Gynybos poreikiams – antroji bankų solidarumo įmoka

Artimiausiu metu šalies komerciniai bankai perves antrąją šiais metais solidarumo įnašo dalį (už trečiąjį ketvirtį). Lietuvos banko skaičiavimais, ji viršys 100 mln. Eur ir bus skirta šalies gynybos reikmėms. „Lietuvos banko įžvalgos ir prognozės dėl bankų sektoriaus tendencijų pildosi. Kaip ir numatėme, dalis dėl išskirtinių aplinkybių gauto komercinių bankų pelno bus skirta visuomenės poreikiams“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko valdybos narys.

Pirmąją solidarumo įnašo įmoką (už antrąjį ketvirtį) – 56 mln. Eur – bankai pervedė rugpjūčio pabaigoje. Visa įnašo suma už 2023 m. gali siekti apie 250 mln. Eur. Šią priemonę Lietuvos bankas pasiūlė susidarius išskirtinėms aplinkybėms. Dėl jų komercinių bankų pelnas 2023 m., palyginus su ankstesniais laikotarpiais, gali išaugti iki 3 kartų ir siekti apie 1 mlrd. Eur. Pirmojo pusmečio bankų sektoriaus pelnas sudarė 515 mln. Eur – du su puse karto daugiau negu per 2022 m. tą patį laikotarpį (203 mln. Eur).

Laikinasis solidarumo įnašas pagal atskirą įstatymą skirtas šalies karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Jo atsiradimą lėmė netipinės aplinkybės: Vyriausybės ir Europos Centrinio Banko (ECB) atsakas siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos pasekmes, dėl kurio šalies bankuose reikšmingai išaugo perteklinis likvidumas, o vėliau – Rusijos karas prieš Ukrainą, sustiprinęs infliaciją, ir ECB reakcija griežtinant pinigų politiką. Tokie išskirtiniai procesai ir rinkos specifika lėmė netipinę situaciją bankų sektoriuje, dėl kurios bankai patiria nelauktą ir ypač reikšmingą pelno prieaugį. Lietuvos bankas pasiūlė priemonių paketą, kaip be neigiamo poveikio finansiniam stabilumui šalies bankai galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių.

Lietuvos banko inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite