Gyvenimas kaime turi privalumų

Anykščių rajono jaunieji ūkininkai Kotryna ir Algimantas Meidai prieš porą metų įsteigė smidrų ūkį. Pasinaudodami parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2018 metais jie 2 ha plote įsteigė smidrų plantaciją. Jų svarbiausias pagalbininkas išaugintai produkcijai realizuoti – socialiniai tinklai.

Ūkininkė Kotryna Meidė pastebi: be paramos jos šeima nebūtų galėjusi įsiveisti smidrų plantacijos, nes jų sodinukai yra gana brangūs. Karolinos Baltmiškės nuotr.

„Mūsų šeimoje esu pirmoji ūkininkė, – šypsosi Kotryna Meidė. – Kai su vyru  nutarėme imtis ūkininkavimo, artimieji mūsų nei stabdė, nei skatino. Atvirai pasakius, niekas ir netikėjo, kad mudviejų ketinimai rimti. Visi manė – pabandysime ir viską mesime.“

Du vaikučius auginanti Meidų šeima įsikūrė Anykščių rajone.  „Persikeldami gyventi į šią sodybą ir patys nemanėme, kad taip greitai imsimės ūkininkavimo. Manėme, susitvarkysime namą, o paskui kažkaip bandysime prie sodybos esančią žemę įdarbinti. Tačiau viskas prasidėjo vienu metu. Ir namus įsirenginėti, ir ūkį kurti pradėjome“, – pasakoja 27 metų ūkininkė Kotryna.

Jauna šeima nutarė imtis netradicinio ūkininkavimo. Dar studijuodama Aleksandro Stulginskio universitete Kotryna susidomėjo daržininkyste ir sodininkyste. Tad nusprendę imtis ūkininkavimo, iškart nutarė auginti smidrus. Pasak pašnekovės, šį sprendimą paspartino galimybė gauti jauniesiems ūkininkams skirtą paramą. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ K. Meidės daržininkystės ūkiui buvo skirta 28 tūkst. eurų parama. „Be paramos nebūtume galėję įsiveisti smidrų plantacijos, nes smidrų sodinukai gana brangūs, – paramos naudą vertina Kotryna. – Be to, už gautą paramą nusipirkome traktoriuką, priekabą, pasistatėme ūkinį pastatuką įsigytai technikai laikyti. Dabar galvojame kreiptis paramos ūkiui modernizuoti. Norime įsigyti prekinio paruošimo liniją, reikia įsirengti produkcijos vėsinimo kambarį, nes turimos vėsinimo spintos nebeužtenka. O tai verčia ieškoti greitesnio smidrų realizavimo.“

Išaugintą produkciją K. Meidė parduoda, pasinaudodama socialiniais tinklais. Spėjo susirasti ir savo klientūrą. Tarp jų klientų yra keli restoranai. Surinkę užsakymus, ūkininkai patys išvežioja produkciją.

„Jei ne vyro atlyginimas, kol kas iš ūkio gaunamų pajamų šeima dar neišsilaikytų, bet po metų kitų, manome, kad tai bus visai įmanomas dalykas, – svarsto ūkininkė, rodydama išsirikiavusias smidrų eiles. – Dabar auginame dviejų rūšių smidrus. Kaip ir visi kiti augalai, jie reikalauja priežiūros. Jiems ravėti samdome aplinkinius žmones.“

Netradicinį ūkį plėtojanti Meidų šeima šį pavasarį įsiveisė ir grybų sodelį. Augina valgomuosius dantenius (šitake). „Iš Anglijos nusipirkome kištukus su grybiena ir juos sukaišiojome į beržinius ir ąžuolinius rąstelius“, –  apžiūrinėjant pirmąjį sodelyje išdygusį dantenį pasakoja Kotryna.

Moteris puoselėja dar vieną svajonę – įdarbinti sodyboje augantį didžiulį ąžuolą – iš jo gilių gaminti kavą ir ją realizuoti, pasinaudojant socialiniais tinklais.

„Mums patinka ūkininkauti, nes esi laisvas ir nepriklausomas nuo darbdavio. Mes su vyru mėgstame savo galva galvoti ir patys susikurti. Ir gyvenimas kaime turi savo privalumų. Čia  nėra to skubėjimo, nuo kurio kenčia miesto gyventojai. Čia viskas vyksta ramiau ir lėčiau“, – pasirinkimą gyventi kaime komentuoja K. Meidė.

Užsak. Nr. 2020/85.

Hits: 106

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite