„Gyvename pernykščio sniego metais…“

Kovo pradžioje Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta  fotografijų paroda „Tilžės bažnyčia lietuvių bendruomenės gyvenime“. Parodos autorius pagėgiškis poetas, fotografas, muziejininkas, Mažosios Lietuvos krašto žinovas Eugenijus Skipitis. Kartu su autoriumi atvyko LR konsulas Tilžėje (Sovetske) dr. Bronius Makauskas. 

Fotografijų parodos autorius Eugenijus Skipitis.

Eugenijus Skipitis kalbėjo: „Per fotoaparato ieškiklį nėra lengva pagauti tas nuotaikas, kurios atsiranda Tilžės ar kitos parapijos tikintiesiems bendraujant su bažnyčia. Ypač kai gyveni kitoje Nemuno pusėje, kai prie bendruomenės ir bažnyčios gali prisiliesti tik epizodiškai, netikėtai atsidūręs kokiame nors renginyje, bendruomenės pobūvyje ar tiesiog būdamas Tilžėje užėjęs į bažnyčią pasidžiaugti kunigo Anupro Gauronsko skleidžiama Dvasios šviesa. Vargu, ar man pavyko nufotografuoti tą Dvasios spindesį, tačiau jaučiu, kad Tilžės lietuvių bendruomenės ir bažnyčios gyvenime atradau dvidešimt penkias sekundes, kurios įprasmina šio krašto sudėtingo likimo žmones. /…/ Nuodėmingai jaučiu, kad dėl to, kas ten vyksta, esame kalti ir mes. Dabartinė valdžia nieko nedaro, kad palaikytų lietuvybę. Gyvename pernykščio sniego metais“.

Parodos autorius atviravo, kad nuotraukose stengėsi užfiksuoti, kas vyksta Tilžės bendruomenėje, kaip klebonas atlieka savo pareigas, kai kurios nuotraukos yra iš bažnyčios archyvo. Pasidžiaugė, kad dabartinis konsulas B. Makauskas rūpinasi koncertais, susitikimais. Bažnyčios parapijos namuose rengiamos parodos, organizuojamos šventės. Savo pasisakymą E. Skipitis užbaigė jausmingu eilėraščiu, kurio paskutinės eilutės skamba taip: „…ir staiga man pasirodė, kad su jais esu gyvenęs“.

Konsulas B. Makauskas atsiprašė, kad dėl sveikatos sutrikimų negalėjo atvažiuoti pats kunigas Anupras Gauronskas. Kalbėdamas apie šį žmogų, aukštino jo pasišventimą dirbti ekstremaliomis sąlygomis įkurtose bažnyčiose, kurias vienija kultūra ir bendruomeninė veikla. Pasak jo, A. Gauronsko tarnystė – lietuviškumo židinys, kuris teikia viltį, tačiau kunigo jėgos senka. Konsulas apgailestavo, kad jie palikti likimo valiai. Konsulate nėra salės, tad norint surengti kokį koncertą, tenka prašyti leidimo, mokėti nuomą, o lėšų stinga.

Lietuvos Respublikos konsulas Sovetske dr. Bronius Makauskas.

B. Makauskas pasakojo, kad Tilžės lietuviams organizuojamos išvykos į Lietuvą. Viena iš tokių – į Anykščius. Norėta parodyti, kaip čia gyvena žmonės. Kvietė žurnalistus rašyti, kaip krašte užu Nemuno gyvena žmonės.

Susirinkusius domino Ragainės pilies atstatymo reikalai, domėtasi, ar jaunimas, studentai iš Lietuvos vyksta į Karaliaučiaus kraštą pasidomėti ten gyvenančių žmonių likimais. Svečiai atviravo, kad norėtų, jog paroda būtų eksponuojama ir Vilniaus arkivyskupijoje.

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Žiūrovai svečiams turėjo nemažai klausimų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų