Gyvenimo prasmė – parašytos mokslinės knygos, nuveikti darbai

Brėkštant vasario 27-ajai netekome garsaus gamtos mokslų daktaro, ichtiologo, gamtosaugininko, kraštotyrininko rusniškio Kazio Gaigalo (gimė 1928 m.).
Kazys Gaigalas – mokslinių knygų autorius apie žuvis ir žvejybą Kuršių mariose bei Baltijos jūroje, parašęs žuvisaugos tema per 1000 straipsnių, kelių premijų laureatas, net ir tapęs neįgaliu, visad buvo aktyvus pilietis, Pamario krašto šviesulys.

Koks mistinis sutapimas: Kazio Gaigalo horoskopo ženklas – Žuvys. Joms ir paskyrė savo veiklą, tarnystę. Matyt, tam buvo pašauktas Žiemgalos krašto ūkininkų sūnus, raudonplytės Linkuvos gimnazijos (Pakruojo r.) gimnazistas. Čia jis susipažino su savo pirmąja, vienintele meile – šaulio dukra Birute Enikaite, būsima mokytoja, bibliotekininke, poete. Ji lėkė paskui jį į tremtį, į Sibirą.
Taip, Kaziui su tėveliais teko keliauti į šaltosios Rusijos gilumą vagone su kryžmai užkaltais langais. Buvo ištremti be teisės sugrįžti. Kazys Gaigalas biologo-zoologo regalijas įgijo baigęs Irkutsko universiteto gamtos mokslų fakultetą. Kurį laiką dirbo Novosibirske mikropaleontologu-inžinieriumi. Darbas buvo įdomus: pagal suakmenėjusių gyvūnų liekanas nustatydavo žemės klodų amžių. Šios žinios praversdavo ieškant naftos telkinių. Vėliau rusų kalba parašė mokslinę knygą „Baikalo ežero verpetės“.
1953-iaisiais, mirus sovietų valstybės diktatoriui Stalinui, nušvito viltis grįžti į Lietuvą. Grįžo 1957-aisiais. Pūkų patalo niekas nepaklojo. Apsigyveno ūkų sostinėje – Rusnėje. Aplūžęs butas buvo be galinės sienos – galėjai gėrėtis plačiu vaizdu į sodą, naktį – į žvaigždes. Kazys ir Birutė gyvenimo negandas įveikė dirbdami, kurdami. Gaigalai gražiai sutarė su salos lietuvininkais, kurių dalis tapo istorinėmis asmenybėmis ne tik dėl prūsiškų pavardžių, bet ir dėl savo žvejiško pašaukimo. Adomas ir Heincas Goberis, Ervinas Prūsas, Vilius ir Ernstas Žemaitaičiai, Erčius Jurgenaitis minimi K. Gaigalo straipsniuose, knygose.
Pusšimtis darbo metų Rusnėje, besirūpinant žuvisauga ne vien Kuršių mariose, bet ir Baltijos jūroje, įrodinėjant bei keliant tvenkininės žuvivaisos reikšmę bei naudą – K.Gaigalo mokslinės-praktinės veiklos laukas. Už ilgamečius nuopelnus, publikacijas 2002-aisiais pelnė Šilutės savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premiją, įteikiamą Kovo 11-osios proga.
Bibliografinėmis retenybėmis tapo K. Gaigalo knygos „Kuršių marių baseino žuvys ir žvejyba“, „Lietuvos žuvininkystė Nemuno žemupio regione“. Pastaroji išleista 800 egz. tiražu. Pernai K. Gaigalas dalyvavo Aplinkos ministerijos ir Žurnalistų sąjungos tradiciniame konkurse „Žmogus ir aplinka“. Didelio dėmesio susilaukė jo publikacijos „Dirbtinė žuvivaisa ir akvakultūra Nemuno deltoje“, „Pragaištingi ekologiniai ir socialiniai reiškiniai Pamaryje“, „Atnaujintas ungurių įžuvinimas – tik gero darbo pradžia“. Šie rašiniai padėjo K. Gaigalui laimėti trečią vietą.
K. Gaigalas su žmona Birute Enikaite-Gaigaliene užaugino dukras Sigitą ir Birutę. Turi anūkų ir proanūkių.
Kazys – mokslo žmogus, Birutė – meno. Abu užsiėmę, pasinėrę į darbus, kuriems reikia šviesios galvos. Nors 2006 m. Kazys neteko kairės kojos, tapo neįgalus, bet neprarado mokslinės tyrinėtojo ugnelės. Tai liudija parašyti darbai, kuriuose atsiskleidžia jo ilgametė darbo patirtis žuvisaugos, gamtosaugos srityse. K. Gaigalo žodis – glaustas, konkretus, pagrįstas skaičių duomenimis, palyginamosiomis lentelėmis. Labai gaila, kad Pamario kraštas neteko itin kompetentingo ichtiologijos specialisto, teikusio žvejams ir žuvininkams vertingų patarimų.
Amžinojo poilsio K. Gaigalas atguls jaunystės žemėje – Linkuvoje, miestelyje į kurio centrą spinduliais subėga septynios gatvės. Kūrybingo žmogaus gyvenimas baigtas, bet jo plati veikla ir darbai primins šios asmenybės išskirtinumą vėjų pagairei – Pamariui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite