Gydytoja paaiškino, kada ir kodėl svarbu pasitikrinti klausą

Tauragėje, Bažnyčių g. 7, jau veikia pirmasis privatus UAB „Otomedika“ klausos kabinetas, į kurį gali kreiptis klausos problemų turintys asmenys bei jų artimieji.

Iki tol kompanijos siela buvęs šeimos narys tampa nesukalbamu, uždaru, tarsi visiškai kitu žmogumi. Gali būti, kad šis asmuo tokiu tapo vien todėl, kad jam sutriko klausa.

„Jei pastebėjote, kad vis dažniau neišgirstate, ką sako kiti, vis dažniau prašote pakartoti, jei atrodo, kad kiti kalba neaiškiai, garsiau nei kiti šeimos nariai klausotės TV ar radijo, jeigu sunku bendrauti, kai kalba daugiau žmonių, jei negirdite arba nesuprantate, jei kalbina jus iš už nugaros, rekomenduoju kreiptis į gydytoją“, – siūlo ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Reda Lesutytė.

Tauragėje atidarytas pirmasis privatus UAB „Otomedika“ klausos kabinetas, kur R. Lesutytė kasdien konsultuoja klausos sutrikimų turinčius žmones bei jų artimuosius. 12 metų klausos protezavimo patirties turinti specialistė atlieka klausos tyrimus, konsultuoja dėl klausos reabilitacijos klausos aparatais ir kitomis girdėti padedančiomis priemonėmis.

Klausos tyrimas

„Jei jūs arba jūsų artimieji girdi silpniau, pasitikrinkite klausą“, – ragina gydytoja.

Vienas iš populiariausių ir dažniausiai atliekamų suaugusiųjų klausos tyrimų yra audiometrija. Tyrimo metu nustatomi klausos slenksčiai ir užrašoma audiograma, kurioje atsispindi klausos nusilpimo laipsns ir tipas.

Pasak pašnekovės, klausos nusilpimas yra natūralus, su amžiumi susijęs procesas. Vieniems jis gali prasidėti nuo trisdešimties, kitiems – nuo keturiasdešimties metų. Klausa silpsta palaipsniui ir daugiau nei pusei aštuoniasdešimtmečių nustatomas vidutinio ar net sunkaus laipsnio neprigirdėjimas.

Klausos nusilpimo pasekmės

Devyniems iš dešimties vyresnio amžiaus silpniau girdinčių žmonių diagnozuojamas su amžiumi susijęs klausos nervo nusilpimas“, – tvirtina R. Lesutytė, atkreipianti dėmesį, kad klausos nusilpimas sukelia daug socialinių, psichologinių ir fizinių problemų.

Gydytoja pastebi, kad dalis silpniau girdinčių žmonių vengia kreiptis į gydytojus, nes apsilankymas poliklinikoje tampa tikru iššūkiu. „Tokie žmonės negirdi, ką poliklinikos ar ligoninės registratūroje sako darbuotojos, konsultacijos metu nedrįsta paprašyti pakartoti, jei neišgirdo, ką klausė ar sakė gydytojas, o iš gydytojo kabineto išeina ne viską supratę.

Silpniau girdintys žmonės nenori jaustis našta, atsisako šeimos narių pagalbos, skeptiškai vertina jų norą padėti girdėti geriau, todėl dažniausiai pasidaro uždari, vengia susibūrimų, švenčių ar kitų situacijų, kuriose jiems reikės bendrauti“, – liūdnas pasekmes vardijo R. Lesutytė.

Klausos aparatai

Su amžiumi susijusį klausos nusilpimą padeda kompensuoti šiuolaikinės klausos protezavimo priemonės – klausos aparatai. Klausos kabinete galima įsigyti naujausių individualiai programuojamų skaitmeninių šveicarų kompanijos „Bernafon“ klausos aparatų, kurie „Oasis“ kompiuterine programa suderinami pagal klausos nusilpimo laipsnį ir tipą. Žmonės, kurie jau nešioja klausos aparatus, gali įsigyti baterijų, įdėklų bei kitų priežiūros priemonių.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima