Gyvenimą gyvent – ne vyžą pint

FONDAS

Šiandien tik vyresni žmonės pamena posakius apie vyžą: „Gyvenimą gyvent – ne vyžą pint“, „Ištižus kaip vyža“ arba „Mandras kaip iš vyžos batu patapęs“. Panašiais posakiais savo kalbą pagyvina mažeikiškiai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai, iš užmaršties prikėlę senąjį liaudies amatą – tošininkystę. Dirbiniais iš tošies sutuoktiniai stebina jau bemaž 2 dešimtmečius. Prieš trejus metus jų dirbiniams iš tošies buvo suteikti Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatai.

Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centre buvo surengtas edukacinis užsiėmimas, kurio dalyvius pinti vyžas bei kitokių naudingų dalykus mokė mažeikiškiai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai. Ne tik mokė, bet ir daug papasakojo apie naudingas tošies savybes, kurias žmonės pastebėjo dar gilioje senovėje.

Tautodailininkai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai iš tošies pina net kuprines.

Tošį apdirbti ir panaudoti savo poreikiams mokėta jau paleolito laikais. Beržo tošimi užkurdavo ugnį, iš jos gamindavo krepšius, puodus ir net dengdavo stogus. Beržo tošis tapo ir pirmuoju popieriumi Rytų Europos tautoms. Ant tošies rašė rusai, nuo jų neatsiliko ir senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai. Lietuvos archeologai atrado, jog daugiau nei prieš 2,5 tūkst. metų Luokesų ežere (Molėtų r.) buvo įsikūrusios mažiausiai dvi ežero gyvenvietės ant polių, kuriose rasta įvairių buities rakandų. Beje, tarp jų aptikti 4 šaukštai atskleidė iki tol nepripažintą dalyką – lietuviai bronzos amžiuje mėsos rankomis neplėšė, bet valgė šaukštais, iš gražių indų, naudojo tošinius kibirėlius.

Siauras tošies juosteles sukarpę mažomis skiautelėmis ir jas suvėrę ant stipraus siūlo turėsime puikų masažuoklį delnams.

Lietuvoje savaime auga 4 rūšių beržai, dar kelios rūšys įvežtos. Ne visi jie tinka tošininkystei. Patys tinkamiausi – plaukuotasis ir popieržievis. Geriausi šios rūšies beržai auga į Šiaurę nuo Lietuvos. Tautodailininkai sakė bendradarbiaujantys su miškininkais, retinančiais miškus, iškertančiais dar nesuaugusius medžius. Nukirstas beržas negali ilgai stovėti, jo mediena su tošimi sušunta.
Tošis – apsauginė viršutinė medžio žievės dalis. Nulupta tošis susukama į didžiulius kamuolius, jie laikomi nuolat pavartant, kad nesupelytų. Tautodailininkai pastatė net specialias dirbtuves, kuriose laiko tošį.

Barškučiais galima muzikuoti.

Pasak Vytauto, tošies bet kada sugalvojęs nenulupsi, reikia pajusti, kad beržas tošį pats atiduoda. Kada taip būna? Tošies lupimas prasideda anksti pavasarį, kovo pabaigoje, kai pradeda sprogti pumpurai. Balandžio mėnesį tošis nesilupa, o gegužę vėl galima lupti. Dar būtina žinoti, jei naktį buvo minusinė temperatūra, dieną, nors ir šilčiau, tošies nenulupsi. „Geriausia – vasarą, net trata, belieka užkišti peilį ir, rodos, pati lupasi. Tošis lupama ir rudenį, lapams krintant“, – pasakojo Vytautas.
Tošis – puiki medžiaga įvairiausioms dėžutėms, indeliams, dėklams, net gorčiams gaminti. Tošimi apvynioti puodai nesuskyla.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite