Gydytoja paaiškino, kada ir kodėl svarbu pasitikrinti klausą

Tauragėje, Bažnyčių g. 7, jau veikia pirmasis privatus UAB „Otomedika“ klausos kabinetas, į kurį gali kreiptis klausos problemų turintys asmenys bei jų artimieji.

Iki tol kompanijos siela buvęs šeimos narys tampa nesukalbamu, uždaru, tarsi visiškai kitu žmogumi. Gali būti, kad šis asmuo tokiu tapo vien todėl, kad jam sutriko klausa.

„Jei pastebėjote, kad vis dažniau neišgirstate, ką sako kiti, vis dažniau prašote pakartoti, jei atrodo, kad kiti kalba neaiškiai, garsiau nei kiti šeimos nariai klausotės TV ar radijo, jeigu sunku bendrauti, kai kalba daugiau žmonių, jei negirdite arba nesuprantate, jei kalbina jus iš už nugaros, rekomenduoju kreiptis į gydytoją“, – siūlo ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Reda Lesutytė.

Tauragėje atidarytas pirmasis privatus UAB „Otomedika“ klausos kabinetas, kur R. Lesutytė kasdien konsultuoja klausos sutrikimų turinčius žmones bei jų artimuosius. 12 metų klausos protezavimo patirties turinti specialistė atlieka klausos tyrimus, konsultuoja dėl klausos reabilitacijos klausos aparatais ir kitomis girdėti padedančiomis priemonėmis.

Klausos tyrimas

„Jei jūs arba jūsų artimieji girdi silpniau, pasitikrinkite klausą“, – ragina gydytoja.

Vienas iš populiariausių ir dažniausiai atliekamų suaugusiųjų klausos tyrimų yra audiometrija. Tyrimo metu nustatomi klausos slenksčiai ir užrašoma audiograma, kurioje atsispindi klausos nusilpimo laipsns ir tipas.

Pasak pašnekovės, klausos nusilpimas yra natūralus, su amžiumi susijęs procesas. Vieniems jis gali prasidėti nuo trisdešimties, kitiems – nuo keturiasdešimties metų. Klausa silpsta palaipsniui ir daugiau nei pusei aštuoniasdešimtmečių nustatomas vidutinio ar net sunkaus laipsnio neprigirdėjimas.

Klausos nusilpimo pasekmės

Devyniems iš dešimties vyresnio amžiaus silpniau girdinčių žmonių diagnozuojamas su amžiumi susijęs klausos nervo nusilpimas“, – tvirtina R. Lesutytė, atkreipianti dėmesį, kad klausos nusilpimas sukelia daug socialinių, psichologinių ir fizinių problemų.

Gydytoja pastebi, kad dalis silpniau girdinčių žmonių vengia kreiptis į gydytojus, nes apsilankymas poliklinikoje tampa tikru iššūkiu. „Tokie žmonės negirdi, ką poliklinikos ar ligoninės registratūroje sako darbuotojos, konsultacijos metu nedrįsta paprašyti pakartoti, jei neišgirdo, ką klausė ar sakė gydytojas, o iš gydytojo kabineto išeina ne viską supratę.

Silpniau girdintys žmonės nenori jaustis našta, atsisako šeimos narių pagalbos, skeptiškai vertina jų norą padėti girdėti geriau, todėl dažniausiai pasidaro uždari, vengia susibūrimų, švenčių ar kitų situacijų, kuriose jiems reikės bendrauti“, – liūdnas pasekmes vardijo R. Lesutytė.

Klausos aparatai

Su amžiumi susijusį klausos nusilpimą padeda kompensuoti šiuolaikinės klausos protezavimo priemonės – klausos aparatai. Klausos kabinete galima įsigyti naujausių individualiai programuojamų skaitmeninių šveicarų kompanijos „Bernafon“ klausos aparatų, kurie „Oasis“ kompiuterine programa suderinami pagal klausos nusilpimo laipsnį ir tipą. Žmonės, kurie jau nešioja klausos aparatus, gali įsigyti baterijų, įdėklų bei kitų priežiūros priemonių.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus