Grėsmė Lietuvos verslui – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas

Daugiau nei trečdalis Lietuvos verslininkų ne tik susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, bet šią problemą mato ir kaip rimtą grėsmę verslui. Kaip rodo „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis“, sudėtingiausia situacija fiksuojama Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos regionuose.

„Tyrimo duomenimis, bendrą situaciją mūsų šalyje verslininkai vertina gana gerai, tačiau yra rimtų problemų, kurios trukdo plėtoti veiklą ir net kelia grėsmę išlikimui konkurencinėje erdvėje. Ir viena rimčiausių – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, su kuriuo susiduria vis daugiau įmonių“, – sako „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.

„Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.

Jei 2017-aisiais kvalifikuotų darbuotojų stygiumi skundėsi 37 proc. verslininkų, šiemet tai kaip trukdį verslui įvardino jau 38,6 proc. apklaustųjų. Labiausiai kvalifikuotų darbuotojų trūksta Klaipėdos regione, kur šį faktorių kaip svarbiausią verslo problemą įvardino 50 proc. respondentų. Taip pat sudėtinga situacija Vilniaus regione, kur kvalifikuotų darbuotojų neranda 46 proc. verslininkų ir Utenos (43,5 proc.) bei Marijampolės (41 proc.) regionuose.

„Ši problema yra daug opesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes būtent kvalifikuoti darbuotojai kuria aukštos pridėtinės vertės produkciją ir paslaugas, kas yra svarbiausias bet kurios išsivysčiusios ekonomikos variklis. Be to, tokie rodikliai, prieš plėtojant verslą Lietuvoje, vers užsienio investuotojus labai gerai apsvarstyti visas alternatyvas“, – sako G. Kubiliūnienė.

Pasak Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento Sigito Besagirsko, Lietuvos įmonės su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria jau senokai, o kai kurie sektoriai, ypač logistikos ir statybų, be specialistų iš trečiųjų šalių jau neišgyventų.

„Jei norime, kad ekonomika vystytųsi ir toliau, turime supaprastinti leidimų atvykti dirbti kvalifikuotiems specialistams tvarką, nes kai kuriose srityse padėtis yra labai sudėtinga. Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantys vilkikų vairuotojai už dabar mokamą algą tiesiog nenori dirbti tokio sunkaus darbo ir dažnai renkasi net mažiau apmokamas, bet leidžiančias daugiau laiko praleisti su šeima veiklas“ – sako S. Besagirskas.

Darbo rinkai įtaką daro ir galimybė dirbti užsienyje. Pavyzdžiui, beveik 90 proc. Lietuvoje parengiamų slaugių ir auklių išvyksta dirbti į užsienį, kur šių specialybių darbuotojai turi gerokai patrauklesnes finansines sąlygas.

„Vertėtų apsvarstyti ir specialistų rengimo politiką. Parengiame architektų ir teisininkų perteklių, o kitose srityse jaučiamas darbuotojų trūkumas. Ar tikrai verta investuoti ten, kur rinka jau persotinta?“, – svarsto VPVA vadovas.

„Citadele“ banko inicijuotas tyrimas rodo, kad mažiausiai kvalifikuotų specialistų trūkumą jaučia Tauragės (30,4 proc.) ir Panevėžio (31,3 proc.) regionai, tačiau tai vis tiek didelis procentas nepatenkintųjų situacija.

Ieškant nekvalifikuotų darbuotojų, verslininkai didesnių sunkumų nemato ir nejaučia, kad tai gali tapti rimta problema. Tik 2 proc. verslininkų prognozuoja, kad per artimiausius 5 metus jų paieška gali tapti probleminė.

Taip pat kaip didelius iššūkius verslui 2018 metais „Citadele“ banko inicijuotoje apklausoje verslininkai įvardino mokesčių naštą, biurokratines verslo reguliavimo procedūras, augančias veiklos sąnaudas bei didėjančią konkurenciją.

Rasa Petruškevičiūtė Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovė

Hits: 200

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Orai. Šilumą išstums lietus ir šlapdriba

Šiandien Šlutės krašte šilta, šviečia saulė. Deja, nuo antradienio temperatūra kris žemyn – į Lietuvą brausis vėsa ir mišrūs krituliai, numatomas nemalonus vėjas. Remiantis dabartiniais duomenimis, savaitės pabaigoje galime sulaukti šilumos revanšo. Šiandien šalyje dar tęsis pavasariškai šilti orai. Vakarinius šalies rajonus niaukstys tankesni debesys, čia numatomas nedidelis lietus. Pūs apysmarkis pietų, pietryčių krypties vėjas. Vilniuje ir Panevėžyje oras šils iki 16, Kaune iki 15 laipsnių. Šiauliuose bus apie 13, Klaipėdoje apie 11 laipsnių šilumos. Antradienį jau numatomi gaivesni orai,

Priminimas žvejams: šiuo metu draudžiama gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas

Aplinkosaugininkai primena, šiuo metu šalyje galioja draudimas gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas. Neleistinai sugavus tokias žuvis asmenims gali tekti susimokėti per 500 eurų. Taip pat, nustačius tokius pažeidimus, konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai bei priemonės. „Norime priminti, kad šiuo metu draudžiama gaudyti lydekas, sterkus, salačius ir kiršlius. Reikia nepamiršti, kad, neleistinu metu sugavus šias žuvis, teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką žuvų bazinis įkainis yra 240 eurų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Kauno

Saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti skirta daugiau nei 21 mln. eurų

Prasideda naujas paramos teikimo etapas gyventojams, norintiems įsirengti nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrines arba jas įsigyti iš elektrinių parko, o taip pat seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima iki balandžio 30 d. „Gaminantys vartotojai – vienas iš energetinės nepriklausomybės elementų, įgalindami žmones gamintis elektros energiją savo reikmėms kuriame stipresnę valstybę. Be to, žmonėms tai apsimoka finansiškai, nes tapdami gaminančiais vartotojais jie taupo savo pinigus“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. Finansinio skatinimo priemonės yra skirtos gyventojams,

Taip pat skaitykite