės – gruodžio mėnesiais. Akivaizdu, kad žmonės nelaukia paskutinės dienos ir rūpinasi savo keturkojais. Raginu to dar nepadariusius suskubti – ženklinimo procedūra tikrai nesudėtinga, bet labai reikalinga ir gali užtikrinti augintinio saugumą“, – sako ministras K. Navickas.

Lietuvoje iš viso yra registruota daugiau kaip 213 tūkst. augintinių. Daugiausia – šunų, jų yra beveik 145 tūkstančiai. Kačių – kiek daugiau nei 68 tūkst., o šeškų yra 421. Tačiau didžioji dalis augintinių dar nėra paženklinti ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre.

Tikimasi, kad artėjant gegužės 1-ajai, iki kurios privalu tai atlikti, augintinių savininkai suskubs pasirūpinti savo keturkojais.

Yra svetainė pazenklinkmane.lt

„Padarėme tikrai daug, kad šis reikalavimas netaptų našta. Praplėtėme ženklintojų ratą – dabar tai gali daryti ne tik veterinarai, bet ir specialius kursus baigusieji, sukūrėme internetinę svetainę pazenklinkmane.lt, kurioje labai paprasta rasti arčiausiai namų ir pigiausiai ženklinimo

paslaugas teikiančius žmones, taip pat pasirūpinome ir socialiai remtinais asmenimis – jų augintinių ženklinimo išlaidos bus kompensuojamos.

Šuns, katės ar šeško ženklinimas poodine mikroschema nėra skausmingas ne tik gyvūnui, bei ir jo šeimininko piniginei. Tereikia noro ir truputėlio laiko, o rezultatas – saugus augintinis“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Socialiai remtinų žmonių bei gyvūnų globėjų laikomų kačių, šunų ir šeškų, atvestų iki 2021 m. gegužės 1 d., ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šiais metais tam numatyta skirti 300 tūkst. Eur.

Baudos nuo 30 iki 120 eurų

Iki šių metų gegužės 1 d. gyvūnų nepaženklinę jų savininkai rizikuos gauti  baudą nuo 30 iki 120 eurų. Finansinė atsakomybė didės, jei gyvūnas ir toliau nebus ženklinamas ar sukels grėsmę aplinkiniams. Tuomet bauda gali kilti ir iki 550 eurų.

Taip pat svarbu žinoti, kad gyvūno savininkas atsakingas ne tik už savo elgesį su gyvūnu, bet ir už paties gyvūno veiksmus bei galimą jo padarytą žalą kitiems asmenims ar jų turtui. Pagal Lietuvos civilinį kodeksą žalos atveju baudžiamas ne gyvūnas, kuris mūsų teisinėje sistemoje yra traktuojamas kaip daiktas, o jo savininkas, kuris atsako už jį.

Gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – jaunikliai turi būti paženklinami mikroschemomis perduodant gyvūnus kitiems savininkams, pavyzdžiui, juos parduodant ar dovanojant, arba, jei išveistas gyvūnas pasiliekamas sau, vėliausiai iki 4 mėnesių amžiaus. Visi Lietuvos teritorijoje gyvenantys suaugę šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti iki šių metų gegužės 1 dienos.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite