Grybaudami ir uogaudami miškuose elkitės atsakingai

Vasara į miškus kviečia ne tik uogautojus, bet ir grybautojus. Todėl Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, kad nedarytumėte žalos gamtai ir negautumėte baudos.

„Jeigu išsiruošėte grybauti ar uogauti, reikėtų nepamiršti laikytis Lankymosi miške taisyklių ir reikalavimų, kaip tinkamai rinkti laukinę augaliją“, – sako Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas Benas Bitauskas.

Ką svarbu žinoti renkant grybus ir uogas

Pasak aplinkosaugininko, grybaujant ir uogaujant miške surenkamos gėrybės neribojamos. Tiesa, svarbu prisiminti, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas).

B. Bitauskas primena, kad miško svečiai turi atsiminti, jog draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus. Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus. O grybaujant privaloma vadovautis Lankymosi miškuose taisyklėmis.

Kur galima grybauti ir uogauti

„Fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais.

Taip pat kai kur lankymąsi riboja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai“, – atkreipia dėmesį Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas B. Bitauskas.

Svarbu nepamiršti, kad draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės. Taip pat pastatyti informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba jie pažymėti aiškiai matomomis „Stop“ juostomis.

Fizinių asmenų lankymasis, vaistažolių, grybų, uogų ar kitų miško išteklių naudojimas miškuose kartais gali būti uždraustas ar apribotas dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiu, dėl didelio miško gaisrų pavojaus, miško kirtimų, jeigu tai specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, yra būtina saugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.

Pasak Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo, svarbiausia lankantis miškuose vadovautis principu „ką atsivežiau, tą ir išsivežu“, t. y. nepalikti šiukšlių, o radus jų pasirūpinti mišku ir jas išvežti į artimiausią atliekų konteinerį.

Kur statyti motorinę transporto priemonę miške

Dažnas miško svečias atvyksta motorine transporto priemone, tad raginame nepamiršti, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Pasak B. Bitausko, vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.

Kokia atsakomybė gresia

  • Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–120 eurų bauda.
  • Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20–50 eurų bauda.  
  • Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų bauda.
  • Už prekyba laukiniais augalais (ar jų dalimis) pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda.  Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 70–140 eurų bauda.  
  • Už laukinės augalijos išteklių naudojimas neturint leidimo, kai leidimas reikalingas, taikoma 10–30 eurų bauda.  Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų.
  • Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio. Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti

Norinčių modernizuoti savo individualų namą iš Šilutės rajono – tik 32

Šiemet paraiškų gauti finansavimą už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) modernizavimą skaičius išaugo bene dvigubai. APVA gavo beveik 1300 paraiškų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. „Kalbant apie šio kvietimo rezultatus, pirmiausia džiugina beveik dvigubai išaugęs paraiškų skaičius – praėjusio kvietimo metu buvo gautos 653 paraiškos. Vertinant pastarųjų trijų metų kvietimų rezultatus, tendencijos panašios – norinčių modernizuoti savo individualų namą gyventojų skaičius kasmet auga“, –

Tarptautinė tautos diena      

Rugpjūčio 9 d. minima Tarptautinė pasaulio vietinių tautų diena. 1992 m. rugpjūčio 9 d. pirmą kartą įvyko tautų darbo grupių susirinkimas dėl žmonių teisių apsaugos. Tarptautinę tautos dieną paskelbė minėtina diena Jungtinių tautų organizacija 1994 m. gruodžio 23 d. Ši diena skirta ginti vietinių tautų – čiabuvių teises. Čiabuviai, dar vadinami aborigenais, autochtonais – tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Tokios

Už pareigūnų žeminimą socialiniuose tinkluose gresia baudos

Policijos pareigūnai, dirbdami savo darbą, sulaukia ne tik šiltų padėkos žodžių. Vis dar pasitaiko drąsuolių, nevengiančių įžeidinėti pareigūnus. Antai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kur stovi trikojis Šilutėje“ buvo patalpinti du įrašai, žeminantys policijos pareigūnus. Labai drąsi 27-erių socialinių tinklų lankytoja ir iškalbingas 59-erių vyriškis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Už

Taip pat skaitykite