Gintarės Karaliūnaitės gyvenimas po skyrybų: „Jei galėčiau, pamirščiau jo vardą ir pavardę…“

41-erių dainininkė Gintarė Karaliūnaitė neslepia, kad šis gyvenimo etapas jai sudėtingas – dėl karantino nuplaukė visi vasaros koncertai, dingo namą pirkti norėję žmonės, o vienai tenka ne tik prižiūrėti, bet ir išlaikyti šešerių dukrą Sofiją.

„Santaupų aš neturėjau, tik įsiskolinimų“, – sako Gintarė, per vasaros koncertus turėjusi uždirbti iki penkiolikos tūkstančių eurų, tačiau visi koncertai dėl karantino buvo atšaukti. Prieš pusantrų metų Gintarė išsiskyrė su trečiuoju savo vyru – trejais metais jaunesniu kanadiečiu Marku Canueliu, tad visas gyvenimo krizes ji turi įveikti viena.

„Bendrauti mums labai sunku. Jis dabar Kanadoje, kartais atvažiuoja, pabūna, tačiau aš jau seniai iš jo nieko nebesitikiu. Išlaikyti dukrą padeda mažai. Skola jos išlaikymui yra labai didelė, tačiau net antstolių areštas nieko nepadeda, nes lietuviškos sąskaitos – tuščios. Kalbėjausi su jo mama, tad neseniai pervedė pinigų vieno mėnesio dukros išlaikymui skirtą sumą. O paskutinis jo savanoriškas pervedimas buvo, gal prieš dvejus ar trejus metus. Jis sako, kad aš pati turiu pakankamai pinigų, todėl jis neprivalo prisidėti“, – atvirame interviu laidai „Kasdienybės herojai“ apie skaudžias gyvenimo akimirkas pasakoja Gintarė Karaliūnaitė.

Buvęs vyras Gintarei ne kartą grasino, kad pagrobs dukrą ir išsiveš į savo tėvynę Kanadą, tačiau teismas apribojo jo bendravimą su dukra, galiausiai vyras suprato, jog nieko nepeš. Gintarė neslepia – nors Markas ir dabar atvyksta iš Kanados pasimatyti su Sofija, teismas tėvui su dukra leidžia praleisti tik dieną kartu, bendravimas yra apribotas. „Tėvas su dukra, žinoma, bendrauja. Aš pati, jei galėčiau, nebendraučiau, pamirščiau vardą, pavardę ir kaip jis atrodo“, – dalijasi dainininkė.

Gintarė sako, jog šiandien jos buvęs sutuoktinis gailisi, kad nesutiko išsiskirti taikiai. Tuomet jis žurnalistams pasakojo, jog Gintarė – bloga žmona, ir kad nori iš jo atimti dukrą. Tuo tarpu Gintarė tikino ne kartą iš sutuoktinio patyrusi psichologinį ir net fizinį smurtą.

Gintarė šiandien neabejoja – 35 metai moteriai yra labai pavojingas amžius, jei ji dar nėra įgyvendinusi motinystės planų. „Aš tada pradėjau beprotiškai norėti vaiko, – laidoje „Kasdienybės herojai“ prisipažins Gintarė. – Atrodė, kad bet kuris, pasiūlęs turėti vaikų, galės būti mano vyru. Taip ir atsitiko…“

Atviras pokalbis su Gintare apie skyrybas, planus sujaukusią krizę, naujus pasimatymus – šį sekmadienį 17 val. Delfi TV gyvenimo būdo laidoje „Kasdienybės herojai“.

Izabelė

Hits: 392

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite