Gydytojai Pranevičiai: „Atėjo metas daugiau laiko skirti sau“

Po ilgų 43 metų darbo VšĮ Šilutės ligoninėje gydytojai Pranevičiai išeina užtarnauto poilsio. Antradienį ligoninės konferencijų salėje visa ligoninės bendruomenė negailėjo jiems gražių žodžių už ilgus metus dirbtą sunkų, atsakingą gydytojo darbą. Tiek Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus gydytoja Irena Pranevičienė, tiek chirurgas, urologas Julius Pranevičius per visus darbo metus užsitarnavo ne tik kolegų pagarbą, bet ir pacientų dėkingumą.

Nuotrauka atminčiai. Centre – Irena ir Julius Pranevičiai.

„Nors Jūs ir išeisite iš ligoninės, tačiau mes Jūsų niekada nepamiršime. Vis tiek norisi pasakyti daug gražių žodžių, bet gražiausius juos ištarti gali Jūsų pacientai ir jų artimieji. Jums dėkoju ir lenkiu galvą Jūsų padarytiems darbams ir veiklai“, – dėkojo vyr. gydytojas Darius Steponkus.
Tik gražūs prisiminimai
Prisiminimais apie gydytojus Pranevičius pasidalijo vyr. gydytojo pavaduotojas Vytautas Žvirblis. Medikas pasakojo, jog tik pradėjus dirbti Šilutės ligoninėje, jo mokytoju tapo J. Pranevičius. „Tuo metu man gydytojas buvo kaip chirurgo etalonas. Aš iš jo daug mokiausi operacinėje. Jis dirbo tyliai, tiksliai… Nesu matęs gydytojo pikto ar rėkančio, todėl ta ramybė ir tvirtumas buvo juntami visur“, – prisiminimais dalijosi V. Žvirblis.
Gydytojas gražių žodžių tarė ir medikei I. Pranevičienei, kuri yra kaip šeimos gydytoja, todėl jai yra ypač dėkingas. Anot jo, gydytoja visada buvo teisinga ir pacientui atiduodavo visą savo širdį. V. Žvirblis sakė: „Ji puiki terapinio profilio gydytoja, nes visada išnagrinėja paciento ligą iki pat smulkmenų. Kartais mes, chirurgai, pykdavome: kam to reikia, tačiau tai pasiteisino – ji rasdavo tiek ligų, kurias mes praleisdavome pro pirštus“.
Daugiau nei 11 metų su gydytoja I. Pranevičiene kasdien dirbo Slaugos skyriaus vedėja – vidaus ligų gydytoja Nijolė Ramanauskienė. Moteris apie abu medikus atsiliepia tik geru žodžiu. „Jie abu labai geri, šilti, mylimi ir kaip žmonės, ir kaip kolegos. Gaila, kad nebeteks kartu dirbti“, – kalbėjo medikė. N. Ramanauskienė pabrėžė, jog apie juos dažnai išgirsta ir iš pacientų lūpų. Esą jų širdys visada plačios ligoniams.
Už gražius palinkėjimus ir padėkas gydytojai Pranevičiai dėkojo ligoninės bendruomenei, linkėjo visiems kolegoms sėkmės. „Tikrai pasiilgsiu bendravimo su kolektyvu, pacientais, kasdienio darbo ritmo, gyvenimo ligoninėje.. Gaila, bet visada ateina laikas, kai reikia baigti darbus… Ačiū ir laikykitės…“ – urologas J. Pranevičius.
Gydytoja Pranevičienė dėkojo kolegoms už darbą drauge ir atsiprašė, jei per visus darbo metus ką nors įžeidė. „Ligoninei linkiu eiti į priekį ir toliau siekti, įgyvendinti užsibrėžtus planus. Ačiū..“, – trumpai tarė I. Pranevičienė.
Dėmesys artimiesiems
Pokalbio metu gydytojai Pranevičiai atviravo, jog skaudu ir gaila palikti darbą ligoninėje. Vis dėlto jiedu yra vieningos nuomonės, jog geriau dabar išeiti, negu būti išprašytiems. „Juk nereikia laukti, kol visai neturėsi žmogus proto ir tave išvys… Liūdniausia būtų, jei matytų, kad dirbti nebesugebi, todėl mes išeiname pačiu laiku“, – atviravo I. Pranevičienė.
Abu medikai nusiteikę optimistiškai – atėjo laikas pagyventi sau, daugiau dėmesio skirti šeimos nariams. Pasak medikės, žmogaus gyvenimas trumpas, todėl reikia skirti laiko ir anūkams. Mat kitąmet vidurinę baigsiantis gydytojų anūkas ruošiasi kelti sparnus, todėl, kol dar neišvyko, seneliai nori kuo daugiau laiko pabūti drauge.
Kai atvyko į Šilutę…
Dar studijų metais, ketvirtame gydomosios medicinos kurse jiedu atšoko vestuves ir sukūrė šeimą. Baigę mokslus tuometiniame Kauno medicinos institute, su mažu vaiku iš Kauno atvyko kurtis į Šilutę. Tai buvo 1974-aisiais, kai ligoninei vadovavo Stasys Alanta. I. Pranevičienė mena, jog šis miestas juos traukė labiau už visus kitus. „Mes turėjome galimybę pasilikti Kaune, tačiau norėjome ramybės, gražios gamtos, būti arčiau jūros. Žinoma, tuo metu norėjome pabėgti ir nuo tėvų“, – su linksma gaidele balse porino gydytoja. Ji pasakojo, kad jauni džiaugėsi juos supančia gamta, daug keliavo aplinkui, pabuvojo prie Nemuno deltos upių, Kuršių marių, Baltijos.
Vos jiems atvykus, tuometinis vyr. gydytojas suteikė gyvenamąjį plotą visai netoli ligoninės. Gydytoja prisimena, kad namas buvo kūrenamas malkomis, buvo kambarys ir didelė virtuvė. Nors sąlygos nebuvo įspūdingos, tačiau jie buvo jauni, kupini energijos ir… laimingi.
„Džiaugėmės tuo gyvenamuoju plotu, mums buvo gerai, išvykti iš čia niekur nenorėjome“, – atviravo I. Pranevičienė. Gydytoja papasakojo, kaip tada atrodė Šilutė. Miestas buvo nykus, pilkas, pagrindinė gatvė buvo išrauliota, nesutvarkyta, negenėti ir apskurę medžiai…
Tuo metu ligoninėje I. Pranevičienė dirbo Infekcinių ligų skyriuje. Vėliau ji tapo šio skyriaus vedėja. Pasak gydytojos, tuo metu ligonių buvo labai daug, ligų įvairiausių: vidurių šiltinė, meningokokinės infekcijos… Lengva tikrai nebuvo. Po kurio laiko medikė įgijo ir antrą licenciją. Jau galėjo gydyti ir infekcijų ir vidaus ligų skyriuose. Nuo 2006 m. ligoninėje buvo įkurtas Slaugos skyrius, kuriame ji darbuojasi iki pat šiol.
„Kolektyvas labai geras, visi draugiški, iš pradžių daug padėjo. Man buvo gera dirbti, todėl greitai įleidome šaknis“, – prisiminimais dalijosi medikė. Kolektyvą geru žodžiu mini ir J. Pranevičius, tik prisiminimų mažiau pasakojo. Gal kad išsiskyrimai visada būna liūdnoki…
Viktorija Skutulienė

