Gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų už suteiktas paslaugas, medikai – didesnius atlyginimus

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d.

„Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius už paslaugas. Kita gera žinia, kad tai daroma nuo lapkričio 1 d., taip sudarant galimybę gydymo įstaigoms mokėti didesnius atlygius savo darbuotojams jau nuo sausio mėnesio. Atskiras dėmesys skiriamas ir slaugytojams, raginant gydymo įstaigų vadovus peržiūrėti ir didinti jų atlygius sparčiau. Tikiuosi, tai prisidės prie didesnio medikų motyvavimo ir jų pritraukimo bei išlaikymo viešosiose gydymo įstaigose“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Įkainiams padidinti 2024 m. PSDF biudžeto projekte numatytos papildomos planinės lėšos – 178 mln. eurų. Šių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais suteiktoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti numatoma papildomai skirti apie 28 mln. eurų. Tokiu būdu gydymo įstaigos jau 2024 m. sausio mėnesį galės gauti daugiau lėšų už suteiktas paslaugas ir didinti darbuotojų darbo užmokestį.

Skirtingų sveikatos priežiūros paslaugų grupių bazinės kainos padidintos skirtingu procentiniu dydžiu, atsižvelgiant į tai, kokią dalį atitinkamas paslaugas teikiančių įstaigų bendrųjų sąnaudų sudaro sąnaudos darbo užmokesčiui. Kai kurių paslaugų bazinės kainos jau buvo padidintos anksčiau ir šiuo etapu nebuvo didinamos. Taip pat nesikeitė įkainiai tų paslaugų, į kurių kainą nėra įskaičiuojamas darbo užmokestis (pvz., priedų, mokamų už medicinos pagalbos priemones, vaistus, procedūras ir kraujo komponentus, turinčių įtakos faktinei aktyviojo gydymo atvejo kainai).

Be to, gydymo įstaigoms planuojama apmokėti visas per antrąjį šių metų pusmetį suteiktas viršsutartines ambulatorines, dienos, prevencines, slaugos ir kitas paslaugas, taip pat iki 30 proc. 2023 m. suteiktų viršsutartinių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, taip pilnai kompensuojant kintamąsias įstaigų sąnaudas, susijusias su padidėjusiais stacionarinių pacientų srautais. Tam papildomai šį mėnesį numatoma skirti apie 37 mln. eurų PSDF biudžeto rezervo lėšų. Paminėtina, kad šį mėnesį dar planuojama skirti iki 60 mln. eurų papildomai kompensuoti stacionarinėms aktyviojo gydymo paslaugas teikiančioms įstaigoms už šiais metais suteiktas skubiosios pagalbos paslaugas.

SAM primena, kad šių metų spalio 16 d. Sveikatos apsaugos ministerija ir devynios medikus atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė susitarimą dėl užpernai sudarytos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Pagal atnaujintą sutartį, 2024 m. viešųjų gydymo įstaigų medicinos darbuotojų atlygiui apskaičiuoti taikomas didesnis bazinis dydis – jis bus prilygintas praėjusių (2023 m.) metų Vyriausybės nustatytai minimaliajai mėnesinei algai.

Įgyvendinant atnaujintos sutarties nuostatas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta rekomendacija gydymo įstaigoms dėl padidintų įkainių gautas papildomas lėšas skirti darbuotojų darbo užmokesčiui nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti, siekiant, kad vidutinis darbo užmokestis įstaigoje didėtų vidutiniškai ne mažiau kaip 10 proc.

Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis viešojoje gydymo įstaigoje dirbančiam gydytojui 2024 m. sudarys  4 411 eurų prieš mokesčius ir sieks 2,1 šalies vidutinio atlygio. Tai 401 euru daugiau nei buvo 2023 m. I pusmetį. Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis 2024 m. turėtų sudaryti  2 261 eurą prieš mokesčius ir sieks 1,1 šalies vidutinio atlyginimo. Tai 206 eurais daugiau nei 2023 m. I pusmetį.

SAM Komunikacijos skyrius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite