Gyvenimą gyvent – ne vyžą pint

FONDAS

Šiandien tik vyresni žmonės pamena posakius apie vyžą: „Gyvenimą gyvent – ne vyžą pint“, „Ištižus kaip vyža“ arba „Mandras kaip iš vyžos batu patapęs“. Panašiais posakiais savo kalbą pagyvina mažeikiškiai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai, iš užmaršties prikėlę senąjį liaudies amatą – tošininkystę. Dirbiniais iš tošies sutuoktiniai stebina jau bemaž 2 dešimtmečius. Prieš trejus metus jų dirbiniams iš tošies buvo suteikti Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatai.

Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centre buvo surengtas edukacinis užsiėmimas, kurio dalyvius pinti vyžas bei kitokių naudingų dalykus mokė mažeikiškiai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai. Ne tik mokė, bet ir daug papasakojo apie naudingas tošies savybes, kurias žmonės pastebėjo dar gilioje senovėje.

Tautodailininkai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai iš tošies pina net kuprines.

Tošį apdirbti ir panaudoti savo poreikiams mokėta jau paleolito laikais. Beržo tošimi užkurdavo ugnį, iš jos gamindavo krepšius, puodus ir net dengdavo stogus. Beržo tošis tapo ir pirmuoju popieriumi Rytų Europos tautoms. Ant tošies rašė rusai, nuo jų neatsiliko ir senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai. Lietuvos archeologai atrado, jog daugiau nei prieš 2,5 tūkst. metų Luokesų ežere (Molėtų r.) buvo įsikūrusios mažiausiai dvi ežero gyvenvietės ant polių, kuriose rasta įvairių buities rakandų. Beje, tarp jų aptikti 4 šaukštai atskleidė iki tol nepripažintą dalyką – lietuviai bronzos amžiuje mėsos rankomis neplėšė, bet valgė šaukštais, iš gražių indų, naudojo tošinius kibirėlius.

Siauras tošies juosteles sukarpę mažomis skiautelėmis ir jas suvėrę ant stipraus siūlo turėsime puikų masažuoklį delnams.

Lietuvoje savaime auga 4 rūšių beržai, dar kelios rūšys įvežtos. Ne visi jie tinka tošininkystei. Patys tinkamiausi – plaukuotasis ir popieržievis. Geriausi šios rūšies beržai auga į Šiaurę nuo Lietuvos. Tautodailininkai sakė bendradarbiaujantys su miškininkais, retinančiais miškus, iškertančiais dar nesuaugusius medžius. Nukirstas beržas negali ilgai stovėti, jo mediena su tošimi sušunta.
Tošis – apsauginė viršutinė medžio žievės dalis. Nulupta tošis susukama į didžiulius kamuolius, jie laikomi nuolat pavartant, kad nesupelytų. Tautodailininkai pastatė net specialias dirbtuves, kuriose laiko tošį.

Barškučiais galima muzikuoti.

Pasak Vytauto, tošies bet kada sugalvojęs nenulupsi, reikia pajusti, kad beržas tošį pats atiduoda. Kada taip būna? Tošies lupimas prasideda anksti pavasarį, kovo pabaigoje, kai pradeda sprogti pumpurai. Balandžio mėnesį tošis nesilupa, o gegužę vėl galima lupti. Dar būtina žinoti, jei naktį buvo minusinė temperatūra, dieną, nors ir šilčiau, tošies nenulupsi. „Geriausia – vasarą, net trata, belieka užkišti peilį ir, rodos, pati lupasi. Tošis lupama ir rudenį, lapams krintant“, – pasakojo Vytautas.
Tošis – puiki medžiaga įvairiausioms dėžutėms, indeliams, dėklams, net gorčiams gaminti. Tošimi apvynioti puodai nesuskyla.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite