Gyvenimo prasmė – parašytos mokslinės knygos, nuveikti darbai

Brėkštant vasario 27-ajai netekome garsaus gamtos mokslų daktaro, ichtiologo, gamtosaugininko, kraštotyrininko rusniškio Kazio Gaigalo (gimė 1928 m.).
Kazys Gaigalas – mokslinių knygų autorius apie žuvis ir žvejybą Kuršių mariose bei Baltijos jūroje, parašęs žuvisaugos tema per 1000 straipsnių, kelių premijų laureatas, net ir tapęs neįgaliu, visad buvo aktyvus pilietis, Pamario krašto šviesulys.

Koks mistinis sutapimas: Kazio Gaigalo horoskopo ženklas – Žuvys. Joms ir paskyrė savo veiklą, tarnystę. Matyt, tam buvo pašauktas Žiemgalos krašto ūkininkų sūnus, raudonplytės Linkuvos gimnazijos (Pakruojo r.) gimnazistas. Čia jis susipažino su savo pirmąja, vienintele meile – šaulio dukra Birute Enikaite, būsima mokytoja, bibliotekininke, poete. Ji lėkė paskui jį į tremtį, į Sibirą.
Taip, Kaziui su tėveliais teko keliauti į šaltosios Rusijos gilumą vagone su kryžmai užkaltais langais. Buvo ištremti be teisės sugrįžti. Kazys Gaigalas biologo-zoologo regalijas įgijo baigęs Irkutsko universiteto gamtos mokslų fakultetą. Kurį laiką dirbo Novosibirske mikropaleontologu-inžinieriumi. Darbas buvo įdomus: pagal suakmenėjusių gyvūnų liekanas nustatydavo žemės klodų amžių. Šios žinios praversdavo ieškant naftos telkinių. Vėliau rusų kalba parašė mokslinę knygą „Baikalo ežero verpetės“.
1953-iaisiais, mirus sovietų valstybės diktatoriui Stalinui, nušvito viltis grįžti į Lietuvą. Grįžo 1957-aisiais. Pūkų patalo niekas nepaklojo. Apsigyveno ūkų sostinėje – Rusnėje. Aplūžęs butas buvo be galinės sienos – galėjai gėrėtis plačiu vaizdu į sodą, naktį – į žvaigždes. Kazys ir Birutė gyvenimo negandas įveikė dirbdami, kurdami. Gaigalai gražiai sutarė su salos lietuvininkais, kurių dalis tapo istorinėmis asmenybėmis ne tik dėl prūsiškų pavardžių, bet ir dėl savo žvejiško pašaukimo. Adomas ir Heincas Goberis, Ervinas Prūsas, Vilius ir Ernstas Žemaitaičiai, Erčius Jurgenaitis minimi K. Gaigalo straipsniuose, knygose.
Pusšimtis darbo metų Rusnėje, besirūpinant žuvisauga ne vien Kuršių mariose, bet ir Baltijos jūroje, įrodinėjant bei keliant tvenkininės žuvivaisos reikšmę bei naudą – K.Gaigalo mokslinės-praktinės veiklos laukas. Už ilgamečius nuopelnus, publikacijas 2002-aisiais pelnė Šilutės savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premiją, įteikiamą Kovo 11-osios proga.
Bibliografinėmis retenybėmis tapo K. Gaigalo knygos „Kuršių marių baseino žuvys ir žvejyba“, „Lietuvos žuvininkystė Nemuno žemupio regione“. Pastaroji išleista 800 egz. tiražu. Pernai K. Gaigalas dalyvavo Aplinkos ministerijos ir Žurnalistų sąjungos tradiciniame konkurse „Žmogus ir aplinka“. Didelio dėmesio susilaukė jo publikacijos „Dirbtinė žuvivaisa ir akvakultūra Nemuno deltoje“, „Pragaištingi ekologiniai ir socialiniai reiškiniai Pamaryje“, „Atnaujintas ungurių įžuvinimas – tik gero darbo pradžia“. Šie rašiniai padėjo K. Gaigalui laimėti trečią vietą.
K. Gaigalas su žmona Birute Enikaite-Gaigaliene užaugino dukras Sigitą ir Birutę. Turi anūkų ir proanūkių.
Kazys – mokslo žmogus, Birutė – meno. Abu užsiėmę, pasinėrę į darbus, kuriems reikia šviesios galvos. Nors 2006 m. Kazys neteko kairės kojos, tapo neįgalus, bet neprarado mokslinės tyrinėtojo ugnelės. Tai liudija parašyti darbai, kuriuose atsiskleidžia jo ilgametė darbo patirtis žuvisaugos, gamtosaugos srityse. K. Gaigalo žodis – glaustas, konkretus, pagrįstas skaičių duomenimis, palyginamosiomis lentelėmis. Labai gaila, kad Pamario kraštas neteko itin kompetentingo ichtiologijos specialisto, teikusio žvejams ir žuvininkams vertingų patarimų.
Amžinojo poilsio K. Gaigalas atguls jaunystės žemėje – Linkuvoje, miestelyje į kurio centrą spinduliais subėga septynios gatvės. Kūrybingo žmogaus gyvenimas baigtas, bet jo plati veikla ir darbai primins šios asmenybės išskirtinumą vėjų pagairei – Pamariui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Imunizuotų darbuotojų statistika 

Nuo liepos 28 d. darbdaviai gali pasitikrinti, kokia dalis jų darbuotojų turi imunitetą nuo SARS-CoV-2. Informacija atnaujinama kasdien, todėl bus galima operatyviai sekti padėtį darbovietėje ir imtis konkrečių veiksmų. Juridiniai asmenys apie savo darbuotojų imunizaciją gali sužinoti prisijungę per Elektroninius valdžios vartus prie e. Statistikos sistemos. Prieiga prie šios sistemos automatiškai sukurta visiems juridinių asmenų vadovams. Galimybė prisijungti gali būti suteikiama ir kitiems įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovams pagal nustatytą tvarką. Darbuotojų skaičius pateikiamas pagal „Sodros“ duomenis. Konfidencialumo tikslais rodomos tik tos

Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.     Amžius nebėra kriterijus Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys

Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Taip pat skaitykite