Gyvenimas kaime turi privalumų

Anykščių rajono jaunieji ūkininkai Kotryna ir Algimantas Meidai prieš porą metų įsteigė smidrų ūkį. Pasinaudodami parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2018 metais jie 2 ha plote įsteigė smidrų plantaciją. Jų svarbiausias pagalbininkas išaugintai produkcijai realizuoti – socialiniai tinklai.

Ūkininkė Kotryna Meidė pastebi: be paramos jos šeima nebūtų galėjusi įsiveisti smidrų plantacijos, nes jų sodinukai yra gana brangūs. Karolinos Baltmiškės nuotr.

„Mūsų šeimoje esu pirmoji ūkininkė, – šypsosi Kotryna Meidė. – Kai su vyru  nutarėme imtis ūkininkavimo, artimieji mūsų nei stabdė, nei skatino. Atvirai pasakius, niekas ir netikėjo, kad mudviejų ketinimai rimti. Visi manė – pabandysime ir viską mesime.“

Du vaikučius auginanti Meidų šeima įsikūrė Anykščių rajone.  „Persikeldami gyventi į šią sodybą ir patys nemanėme, kad taip greitai imsimės ūkininkavimo. Manėme, susitvarkysime namą, o paskui kažkaip bandysime prie sodybos esančią žemę įdarbinti. Tačiau viskas prasidėjo vienu metu. Ir namus įsirenginėti, ir ūkį kurti pradėjome“, – pasakoja 27 metų ūkininkė Kotryna.

Jauna šeima nutarė imtis netradicinio ūkininkavimo. Dar studijuodama Aleksandro Stulginskio universitete Kotryna susidomėjo daržininkyste ir sodininkyste. Tad nusprendę imtis ūkininkavimo, iškart nutarė auginti smidrus. Pasak pašnekovės, šį sprendimą paspartino galimybė gauti jauniesiems ūkininkams skirtą paramą. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ K. Meidės daržininkystės ūkiui buvo skirta 28 tūkst. eurų parama. „Be paramos nebūtume galėję įsiveisti smidrų plantacijos, nes smidrų sodinukai gana brangūs, – paramos naudą vertina Kotryna. – Be to, už gautą paramą nusipirkome traktoriuką, priekabą, pasistatėme ūkinį pastatuką įsigytai technikai laikyti. Dabar galvojame kreiptis paramos ūkiui modernizuoti. Norime įsigyti prekinio paruošimo liniją, reikia įsirengti produkcijos vėsinimo kambarį, nes turimos vėsinimo spintos nebeužtenka. O tai verčia ieškoti greitesnio smidrų realizavimo.“

Išaugintą produkciją K. Meidė parduoda, pasinaudodama socialiniais tinklais. Spėjo susirasti ir savo klientūrą. Tarp jų klientų yra keli restoranai. Surinkę užsakymus, ūkininkai patys išvežioja produkciją.

„Jei ne vyro atlyginimas, kol kas iš ūkio gaunamų pajamų šeima dar neišsilaikytų, bet po metų kitų, manome, kad tai bus visai įmanomas dalykas, – svarsto ūkininkė, rodydama išsirikiavusias smidrų eiles. – Dabar auginame dviejų rūšių smidrus. Kaip ir visi kiti augalai, jie reikalauja priežiūros. Jiems ravėti samdome aplinkinius žmones.“

Netradicinį ūkį plėtojanti Meidų šeima šį pavasarį įsiveisė ir grybų sodelį. Augina valgomuosius dantenius (šitake). „Iš Anglijos nusipirkome kištukus su grybiena ir juos sukaišiojome į beržinius ir ąžuolinius rąstelius“, –  apžiūrinėjant pirmąjį sodelyje išdygusį dantenį pasakoja Kotryna.

Moteris puoselėja dar vieną svajonę – įdarbinti sodyboje augantį didžiulį ąžuolą – iš jo gilių gaminti kavą ir ją realizuoti, pasinaudojant socialiniais tinklais.

„Mums patinka ūkininkauti, nes esi laisvas ir nepriklausomas nuo darbdavio. Mes su vyru mėgstame savo galva galvoti ir patys susikurti. Ir gyvenimas kaime turi savo privalumų. Čia  nėra to skubėjimo, nuo kurio kenčia miesto gyventojai. Čia viskas vyksta ramiau ir lėčiau“, – pasirinkimą gyventi kaime komentuoja K. Meidė.

Užsak. Nr. 2020/85.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vizija, o gal vis dėlto realybė,  arba Nuo geltonojo tilto – iki šviesoforo

Mintis parašyti rašinį kilo besižvalgant į senojo turgaus aikštėje vykstančius darbus. Ir smagu, ir neramu, kas bus, kaip atrodys miesto aikštė baigus darbus. Taip norėtųsi, kad galėtume ja didžiuotis, kaip tai daro kitų miestų gyventojai. Pasidairius svetur Kadangi beveik visi Lietuvoje esantys apžvalgos bokštai aplankyti, tad vasarą keliaudami po Aukštaitijos miestus – Ukmergę, Anykščius, Kupiškį, Pasvalį – domėjomės jų aikštėmis (žinoma, ir kitais objektais). Grįždami pasivaikščiojome Kuršėnų pėsčiųjų tiltu – vienu ilgiausių, 262 metrų, gražiausių ir moderniausių Lietuvoje, per Ventos

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną

VĖTRUNGIŲ KELIAS kviečia kartu švęsti Pasaulinę turizmo dieną. Rugsėjo 27 d. būtina keliauti ir patirti naujų įspūdžių!   Nuo 12 val. SKONIŲ KELIONĖ ŠILUTĖJE! Atrask Pasaulio skonius savo pietų lėkštėje Paragauk ITALIJOS – restoranas KITCHEN INN (Saulės akl.10, Šilutė) Paragauk JAPONIJOS – kavinė KULINARAI (Tilžės g. 6) Paragauk GRUZIJOS – kavinė MAGNOLIJA (Lietuvininkų g. 29) Paragauk LIETUVOS – kavinė KLUMPĖ (Gluosnių g. 13) Paragauk VOKIETIJOS – kepyklėlė HEYDEKRUG (Saulės akl.3) Paragauk AUSTRIJOS – restoranas GILJA (Vytauto g. 17) Paragauk KINIJOS

Pusė ministrų į darbą vyksta ne automobiliais. O kuo prastesni mes? 

Rugsėjo 22-oji – Diena be automobilio, baigiamasis Europos judumo savaitės akordas. Kai kuriems Vyriausybės nariams diena be automobilio yra kasdienybė. Du ministrai dažnai keliauja dviračiu, du – traukiniu, dar dviem patogiausias būdas – pėstute. Kiti, gyvenantys toli nuo miesto centro ar turintys nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, dažniau renkasi automobilį. Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir energetikos ministras Dainius Kreivys kas dieną į darbą eina pėsčiomis. Ir ne tik į darbą – jiedu visur, kur tik įmanoma, vaikšto. Švietimo, mokslo ir

Atšaukta Šilutės rajono ūkininkų ir Mykolinių šventė Žemaičių Naumiestyje

Tai padaryta Vadovaujantis Šilutės rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro 2021 m. rugsėjo 20 d. Nr. OC-42 posėdžio nutarimu ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. Nr. A1-1510 įsakymu. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas  

Taip pat skaitykite