Grėsmė Lietuvos verslui – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas

Daugiau nei trečdalis Lietuvos verslininkų ne tik susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, bet šią problemą mato ir kaip rimtą grėsmę verslui. Kaip rodo „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis“, sudėtingiausia situacija fiksuojama Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos regionuose.

„Tyrimo duomenimis, bendrą situaciją mūsų šalyje verslininkai vertina gana gerai, tačiau yra rimtų problemų, kurios trukdo plėtoti veiklą ir net kelia grėsmę išlikimui konkurencinėje erdvėje. Ir viena rimčiausių – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, su kuriuo susiduria vis daugiau įmonių“, – sako „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.

„Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.

Jei 2017-aisiais kvalifikuotų darbuotojų stygiumi skundėsi 37 proc. verslininkų, šiemet tai kaip trukdį verslui įvardino jau 38,6 proc. apklaustųjų. Labiausiai kvalifikuotų darbuotojų trūksta Klaipėdos regione, kur šį faktorių kaip svarbiausią verslo problemą įvardino 50 proc. respondentų. Taip pat sudėtinga situacija Vilniaus regione, kur kvalifikuotų darbuotojų neranda 46 proc. verslininkų ir Utenos (43,5 proc.) bei Marijampolės (41 proc.) regionuose.

„Ši problema yra daug opesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes būtent kvalifikuoti darbuotojai kuria aukštos pridėtinės vertės produkciją ir paslaugas, kas yra svarbiausias bet kurios išsivysčiusios ekonomikos variklis. Be to, tokie rodikliai, prieš plėtojant verslą Lietuvoje, vers užsienio investuotojus labai gerai apsvarstyti visas alternatyvas“, – sako G. Kubiliūnienė.

Pasak Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento Sigito Besagirsko, Lietuvos įmonės su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria jau senokai, o kai kurie sektoriai, ypač logistikos ir statybų, be specialistų iš trečiųjų šalių jau neišgyventų.

„Jei norime, kad ekonomika vystytųsi ir toliau, turime supaprastinti leidimų atvykti dirbti kvalifikuotiems specialistams tvarką, nes kai kuriose srityse padėtis yra labai sudėtinga. Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantys vilkikų vairuotojai už dabar mokamą algą tiesiog nenori dirbti tokio sunkaus darbo ir dažnai renkasi net mažiau apmokamas, bet leidžiančias daugiau laiko praleisti su šeima veiklas“ – sako S. Besagirskas.

Darbo rinkai įtaką daro ir galimybė dirbti užsienyje. Pavyzdžiui, beveik 90 proc. Lietuvoje parengiamų slaugių ir auklių išvyksta dirbti į užsienį, kur šių specialybių darbuotojai turi gerokai patrauklesnes finansines sąlygas.

„Vertėtų apsvarstyti ir specialistų rengimo politiką. Parengiame architektų ir teisininkų perteklių, o kitose srityse jaučiamas darbuotojų trūkumas. Ar tikrai verta investuoti ten, kur rinka jau persotinta?“, – svarsto VPVA vadovas.

„Citadele“ banko inicijuotas tyrimas rodo, kad mažiausiai kvalifikuotų specialistų trūkumą jaučia Tauragės (30,4 proc.) ir Panevėžio (31,3 proc.) regionai, tačiau tai vis tiek didelis procentas nepatenkintųjų situacija.

Ieškant nekvalifikuotų darbuotojų, verslininkai didesnių sunkumų nemato ir nejaučia, kad tai gali tapti rimta problema. Tik 2 proc. verslininkų prognozuoja, kad per artimiausius 5 metus jų paieška gali tapti probleminė.

Taip pat kaip didelius iššūkius verslui 2018 metais „Citadele“ banko inicijuotoje apklausoje verslininkai įvardino mokesčių naštą, biurokratines verslo reguliavimo procedūras, augančias veiklos sąnaudas bei didėjančią konkurenciją.

Rasa Petruškevičiūtė Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.