Hits: 1091

3 komentarai

  • Janina

    Labai šiltas rašinys. Ačiū. O gydytojams – sveikatos ir ilgų metų.

  • Tegul Viktorija rašo apie gerus žmones. Skaitau ir gyvenimas šviesėja. Pažįstu šiuos gydytojus. Puikūs žmonės.

  • Jonas

    Tik pažiūrėkit į nuotrauką – tiek medikų susirinko išlydėti garbingų medikų šeimos. Gražios tokios tradicijos. Patiko straipsnis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja kai kurie karantino režimo pakeitimai

Nuo pirmadienio įsigalioja dalis karantino režimo pakeitimų: atvirose erdvėse leidžiamas sportuojančių asmenų skaičius padidintas iki 10, leidžiama fiziškai aptarnauti lankytojus bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklose. Vyriausybė trečiadienį taip pat sutiko į sąrašą savivaldybių, kuriose gali būti nustatomos švelnesnės karantino režimo priemonės, įtraukti ne tik savivaldybes, kuriose 14 dienų koronaviruso infekcijos sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra mažesnis kaip 200 atvejų, bet ir tas savivaldybes, kuriose sergamumas neviršija 300. Į tokį sąrašą papildomai įtrauktos Neringos, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono ir Ukrainos

Prasideda pasėlių deklaravimas

Pirmadienį prasideda žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Kaip anksčiau pranešė Žemės ūkio ministerija, atsižvelgiant į ateities žemės ūkio politikos iššūkius, mažės administracinė našta tiek ūkininkams, tiek įstaigoms, daugiau procesų bus skaitmenizuota pasitelkiant „NMA AGRO“ išmaniąją programėlę, mažės patikrų skaičius. Šiemet pakeisti ir patikslinti susietosios paramos už vaisius, uogas ir daržoves reikalavimai. „Siekiantys gauti paramą už 3 hektarus ir daugiau vaisių, uogų ir daržovių auginimą atvirajame grunte, privalės mobiliąja NMA AGRO programėle pateikti iš kiekvieno lauko nuotraukas, kuriose matytųsi užaugintas

Balandžio 12–13 dienomis abiturientai gali pasitikrinti matematikos žinias nuotoliniu būdu

Balandžio 12–13 dienomis visi abiturientai, kurie pasirinko laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą, gali nuotoliniu būdu dalyvauti elektroniniame nuotoliniame matematikos žinių patikrinime. Jis nėra privalomas, matematikos žinias galės savo noru pasitikrinti kiekvienas abiturientas. Bandomajam matematikos žinių patikrinimui užsiregistravo 16 848 abiturientai. Tai beveik visi abiturientai, šiemet laikysiantys valstybinį matematikos brandos egzaminą, sakoma ministerijos pranešime. „Tikimės, kad šis patikrinimas padės abiturientams geriau pasirengti tikram egzaminui. Tai yra dar viena priemonė rengiantis egzaminui, galimybė abiturientams įsivertinti, kokias dalyko temas dar reikia pastiprinti“, –

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Taip pat skaitykite