Gintarės Merkytės paveikslai sukurti be teptuko

Rugsėjo pradžioje Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje atidaryta šilutiškės menininkės tapybos paroda „Versmės“. Šia proga pasveikinti jaunąją dailininkę susirinko šeimos nariai, draugai ir pažįstami. Bibliotekos erdvės pasipuošė spalvingomis drobėmis.

Apie parodą

Atėjusius pasitiko stalelis, ant kurio puikavosi stiklinė su flomasteriais ir spalvotas plakatas su individualiomis Gintarės mintimis apie parodą: „…Šie darbai yra tarsi visi netikėtumai, kurie mums nutinka, situacijos, kurių mes negalime suvaldyti, aplinkybės, priklausančios nuo mums nepavaldžių jėgų. išliejus dažus ant drobės tu gali juos kiek pakreipti, planuoti, kurią spalvą liesi pirmą, kurią – paskutinę, tačiau galutinis rezultatas visada nustebina. Jis vis kitoks. Net jei pabandysi dar kartą viską tiksliai pakartoti, žingsnis po žingsnio, galiausiai išvysi naują, visiškai kitokį drobės veidą. Kiekvienos dienos, kiekvienos valandos, kiekvienos minutės ir sekundės veidą“.

Kūrybos virtuvė

Gintarė susirinkusiems pasakojo, kad visos jos kambario sienos nukabinėtos paveikslais. Atėjo laikas juos parodyti žmonėms. Dar ir todėl, kad buvo pasižadėjusi per šilutiškės Neringos Matačiūtės parodos atidarymą.

„Jie visi nutapyti be teptukų… Ant kambario grindų prisikloju daug polietileno plėvelių ir pilu dažus, judinu plėvelę ir vėl pilu. Kartais ir katino letenėles galima pamatyti, nes dažai džiūsta keletą dienų, – apie kūrybos virtuvę pasakojo Gintarė. – Pradėdama kurti paveikslą nežinau, koks bus rezultatas. Išeina taip, kaip išeina. Man patinka. Pati esu sugalvojusi taip tapyti prieš dvejus metus. Esu laisva.“

Paklausta, kaip atrinko paveikslus parodai, Gintarė pasakojo, kad jai patinka visi paveikslai, tad nebuvo sunku išrinkti. „Jei kuris man nepatinka, tada drobę panaudoju antrą kartą – nuspalvinu baltai ir tapau iš naujo“, – atviravo parodos autorė. Į klausimą, ar paveikslai turės pavadinimus, Gintarė atsakė teigiamai, tik dar reikia laiko. Ji parodė ir  savo mėgstamiausią  paveikslą.

Susitikime dalyvavusi dailės terapijos specialistė Neringa paantrino, kad jai taip pat visi paveikslai gražūs, jai tekę matyti Gintarę dirbančią. „Kas vyksta, kai Gintarė dirba – kūrybos procese – tai tik trečdalis to, ką matome paveiksluose. Tos emocijos, kurias patiria menininkas, nepakartojamos“, – kalbėjo Neringa.

Ilgai susirinkusieji vaikščiojo nuo vieno paveikslo prie kito, negailėdami pagyrų ir pastebėdami, kokį darbą norėtų matyti savo namuose. Gėlės, gražūs žodžiai skatins dar nuoširdžiau dirbti ir dalintis geromis emocijomis su meno gerbėjais.

Džiugu, kad jaunos specialistės, menininkės sugrįžta gyventi į Šilutę ir čia randa savo vietą.

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,