Grėsmė Lietuvos verslui – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas

Daugiau nei trečdalis Lietuvos verslininkų ne tik susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, bet šią problemą mato ir kaip rimtą grėsmę verslui. Kaip rodo „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis“, sudėtingiausia situacija fiksuojama Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos regionuose.

„Tyrimo duomenimis, bendrą situaciją mūsų šalyje verslininkai vertina gana gerai, tačiau yra rimtų problemų, kurios trukdo plėtoti veiklą ir net kelia grėsmę išlikimui konkurencinėje erdvėje. Ir viena rimčiausių – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, su kuriuo susiduria vis daugiau įmonių“, – sako „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.

„Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.

Jei 2017-aisiais kvalifikuotų darbuotojų stygiumi skundėsi 37 proc. verslininkų, šiemet tai kaip trukdį verslui įvardino jau 38,6 proc. apklaustųjų. Labiausiai kvalifikuotų darbuotojų trūksta Klaipėdos regione, kur šį faktorių kaip svarbiausią verslo problemą įvardino 50 proc. respondentų. Taip pat sudėtinga situacija Vilniaus regione, kur kvalifikuotų darbuotojų neranda 46 proc. verslininkų ir Utenos (43,5 proc.) bei Marijampolės (41 proc.) regionuose.

„Ši problema yra daug opesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes būtent kvalifikuoti darbuotojai kuria aukštos pridėtinės vertės produkciją ir paslaugas, kas yra svarbiausias bet kurios išsivysčiusios ekonomikos variklis. Be to, tokie rodikliai, prieš plėtojant verslą Lietuvoje, vers užsienio investuotojus labai gerai apsvarstyti visas alternatyvas“, – sako G. Kubiliūnienė.

Pasak Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento Sigito Besagirsko, Lietuvos įmonės su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria jau senokai, o kai kurie sektoriai, ypač logistikos ir statybų, be specialistų iš trečiųjų šalių jau neišgyventų.

„Jei norime, kad ekonomika vystytųsi ir toliau, turime supaprastinti leidimų atvykti dirbti kvalifikuotiems specialistams tvarką, nes kai kuriose srityse padėtis yra labai sudėtinga. Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantys vilkikų vairuotojai už dabar mokamą algą tiesiog nenori dirbti tokio sunkaus darbo ir dažnai renkasi net mažiau apmokamas, bet leidžiančias daugiau laiko praleisti su šeima veiklas“ – sako S. Besagirskas.

Darbo rinkai įtaką daro ir galimybė dirbti užsienyje. Pavyzdžiui, beveik 90 proc. Lietuvoje parengiamų slaugių ir auklių išvyksta dirbti į užsienį, kur šių specialybių darbuotojai turi gerokai patrauklesnes finansines sąlygas.

„Vertėtų apsvarstyti ir specialistų rengimo politiką. Parengiame architektų ir teisininkų perteklių, o kitose srityse jaučiamas darbuotojų trūkumas. Ar tikrai verta investuoti ten, kur rinka jau persotinta?“, – svarsto VPVA vadovas.

„Citadele“ banko inicijuotas tyrimas rodo, kad mažiausiai kvalifikuotų specialistų trūkumą jaučia Tauragės (30,4 proc.) ir Panevėžio (31,3 proc.) regionai, tačiau tai vis tiek didelis procentas nepatenkintųjų situacija.

Ieškant nekvalifikuotų darbuotojų, verslininkai didesnių sunkumų nemato ir nejaučia, kad tai gali tapti rimta problema. Tik 2 proc. verslininkų prognozuoja, kad per artimiausius 5 metus jų paieška gali tapti probleminė.

Taip pat kaip didelius iššūkius verslui 2018 metais „Citadele“ banko inicijuotoje apklausoje verslininkai įvardino mokesčių naštą, biurokratines verslo reguliavimo procedūras, augančias veiklos sąnaudas bei didėjančią konkurenciją.

Rasa Petruškevičiūtė Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,

Po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu usėniškiu – izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai

Tauragės meras Dovydas Kaminskas praneša, kad po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu pacientu laikinai izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai. „Sekmadienį (kovo 29 d.) Šilutės rajono greitoji medicinos pagalba į Tauragės ligoninę dėl sveikatos sutrikimų atvežė Šilutės rajono gyventoją. Pacientas gydytas Anesteziologijos-reanimacijos skyriuje ir po 1 val. reanimobiliu pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje po tyrimų jam nustatyta COVID-19 infekcija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Kaminskas. Tauragės meras informuoja, kad medikų personalas priėmimo skyriuje dirbo su visomis apsaugomis, o pacientą prižiūrėję

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma 2 metams atidėti karantino laikotarpio PSD įmokų mokėjimą

Siekiant palengvinti mokestinę naštą savarankiškai dirbantiems asmenims, sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga siūlo jiems atidėti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimą. Šio laikotarpio nesumokėtas PSD įmokas, kaip siūlo ministras, jie turės susimokėti per 2 metus nuo ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo. Tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įregistravęs A. Veryga sako, kad, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys, kurių PSD galiojimas priklauso nuo įmokos atitinkamu laikotarpiu (ne)sumokėjimo, bus laikomi apdraustais PSD ekstremaliosios