Gyvenimą gyvent – ne vyžą pint

FONDAS

Šiandien tik vyresni žmonės pamena posakius apie vyžą: „Gyvenimą gyvent – ne vyžą pint“, „Ištižus kaip vyža“ arba „Mandras kaip iš vyžos batu patapęs“. Panašiais posakiais savo kalbą pagyvina mažeikiškiai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai, iš užmaršties prikėlę senąjį liaudies amatą – tošininkystę. Dirbiniais iš tošies sutuoktiniai stebina jau bemaž 2 dešimtmečius. Prieš trejus metus jų dirbiniams iš tošies buvo suteikti Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatai.

Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centre buvo surengtas edukacinis užsiėmimas, kurio dalyvius pinti vyžas bei kitokių naudingų dalykus mokė mažeikiškiai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai. Ne tik mokė, bet ir daug papasakojo apie naudingas tošies savybes, kurias žmonės pastebėjo dar gilioje senovėje.

Tautodailininkai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai iš tošies pina net kuprines.

Tošį apdirbti ir panaudoti savo poreikiams mokėta jau paleolito laikais. Beržo tošimi užkurdavo ugnį, iš jos gamindavo krepšius, puodus ir net dengdavo stogus. Beržo tošis tapo ir pirmuoju popieriumi Rytų Europos tautoms. Ant tošies rašė rusai, nuo jų neatsiliko ir senosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai. Lietuvos archeologai atrado, jog daugiau nei prieš 2,5 tūkst. metų Luokesų ežere (Molėtų r.) buvo įsikūrusios mažiausiai dvi ežero gyvenvietės ant polių, kuriose rasta įvairių buities rakandų. Beje, tarp jų aptikti 4 šaukštai atskleidė iki tol nepripažintą dalyką – lietuviai bronzos amžiuje mėsos rankomis neplėšė, bet valgė šaukštais, iš gražių indų, naudojo tošinius kibirėlius.

Siauras tošies juosteles sukarpę mažomis skiautelėmis ir jas suvėrę ant stipraus siūlo turėsime puikų masažuoklį delnams.

Lietuvoje savaime auga 4 rūšių beržai, dar kelios rūšys įvežtos. Ne visi jie tinka tošininkystei. Patys tinkamiausi – plaukuotasis ir popieržievis. Geriausi šios rūšies beržai auga į Šiaurę nuo Lietuvos. Tautodailininkai sakė bendradarbiaujantys su miškininkais, retinančiais miškus, iškertančiais dar nesuaugusius medžius. Nukirstas beržas negali ilgai stovėti, jo mediena su tošimi sušunta.
Tošis – apsauginė viršutinė medžio žievės dalis. Nulupta tošis susukama į didžiulius kamuolius, jie laikomi nuolat pavartant, kad nesupelytų. Tautodailininkai pastatė net specialias dirbtuves, kuriose laiko tošį.

Barškučiais galima muzikuoti.

Pasak Vytauto, tošies bet kada sugalvojęs nenulupsi, reikia pajusti, kad beržas tošį pats atiduoda. Kada taip būna? Tošies lupimas prasideda anksti pavasarį, kovo pabaigoje, kai pradeda sprogti pumpurai. Balandžio mėnesį tošis nesilupa, o gegužę vėl galima lupti. Dar būtina žinoti, jei naktį buvo minusinė temperatūra, dieną, nors ir šilčiau, tošies nenulupsi. „Geriausia – vasarą, net trata, belieka užkišti peilį ir, rodos, pati lupasi. Tošis lupama ir rudenį, lapams krintant“, – pasakojo Vytautas.
Tošis – puiki medžiaga įvairiausioms dėžutėms, indeliams, dėklams, net gorčiams gaminti. Tošimi apvynioti puodai nesuskyla.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premijai teikiamos dvi kandidatūros

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas sulaukė dviejų pasiūlymų, ką apdovanoti „Sidabrinės nendrės“ premija. Tai: Ingrita Riterienė, visuomenininkė, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė, kultūros puoselėtoja. Teikėjai: Švėkšnos seniūnas ir Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė; Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė, folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė. Teikėjai: Žemaičių krašto etnokultūros centras, Žemaičių Naumiesčio seniūnas, Gardamo seniūnė, Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“, Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis.  „Sidabrinė nendrė“ –  tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Taip pat skaitykite