Gydytoja paaiškino, kada ir kodėl svarbu pasitikrinti klausą

Tauragėje, Bažnyčių g. 7, jau veikia pirmasis privatus UAB „Otomedika“ klausos kabinetas, į kurį gali kreiptis klausos problemų turintys asmenys bei jų artimieji.

Iki tol kompanijos siela buvęs šeimos narys tampa nesukalbamu, uždaru, tarsi visiškai kitu žmogumi. Gali būti, kad šis asmuo tokiu tapo vien todėl, kad jam sutriko klausa.

„Jei pastebėjote, kad vis dažniau neišgirstate, ką sako kiti, vis dažniau prašote pakartoti, jei atrodo, kad kiti kalba neaiškiai, garsiau nei kiti šeimos nariai klausotės TV ar radijo, jeigu sunku bendrauti, kai kalba daugiau žmonių, jei negirdite arba nesuprantate, jei kalbina jus iš už nugaros, rekomenduoju kreiptis į gydytoją“, – siūlo ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Reda Lesutytė.

Tauragėje atidarytas pirmasis privatus UAB „Otomedika“ klausos kabinetas, kur R. Lesutytė kasdien konsultuoja klausos sutrikimų turinčius žmones bei jų artimuosius. 12 metų klausos protezavimo patirties turinti specialistė atlieka klausos tyrimus, konsultuoja dėl klausos reabilitacijos klausos aparatais ir kitomis girdėti padedančiomis priemonėmis.

Klausos tyrimas

„Jei jūs arba jūsų artimieji girdi silpniau, pasitikrinkite klausą“, – ragina gydytoja.

Vienas iš populiariausių ir dažniausiai atliekamų suaugusiųjų klausos tyrimų yra audiometrija. Tyrimo metu nustatomi klausos slenksčiai ir užrašoma audiograma, kurioje atsispindi klausos nusilpimo laipsns ir tipas.

Pasak pašnekovės, klausos nusilpimas yra natūralus, su amžiumi susijęs procesas. Vieniems jis gali prasidėti nuo trisdešimties, kitiems – nuo keturiasdešimties metų. Klausa silpsta palaipsniui ir daugiau nei pusei aštuoniasdešimtmečių nustatomas vidutinio ar net sunkaus laipsnio neprigirdėjimas.

Klausos nusilpimo pasekmės

Devyniems iš dešimties vyresnio amžiaus silpniau girdinčių žmonių diagnozuojamas su amžiumi susijęs klausos nervo nusilpimas“, – tvirtina R. Lesutytė, atkreipianti dėmesį, kad klausos nusilpimas sukelia daug socialinių, psichologinių ir fizinių problemų.

Gydytoja pastebi, kad dalis silpniau girdinčių žmonių vengia kreiptis į gydytojus, nes apsilankymas poliklinikoje tampa tikru iššūkiu. „Tokie žmonės negirdi, ką poliklinikos ar ligoninės registratūroje sako darbuotojos, konsultacijos metu nedrįsta paprašyti pakartoti, jei neišgirdo, ką klausė ar sakė gydytojas, o iš gydytojo kabineto išeina ne viską supratę.

Silpniau girdintys žmonės nenori jaustis našta, atsisako šeimos narių pagalbos, skeptiškai vertina jų norą padėti girdėti geriau, todėl dažniausiai pasidaro uždari, vengia susibūrimų, švenčių ar kitų situacijų, kuriose jiems reikės bendrauti“, – liūdnas pasekmes vardijo R. Lesutytė.

Klausos aparatai

Su amžiumi susijusį klausos nusilpimą padeda kompensuoti šiuolaikinės klausos protezavimo priemonės – klausos aparatai. Klausos kabinete galima įsigyti naujausių individualiai programuojamų skaitmeninių šveicarų kompanijos „Bernafon“ klausos aparatų, kurie „Oasis“ kompiuterine programa suderinami pagal klausos nusilpimo laipsnį ir tipą. Žmonės, kurie jau nešioja klausos aparatus, gali įsigyti baterijų, įdėklų bei kitų priežiūros priemonių.

 

Hits: 206

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite