Gyvenimo prasmė – parašytos mokslinės knygos, nuveikti darbai

Brėkštant vasario 27-ajai netekome garsaus gamtos mokslų daktaro, ichtiologo, gamtosaugininko, kraštotyrininko rusniškio Kazio Gaigalo (gimė 1928 m.).
Kazys Gaigalas – mokslinių knygų autorius apie žuvis ir žvejybą Kuršių mariose bei Baltijos jūroje, parašęs žuvisaugos tema per 1000 straipsnių, kelių premijų laureatas, net ir tapęs neįgaliu, visad buvo aktyvus pilietis, Pamario krašto šviesulys.

Koks mistinis sutapimas: Kazio Gaigalo horoskopo ženklas – Žuvys. Joms ir paskyrė savo veiklą, tarnystę. Matyt, tam buvo pašauktas Žiemgalos krašto ūkininkų sūnus, raudonplytės Linkuvos gimnazijos (Pakruojo r.) gimnazistas. Čia jis susipažino su savo pirmąja, vienintele meile – šaulio dukra Birute Enikaite, būsima mokytoja, bibliotekininke, poete. Ji lėkė paskui jį į tremtį, į Sibirą.
Taip, Kaziui su tėveliais teko keliauti į šaltosios Rusijos gilumą vagone su kryžmai užkaltais langais. Buvo ištremti be teisės sugrįžti. Kazys Gaigalas biologo-zoologo regalijas įgijo baigęs Irkutsko universiteto gamtos mokslų fakultetą. Kurį laiką dirbo Novosibirske mikropaleontologu-inžinieriumi. Darbas buvo įdomus: pagal suakmenėjusių gyvūnų liekanas nustatydavo žemės klodų amžių. Šios žinios praversdavo ieškant naftos telkinių. Vėliau rusų kalba parašė mokslinę knygą „Baikalo ežero verpetės“.
1953-iaisiais, mirus sovietų valstybės diktatoriui Stalinui, nušvito viltis grįžti į Lietuvą. Grįžo 1957-aisiais. Pūkų patalo niekas nepaklojo. Apsigyveno ūkų sostinėje – Rusnėje. Aplūžęs butas buvo be galinės sienos – galėjai gėrėtis plačiu vaizdu į sodą, naktį – į žvaigždes. Kazys ir Birutė gyvenimo negandas įveikė dirbdami, kurdami. Gaigalai gražiai sutarė su salos lietuvininkais, kurių dalis tapo istorinėmis asmenybėmis ne tik dėl prūsiškų pavardžių, bet ir dėl savo žvejiško pašaukimo. Adomas ir Heincas Goberis, Ervinas Prūsas, Vilius ir Ernstas Žemaitaičiai, Erčius Jurgenaitis minimi K. Gaigalo straipsniuose, knygose.
Pusšimtis darbo metų Rusnėje, besirūpinant žuvisauga ne vien Kuršių mariose, bet ir Baltijos jūroje, įrodinėjant bei keliant tvenkininės žuvivaisos reikšmę bei naudą – K.Gaigalo mokslinės-praktinės veiklos laukas. Už ilgamečius nuopelnus, publikacijas 2002-aisiais pelnė Šilutės savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premiją, įteikiamą Kovo 11-osios proga.
Bibliografinėmis retenybėmis tapo K. Gaigalo knygos „Kuršių marių baseino žuvys ir žvejyba“, „Lietuvos žuvininkystė Nemuno žemupio regione“. Pastaroji išleista 800 egz. tiražu. Pernai K. Gaigalas dalyvavo Aplinkos ministerijos ir Žurnalistų sąjungos tradiciniame konkurse „Žmogus ir aplinka“. Didelio dėmesio susilaukė jo publikacijos „Dirbtinė žuvivaisa ir akvakultūra Nemuno deltoje“, „Pragaištingi ekologiniai ir socialiniai reiškiniai Pamaryje“, „Atnaujintas ungurių įžuvinimas – tik gero darbo pradžia“. Šie rašiniai padėjo K. Gaigalui laimėti trečią vietą.
K. Gaigalas su žmona Birute Enikaite-Gaigaliene užaugino dukras Sigitą ir Birutę. Turi anūkų ir proanūkių.
Kazys – mokslo žmogus, Birutė – meno. Abu užsiėmę, pasinėrę į darbus, kuriems reikia šviesios galvos. Nors 2006 m. Kazys neteko kairės kojos, tapo neįgalus, bet neprarado mokslinės tyrinėtojo ugnelės. Tai liudija parašyti darbai, kuriuose atsiskleidžia jo ilgametė darbo patirtis žuvisaugos, gamtosaugos srityse. K. Gaigalo žodis – glaustas, konkretus, pagrįstas skaičių duomenimis, palyginamosiomis lentelėmis. Labai gaila, kad Pamario kraštas neteko itin kompetentingo ichtiologijos specialisto, teikusio žvejams ir žuvininkams vertingų patarimų.
Amžinojo poilsio K. Gaigalas atguls jaunystės žemėje – Linkuvoje, miestelyje į kurio centrą spinduliais subėga septynios gatvės. Kūrybingo žmogaus gyvenimas baigtas, bet jo plati veikla ir darbai primins šios asmenybės išskirtinumą vėjų pagairei – Pamariui.

Hits: 62

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo balandžio 20 dienos draudžiama žvejoti karšius

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti karšius (išskyrus karšių žvejybą polderiuose). Karšių žvejyba draudžiama iki gegužės 20 d. „Kaip ir kiekvienais metais, norime atkreipti žvejų dėmesį, kad balandžio 20 d. įsigaliojo draudimas žvejoti karšius. Aplinkosaugininkai ypatingą dėmesį skirs tiems ruožams, kuriuose yra pagrindinės šių žuvų nerštavietės“, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas. Pasak aplinkosaugininko, karšiai – viena gausiausių žuvų populiacijų. Tai vyraujanti Kuršių

Kaip ministras siūlo išvalyti marias ir pajūrį?

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Siekdami išvalyti upes ir ežerus, marias ir pajūrį, turime stipriau reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą. „Lietuvoje reikėtų organizuoti ne tik mineralinių trąšų apskaitą, bet apskritai nusistatyti kitą prioritetą – mineralines trąšas keisti mėšlo grąžinimu į dirvą“, – mano aplinkos ministras. Tokią perspektyvą mažinant žemės ūkio sukuriamą taršą jis išreiškė penktadienį susitikęs su nevyriausybine organizacija „Aplinkosaugos koalicija“, kuri ministrui išreiškė trąšų naudojimo ir taršos jomis monitoringo būtinybę. „Mėšlo naudojimas yra ypač griežtai reglamentuotas, o mineralinės trąšos ne – tai absurdiška. Mineralinėms

Koronaviruso infekcijos statistika: 1113 nauji susirgimai, 14 žmonių mirė

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 20-ąją, ištyrus 11913 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1113 žmonių, mirė 14 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 236533. Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 14 žmonių. Jų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3802. Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 515,9 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai

Nepritarta siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų. „Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Lingė. Jis akcentavo, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių

Taip pat skaitykite