Gydytoja paaiškino, kada ir kodėl svarbu pasitikrinti klausą

Tauragėje, Bažnyčių g. 7, jau veikia pirmasis privatus UAB „Otomedika“ klausos kabinetas, į kurį gali kreiptis klausos problemų turintys asmenys bei jų artimieji.

Iki tol kompanijos siela buvęs šeimos narys tampa nesukalbamu, uždaru, tarsi visiškai kitu žmogumi. Gali būti, kad šis asmuo tokiu tapo vien todėl, kad jam sutriko klausa.

„Jei pastebėjote, kad vis dažniau neišgirstate, ką sako kiti, vis dažniau prašote pakartoti, jei atrodo, kad kiti kalba neaiškiai, garsiau nei kiti šeimos nariai klausotės TV ar radijo, jeigu sunku bendrauti, kai kalba daugiau žmonių, jei negirdite arba nesuprantate, jei kalbina jus iš už nugaros, rekomenduoju kreiptis į gydytoją“, – siūlo ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Reda Lesutytė.

Tauragėje atidarytas pirmasis privatus UAB „Otomedika“ klausos kabinetas, kur R. Lesutytė kasdien konsultuoja klausos sutrikimų turinčius žmones bei jų artimuosius. 12 metų klausos protezavimo patirties turinti specialistė atlieka klausos tyrimus, konsultuoja dėl klausos reabilitacijos klausos aparatais ir kitomis girdėti padedančiomis priemonėmis.

Klausos tyrimas

„Jei jūs arba jūsų artimieji girdi silpniau, pasitikrinkite klausą“, – ragina gydytoja.

Vienas iš populiariausių ir dažniausiai atliekamų suaugusiųjų klausos tyrimų yra audiometrija. Tyrimo metu nustatomi klausos slenksčiai ir užrašoma audiograma, kurioje atsispindi klausos nusilpimo laipsns ir tipas.

Pasak pašnekovės, klausos nusilpimas yra natūralus, su amžiumi susijęs procesas. Vieniems jis gali prasidėti nuo trisdešimties, kitiems – nuo keturiasdešimties metų. Klausa silpsta palaipsniui ir daugiau nei pusei aštuoniasdešimtmečių nustatomas vidutinio ar net sunkaus laipsnio neprigirdėjimas.

Klausos nusilpimo pasekmės

Devyniems iš dešimties vyresnio amžiaus silpniau girdinčių žmonių diagnozuojamas su amžiumi susijęs klausos nervo nusilpimas“, – tvirtina R. Lesutytė, atkreipianti dėmesį, kad klausos nusilpimas sukelia daug socialinių, psichologinių ir fizinių problemų.

Gydytoja pastebi, kad dalis silpniau girdinčių žmonių vengia kreiptis į gydytojus, nes apsilankymas poliklinikoje tampa tikru iššūkiu. „Tokie žmonės negirdi, ką poliklinikos ar ligoninės registratūroje sako darbuotojos, konsultacijos metu nedrįsta paprašyti pakartoti, jei neišgirdo, ką klausė ar sakė gydytojas, o iš gydytojo kabineto išeina ne viską supratę.

Silpniau girdintys žmonės nenori jaustis našta, atsisako šeimos narių pagalbos, skeptiškai vertina jų norą padėti girdėti geriau, todėl dažniausiai pasidaro uždari, vengia susibūrimų, švenčių ar kitų situacijų, kuriose jiems reikės bendrauti“, – liūdnas pasekmes vardijo R. Lesutytė.

Klausos aparatai

Su amžiumi susijusį klausos nusilpimą padeda kompensuoti šiuolaikinės klausos protezavimo priemonės – klausos aparatai. Klausos kabinete galima įsigyti naujausių individualiai programuojamų skaitmeninių šveicarų kompanijos „Bernafon“ klausos aparatų, kurie „Oasis“ kompiuterine programa suderinami pagal klausos nusilpimo laipsnį ir tipą. Žmonės, kurie jau nešioja klausos aparatus, gali įsigyti baterijų, įdėklų bei kitų priežiūros priemonių.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagėgių bendruomenė surengė aktyvią Tarptautinę šeimų dieną

Asociacija „Pagėgių bendruomenė“ nuo pat 2009 m. imasi misijos kasmet priminti apie didžiausią gyvenimo turtą – šeimą, artimuosius, apie svarbą kuo daugiau laiko praleisti kartu, bendravimo džiaugsmą. Ir šiemet, gegužės 15 d. visi Algimanto Mackaus gimnazijos kiemo kampeliai prisipildė smagaus šurmulio – tiek mažieji sportininkai, tiek jų šeimų nariai intensyviai judėjo Svetlanos Musvydienės vedamoje visuotinėje mankštoje, meninius gebėjimus atskleisti galėjo piešimo erdvėje, pajudėti sukdami lankus ar dalyvaudami linksmosiose estafetėse. Norintiems smagiai pašėlti organizatoriai pasiūlė pašokinėti ant batuto, stebino kitomis linksmomis

Daugiabučių renovacija. Daugiau naudos ar skolos?

Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija, prasidėjusi 2013 m., pakeitė ir vaizdą Šilutėje, ir gyventojų požiūrį į šią iš pradžių skeptiškai vertintą sumanymą. 2013–2020 metų etapo su Europos Sąjungos fondų parama, skirta energiją taupantiems darbams finansuoti, namų renovacija eina į pabaigą. Kas pavyko, kaip naujovę vertina gyventojai, kokių buvo nesėkmių? Apie tai kalbamės su Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktoriaus pavaduotoju renovacijai Vygantu KAMARAUSKU. – Štai Laisvės alėja Šilutėje – vos atpažįstama: renovuota net 10 daugiabučių, belikę gal 3. Prieš daugiau negu ketverius

Latvijos Nida – tarsi rojaus kampelis

Gegužės 12-13 dienomis netoli nuo sienos su Lietuva esančioje Latvijos Nidoje viešpatavo jau vasariškai karšta saulė, jūra buvo rami, todėl atkaklieji lietuviai nėrė į bangas iš šalčio sušukdami, tačiau vaikams, net ir mažyliams, šaltas vanduo buvo gera pramoga. Poilsio sezonas dar neprasidėjęs – vos vienas kitas žmogus. Šis ramus Latvijos kaimelis visai jūros pakrantėje – tikras ramybės rojus: nei triukšmo, nei gausybės poilsiautojų. Tik šiugždančio po kojomis smėliuko platybės, vietomis prisėtos įvairių akmenukų, dar gintaro išplautas koks gabaliukas. Senutėlių rąstų

Šilutės krašto verslininkai ketina burtis

Šilutės r. savivaldybėje gegužės 16 d. lankėsi Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro, pakvietusi susirinkusius rajono verslininkus burtis į šių rūmų Šilutės filialą. Susitikimo iniciatorius – minėtųjų rūmų tarybos narys, UAB „Stamela“ direktorius Stanislovas Liepis. Susitikime dalyvavo meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, susirinko keliolika Šilutės krašte žinomų verslininkų – Rimgaudas Višinskas, Tatjana Ramoškienė, Šarūnas Laužikas, Aleksas Kvederis, Daiva Žebelienė, Petras Juraška, Egidijus Kuzminskas, seniūnai Dalia Drobnienė, Raimondas Steponkus, kiti. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai