„Gyvename kaip širšių lizde. Kodėl?“

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Audrius Endzinas. „Pamario“ archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Audrius Endzinas, anksčiau dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, situaciją Lietuvoje lygina su gyvenimu širšių lizde ir stebisi, kodėl tiek pykčio.

„Svarstau, bandau prisiminti, ar taip yra buvę anksčiau. Nepamenu, nebuvo…“ – sakė A. Endzinas ir tarsi pats savęs klausė, ar tiek pykčio gali susikaupti dėl plintančio koronaviruso, dėl migrantų, dėl žmogaus teisių, susijusių su LGBT bendruomenės siūlymais.

„Visi kalba piktai, visi pyksta… Nesuprantu to. Gal tapome politiškai angažuoti? Juk viską galima vertinti ramiai. Aš ne prieš teisę protestuoti, ne prieš teisę turėti ir viešai išsakyti savo nuomonę. Tam yra gausybė įvairių formų, būdų. Tik netrukdykime laisvai gyventi kitiems“, – plačiąja prasme situaciją Lietuvoje apibūdino A. Endzinas.

Apie plintantį koronavirusą

„Plinta COVID-19. Privalome saugotis ir saugoti kitus. Reikia ir darbovietėje gausiai nesibūriuoti, tą ir darome. Galima susitikti su vienu, kitu darbuotoju, o ne su visais išsyk. Žinoma, privalu paisyti visų saugumo reikalavimų, dėvėti veido kaukes. Ką duotų pykimasis? Aš pasiskiepijau. Kiti žmonės nenori skiepytis. Nėra man jie nedraugai. Neklausiau kolegų Šilutės rajono savivaldybės tarybos narių, ar jie visi pasiskiepijo. Tačiau pasirašėme kreipimąsi į rajono gyventojus, paraginome skiepytis, matyt, bus pasiskiepiję“, – apie vieną iš didžiųjų Lietuvos bėdų diplomatiškai kalbėjo A. Endzinas.

Apie migrantų krizę 

Buvęs Seimo narys A. Endzinas sakė skaitęs knygų, kad skandinavai grąžindavę pabėgėlių iš Sovietų sąjungos. Istorijoje yra ne viena šalis, kuri sienos pažeidėjų nepriimdavo. Panašu, taip daro ir Lietuvos valdžia, kai į Baltarusiją grąžina pabėgėlius.

„Man nepriimtina tai, kad į Lietuvą plūsta asmenys, pažeidę sieną. Štai iš ko kyla problema. Turime nuolat mutuojantį koronavirusą. Mes nežinome nelegalių migrantų sveikatos būklės, galbūt jie įneša naujų koronaviruso atmainų? Tai kelia grėsmę mūsų visuomenei. Be to, jie yra nelegalūs migrantai, apie kuriuos mes nieko nežinome. Aišku tik tiek, kad jie nepripažįsta mūsų tvarkos ir įstatymų, draudžiančių kirsti sieną. Jie turi daug norų ir net reikalavimų. Sakyčiau, jeigu atvykot į svečius, tai negalite nurodinėti, ką daryti, kaip tvarkytis. Pagaliau patekti į Lietuvą yra nustatyta tvarka, stokite į eilę, susitvarkykite dokumentus… Taip visiems, taip turi būti ir iš Baltarusijos pusės. Kai sieną jie kerta nelegaliai, santykiai su mūsų valstybe pradėti pažeidimu…“ – savo nuomonę išsakė A. Endzinas.

Valdžią vertins per Seimo rinkimus

Taip atsakė A. Endzinas, paprašytas įvertinti rugpjūčio 10 d. prie Seimo surengtą protesto akciją. „Nematau reikalo, dėl ko reikėtų tą daryti. Gal Seimas, Vyriausybė gali dirbti efektyviau. Tačiau pareigūnai, kurie gina sieną, saugo migrantus, dirba atsakingai net nelaukdami papildomų sprendimų. Pareigūnai dirba puikiai. Seimo darbą bus galima įvertinti per rinkimus. Gal daug ko rinkėjai Seimo daugumai neatleis. Čia ir žmogaus teisių, laisvių reikalai, dėmesys LGBT bendruomenei… Žinoma, nebus užmiršti ribojimai dėl COVID-19 plitimo, karantinai…“ – teigė pašnekovas.

Beliko priminti, kad dabartinis Seimas, Vyriausybė darbą pradėjo siaučiant COVID-19, netrukus prisidėjo migrantų krizė… Ankstesnėms Lietuvos valdžioms tokių didelių bėdų neteko. Į tai A. Endzinas atsakė, kad rinkėjai vertina rezultatus. Tą jie ir padarys per kitus rinkimus.

„Rinkau valdžią ir aš, balsavau, jei ką blogo matyčiau, mitinguočiau. Kol kas matau net ir nepopuliarių sprendimų rezultatus. Kai dabartinis Seimas, Vyriausybė pradėjo darbą, juk buvo perpildytos ligoninės koronavirusu užsikrėtusių asmenų, trūko vietų ir gydymo kitomis ligomis sergantiems. Pripažinkime, kad ir prieš tai dirbusi valdžia ne viską buvo padariusi. Tad padalinkime kaltę, jeigu taip norisi. Pagaliau pripažinkime, kad ir mes, gyventojai, ne visada paisėme reikalavimų, suvaržymų, nurodymų, kad būtina saugotis viruso ir kitų neužkrėsti. Esu liberalas, pasikliauju žmonių protu. Sprendimai davė rezultatų. Vertinsime viską vėliau, turi praeiti laiko…“ – užbaigė pokalbį A. Endzinas šiam politikui būdingu ramiu tonu ir be pykčio.

Stasė Skutulienė

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite