Gyvenimą gyvent – ne vyžą pint

FONDAS

Šiandien tik vyresni žmonės pamena posakius apie vyžą: „Gyvenimą gyvent – ne vyžą pint“, „Ištižus kaip vyža“ arba „Mandras kaip iš vyžos batu patapęs“. Panašiais posakiais savo kalbą pagyvina mažeikiškiai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai, iš užmaršties prikėlę senąjį liaudies amatą – tošininkystę. Dirbiniais iš tošies sutuoktiniai stebina jau bemaž 2 dešimtmečius. Prieš trejus metus jų dirbiniams iš tošies buvo suteikti Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatai.

Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centre buvo surengtas edukacinis užsiėmimas, kurio dalyvius pinti vyžas bei kitokių naudingų dalykus mokė mažeikiškiai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai. Ne tik mokė, bet ir daug papasakojo apie naudingas tošies savybes, kurias žmonės pastebėjo dar gilioje senovėje.

Tautodailininkai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai iš tošies pina net kuprines.

Tošį apdirbti ir panaudoti savo poreikiams mokėta jau paleolito laikais. Beržo tošimi užkurdavo ugnį, iš jos gamindavo krepšius, puodus ir net dengdavo stogus. Beržo tošis tapo ir pirmuoju popieriumi Rytų Europos tautoms. Ant tošies rašė rusai, nuo jų neatsiliko ir senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai. Lietuvos archeologai atrado, jog daugiau nei prieš 2,5 tūkst. metų Luokesų ežere (Molėtų r.) buvo įsikūrusios mažiausiai dvi ežero gyvenvietės ant polių, kuriose rasta įvairių buities rakandų. Beje, tarp jų aptikti 4 šaukštai atskleidė iki tol nepripažintą dalyką – lietuviai bronzos amžiuje mėsos rankomis neplėšė, bet valgė šaukštais, iš gražių indų, naudojo tošinius kibirėlius.

Siauras tošies juosteles sukarpę mažomis skiautelėmis ir jas suvėrę ant stipraus siūlo turėsime puikų masažuoklį delnams.

Lietuvoje savaime auga 4 rūšių beržai, dar kelios rūšys įvežtos. Ne visi jie tinka tošininkystei. Patys tinkamiausi – plaukuotasis ir popieržievis. Geriausi šios rūšies beržai auga į Šiaurę nuo Lietuvos. Tautodailininkai sakė bendradarbiaujantys su miškininkais, retinančiais miškus, iškertančiais dar nesuaugusius medžius. Nukirstas beržas negali ilgai stovėti, jo mediena su tošimi sušunta.
Tošis – apsauginė viršutinė medžio žievės dalis. Nulupta tošis susukama į didžiulius kamuolius, jie laikomi nuolat pavartant, kad nesupelytų. Tautodailininkai pastatė net specialias dirbtuves, kuriose laiko tošį.

Barškučiais galima muzikuoti.

Pasak Vytauto, tošies bet kada sugalvojęs nenulupsi, reikia pajusti, kad beržas tošį pats atiduoda. Kada taip būna? Tošies lupimas prasideda anksti pavasarį, kovo pabaigoje, kai pradeda sprogti pumpurai. Balandžio mėnesį tošis nesilupa, o gegužę vėl galima lupti. Dar būtina žinoti, jei naktį buvo minusinė temperatūra, dieną, nors ir šilčiau, tošies nenulupsi. „Geriausia – vasarą, net trata, belieka užkišti peilį ir, rodos, pati lupasi. Tošis lupama ir rudenį, lapams krintant“, – pasakojo Vytautas.
Tošis – puiki medžiaga įvairiausioms dėžutėms, indeliams, dėklams, net gorčiams gaminti. Tošimi apvynioti puodai nesuskyla.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Apie pradines mokyklas Žemaičių Naumiesčio valsčiuje

Jau nuo 2021 09 20 tinklalapyje „zemaiciunaumiestis.lt“ talpinamas straipsnis „Jaunuomenės mokymas Žemaičių Naumiestyje ir netikėtas atradimas“ apie Žemaičių Naumiesčio valsčiaus keturklasės mokyklos (dabar gimnazijos) šimtmečio jubiliejų. Skelbiama naujiena, neva, seniausia pirmoji valsčiaus mokykla Naumiestyje, pusiau slapta, buvo įkurta liuteronų bendruomenės 1835 m. Tai nėra tikslu. Pusiau slaptų mokyklų tais metais negalėjo būti, nes jas imta drausti tik nuo 1863 metų. Negalėjo būti ir parapinės mokyklos, nes nebuvo Naumiestyje liuteronų bažnyčios (ji pastatyta 1842). Matyt, čia kalba eina apie neoficialią tikėjimo

„Dainų dainelė“ Šilutėje

Šilutės Vydūno gimnazijoje įvyko Lietuvos vaikų ir moksleivių konkurso ,,Dainų dainelė“ pirmasis etapas. Jame dalyvavo: Šilutės lopšelio–darželio ,,Ąžuoliukas“ ansamblis ,,Lendrelė (mokytoja Loreta Mieliulytė), Šilutės l. d. ,,Raudonkepuraitė“ ansamblis (vad. Valteris Matulis), Šilutės l. d. ,,Žvaigždutė“ solistė Andrėja Budrevičiūtė, Šilutės M. Jankaus pagrindinė mokyklos solistas Ugnius Urnikis (mok. Vidilija Aidukienė), Šilutės pirmosios gimnazijos solistė Goda Džalagonija (mok. Vygantas Stoškus), Šilutės meno mokyklos solistė Fausta Balodytė (mok. Kristina Kasperaitytė). Konkurso komisija į antrąjį etapą atstovauti Šilutės rajonui delegavo: „Žvaigždutės“ solistę Andrėją Budrevičiūtę,

Tautodailininkės parodoje – paukščiai ir angelai  

tautodailininkė

Tautodailininkė Violeta Astrauskienė – apie Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtą personalinę savo keramikos darbų parodą „Sparnuotieji“. Pateikiame autorės mintis. Neslėpsiu, esu pilna kūrybinių idėjų, kurias manyje natūraliai gimdo Kūrėjas. Niekada nelyginu savęs su kitais, juk kiekvienas mes – vienintelis ir nepakartojamas. Myliu kiekvieną savo kūrinį, nesvarbu, kas tai – piešinys, molio lipdinys, nuotrauka ar tekstas, nes į kiekvieną įdedu dalį savęs. Džiaugiuosi, kad esu čia ir dabar… Kaip „atkeliavo“ molis? Tiesiog puiki galimybė išbandyti naujus potyrius – Švėkšnos tradicinių

Taip pat skaitykite