Grybavimo varžytuvėse Papjauny netrūko nei grybų, nei grybautojų

Praėjusį šeštadienį Papjaunio kaime, Sigo ir Danutės Štulcų šeimos kaimo turizmo sodyboje „Gilė“ rinkosi grybautojai – kas su pintinėmis, kas su kibirais atskubėjo į Neįgaliųjų draugijos Švėkšnos skyriaus vadovės Ingritos Riterienės organizuotas grybavimo varžytuves, skambiai pavadintas grybavimo čempionatu…

Po grybavimo varžytuvių.

Didelis šurmulys
Pamiškėje esanti ramybės oazė netrukus prisipildė triukšmingo šurmulio: susitiko kaimynai, draugai, susipažino vienas kito nepažįstantieji. Skambėjo švėkšniškio Vytauto Raibio muzika.
Tokia grybavimo šventė surengta jau trečią kartą. Renginį organizavęs Švėkšnos neįgaliųjų skyrius pakvietė ir kitų skyrių komandas, kitus grybavimo entuziastus. Grybautojų susirinko per 100. Atvykėliai gėrėjosi Švėkšnos neįgaliųjų skyriaus padarytomis kompozicijomis: nėriniuotais gigantais grybais, zuikiais, miško fėjomis ir kitokiais miško gyventojais, kurie įsitaisė pakelėje su pilnais krepšiais miško gėrybių.
Grybautojai pasiskirstė į 9 komandas: dvi „Erelių“ (Šilutės, Rusnės), „Drūžė“ (Gedminaičių seniūnaitijos), „Kelmučiai“ ir „Makavykai“ (Švėkšnos neįgalieji), „Švėkšnos pradedantieji“ (Švėkšnos sen.), „Voveraitė“ (Neįgaliųjų draugijos Katyčių padalinio), „Raudonviršiai“ (Neįgaliųjų draugijos Vainuto padalinio) bei jungtinė Šilutės, Saugų, Švėkšnos moterų klubo komanda „Smaragdo moterys“. Komandų nariai vilkėjo išskirtine apranga. Dauguma grybautojų atvyko automobiliais, o štai „Makavykų“ komandos narė Zita Ūselienė trejetą kilometrų iš Švėkšnos atmynė dviračiu. Toks kelias garbaus amžiaus švėkšniškei vieni juokai – ji nuvažiuojanti iki pat Veiviržėnų ir atgal…
„Renkam tik grybus ir tik labai gerus…“ – šmaikštavo „Raudonviršių“ komanda iš Vainuto. Komandos narys Stasys neslėpė grybų randantis net Vainuto miestelyje, prie parduotuvės.
„Smaragdo moterų“ komanda išsiskyrė apranga ir Violetos Astrauskienės sukurtu eiliuotu prisistatymu. Komandos narė saugiškė Irena su draugėmis dalijosi vaikystės prisiminimais. Rodė į pamiškėje augančius berželius ir pasakojo, kad ten buvo jos senelių, vėliau – tėvų namai. „Senelis trobą statė pats. Išsirausė žeminę, ten gyveno su močiute ir statė trobą…“

Valė Jaškienė rado beveik 3 kg sveriantį kukurdvelkį.

„Grįžkit su gera nuotaika!“
Grybavimo varžytuvių organizatoriai sukvietė visus dalyvius po šimtamečiu ąžuolu. Komandos atsiliepė savo šūkiais, pasipuikavo, kuo yra išskirtiniai.
Nikėlų kaimo gyventojas Jonas Norkus šmaikštavo, kad kai jis eina į mišką, grybai nuo jo slepiasi, matyt, todėl jį ir pakvietė į komisiją. Beje, vertinimo komisijoje buvo vien vyrai. Stasys Gečas ir sodybos šeimininkas Sigas Štulcas grybautojams palinkėjo iš miško grįžti su gera nuotaika.
Kelias valandas pasivaikščiojus po mišką norėjosi ne tik laimikiu pasipuikuoti, bet ir skrandį papildyti. Maistu rūpinosi Švėkšnos neįgaliųjų skyriaus narės, puikios šeimininkės Stasė Norkienė, Giedra Kaukaitė, Irena Sūdžiuvienė, Danutė Šarkienė. Šeimininkėms užrištos grybais dekoruotos prijuostės. „Mes išvirsime grybienės, pričirškinsim spirgučių ir vaišinsim troškintais grybais, bulvėmis su lupena ir kastiniu…“ – iš anksto pažadėjo šeimininkės.
LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis palinkėjo grybautojams geros nuotaikos, Švėkšnos neįgaliųjų skyriui įteikė vaistinių žolelių rinkinį. Pats Seimo narys sakė grybavęs prieš savaitę gretimuose miškuose.
Išgirdę Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio patikinimą, kad Švėkšnos miškuose gausu grybų, gavę apsisaugojimo priemonių nuo erkių grybautojai pasklido po mišką. Niekas nepaklydo, mat pasimesti neleido iš sodybos sklindanti muzika.

Grybavimo čempionatą laimėjo komanda „Drūžė“.

94 baravykai
Po poros valandų grybavimo varžytuvininkai susirinko pavargę, bet laimingi. Grybautojai ištuštino krepšius, o komisija svėrė ne visus, tik baravykus, lepšius, raudonviršius, išrinko įspūdingiausius. 9 komandos per dvi valandas surinko 76,3 kg grybų, rado 94 baravykus. Čempionais tapo ir Švėkšnos neįgaliųjų skyriaus įsteigtą taurę laimėjo komanda „Drūžė“, surinkusi 24,4 kg grybų, radusi 58 baravykus. Čempionus šampanu prausė sodybos šeimininkas Sigas Štulcas.
Didžiausią baravyką surado Aurimas Aleksandravičius (svėrė 0,6 kg, aukštis – 19, skersmuo – 24 cm), o didžiausią raudonviršį (1 kg, 18 cm aukščio ir 25 cm skersmens) parnešė Virginija Bernotienė.

Sodybos šeimininkas ir komisijoje, ir prie keptuvės spėjo suktis.

Sodybos šeimininkas ir komisijoje, ir prie keptuvės spėjo suktis.

Įspūdingiausius grybus rado: Janina Stanišauskienė ir Loreta Būdvytienė (baravykai dvyniai), Valė Jaškienė (2,9 kg ir 93 cm apimties didysis kukurdvelkis). Juzefa Brazienė sukūrė originaliausią puokštę su grybais.
Pasižvalgyti po Švėkšnos miškus ir pasveikinti grybautojus atvykęs Šilutės urėdas Vaidas Bendaravičius komandoms padovanojo įspūdingus fotografijų albumus. Visi grybautojai buvo pamaloninti prizais, kurių parūpino Švėkšnos verslininkai Jolanta ir Arūnas Paldauskai.
Kaimo turizmo sodybos „Gilė“ šeimininkui Sigui Štulcui, planuojančiam greta šimtamečių ąžuolų pasodinti jaunų ąžuoliukų alėją, padovanotas karpuotasis ąžuoliukas, o šeimininkei Danutei – rododendras.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite